įūdyti

ū̃dyti, -ija (-yja;), -ijo (-yjo;) (гyдзiць). ū́dyti. ū́dyti, ū́do, ū́dė.

1. barti, plūsti: Už menką nieką ana savo sūnų ū̃dija. Pijuką ū̃dyk, kad negertum. Neūdyk vis ir vėl, jau tavo giesmė man iš galvos žinoma. Kad tau ir patinka būti teip visų ū̃dijamam. Ū̃dyk neū̃dijęs – kaip į sieną. Japono gobši moteris, vos metams po vedybų praėjus, Uogelę kaip įmanydama ėmė ūdyti: tingine, veltėde. Slinkiai y [ra] ūdijamys šarpiųjų. Baik tu mane ū́dęs, mažas aš ar ką? Ū̃dys mane anytėlė par visą amželį. Musė ūdijo ašvienį: kaip tu, sako, slinkas esi. Garnys pradėjo ūdytie vanagą tais žodžiais. Senam ir mažam blogai – visi ū̃dija. priekaištauti, prikaišioti: Kai pradėjau gražiai ūdyt jo nuodėmes, tai tuoj pradėjo verkt.

2. barant raginti ką daryti: Ū̃dyk ū̃dyk, o iš savęs netura noro dirbti. Pry darbo aną reik ū̃dyti – pats neita. Nieko nedirba, ūdyk ir ūdyk kaip šunį. Jam pati nerūpi, žiūri tik, kaip atsirieti nuo darbo, jei kuomet pradeda tėvas ūdyti. | Ir kiti mūsų laikraščiai gana tankiai ūdijo, kad ir mergaitėm būtų duodamas mokslas.

3. erzinti: Ūdyk, ūdyk šunis, ar neįkąs tau?
apū̃dyti. apibarti: Iš pradžios tylėjo, bet kai apū̃dijau, pasisakė. Sakau, eisiu, apū̃dysiu tuos besarmačius. Jei tik neapū̃diju, tai teip ir neklauso.
atū̃dyti. primušti: Aš tau kai atū̃dysiu par ausis, tai žinosi!
daū̃dyti. barant pasiekti ko: Daū̃dijau aš aną lig to, ka liuob jau geriau dirbti.
įū̃dyti. įbarti: Musti yra aną dideliai įū̃dijęs, kad nieko nesako.
išū̃dyti.

1. išbarti, išplūsti: Išū̃dyjau ją už liežuvavimą. Išū̃dijau jį kaip paršelį.

2. barant išvaryti: Šiaip taip išū̃dijau į bažnyčią. Vaikai lįsdavom po pečium – niekaip neišūdydavo.
nuū̃dyti. nubarti, nuskriausti: Nėra teip blogas, kaip nuū̃dytas.
paū̃dyti.

1. pabarti: Paū̃dytas žmogus, t. y. pabartas. Paū̃dyk tu jį nuėjęs, tą besarmatį, o tai bjauriai kalba. Paū̃dijamas, pabakštomas – taip i gyveni žmogus.

2. barant paraginti: Kai paū̃diji, tai dar kruta, o šiaip darbe užmigtų. Paū̃diji – dirba, o taip tai tik stova.
priū̃dyti.

1. barant priraginti: Visą dienelę tavęs prie darbo nepriū̃dijau.

2. daug ūdyti, barti: Kiek aš aną priū̃dijau, musėt niekas i apsakyti negalia. Prisiū̃dijau aš aną par tris metus, išgėrė ans muno pusę kraujo.
suū̃dyti. subarti: Nuėjau ir pasakiau Antanui, o jis mane suūdijo, suniekino. Suū̃dija vaikus, ka taip negražiai nešnekėtų. Veizu, par tus tyrus i bepartraukąs tas mažasis avėpjovis (vilkas) ; kaip suū̃dijau, susisuko i pabėgo.
užū̃dyti. barant išvesti iš pusiausvyros, užuiti, užrieti: Tą senę jau baigia visi užū̃dyt. Ū̃dija ū̃dija, gal teip ir ažū̃dys nabagę.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'iudyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x