įtvinkti

tviñkti, -sta, -o.

1. tešmeniui didėti, pildytis pieno, tėšti: Karvė jau tviñksta, veršį turės. Tvinkstu pienu. Viena [karvė] vėlyva, kita jau tviñksta. Karvė netviñkus atsivedė. Karvė dar netviñksta, ne, tebesėdatav be pienuko. Tvinkstañčią telyčikę turam. Tvinksta karvė. Karvė tvinksta pienu. Kiaulė jau tviñksta. Tviñksta kiaulė jau? – Mažai dar. Tvinkstanti kumelė. susitaupyti: Vis keli rubliai tviñksta.

2. storėti nuo nėštumo: Daktaras sėda pilvą išvertęs ant kėdės kaip boba tviñkstanti. Senis linksta, boba tvinksta.

3. keltis (skauduliui), rinktis pūliams, milžtis: Skaudulys tviñksta. Raupai tviñksta. Rakštis pirm užsisėtrija, o paskuo tviñksta. Duodi koja kur į šaknį, sumuši kraują, paskiau jis tviñksta. Pradė [jo] tviñkt po pirštais. Insidrėskiau – tviñksta. Tviñksta pirštas, ravėdama padūriau. Mano pirštas pradėjo tviñkt iš savę. Tviñksta nykštys, niekur kojos negaliu ankišt (negaliu apsiauti) . Iš išgąsčio rankos tviñko. Lyg koks skaudulys tvinko neapykanta carizmui.

4. tekėti, plūsti, rinktis (skysčiui): Kraujis į galvą tvinksta.

5. aptekti, apsilieti kuo plūstančiu, srūvančiu: Akys ašaromis tviñksta. pildytis, daugėti: Ė kai jau dienai brėkštant, rytai šviesa tviñksta, rasos pilnos žolynų žemyn galvos linksta. Iš pradžių ilgai tvinkdavo, raudonuodavo rytai, svildavo danguje debesėliai. Mūsų žemėj, mūsų šioj gražiojoj, tvinksta didelė kančia. Jaučiau betvinkstantį nerimą rš. Krūtinė tvinko meile namiškiams.

6. kauptis lietui ar drėgmei, niauktis: Kai, būdavo, pajusi, kad oras tvinksta, gal būti lietaus, tai šūkteli, ir žmonės pakniopštomis į darbą skubėdavo. Rodė tvinkstančią padangę viršum girios.
aptviñkti. aplink tvinkti, rinktis pūliams: Aptviñko aplink visą nagą, gal nuvaris. Žaizda užsėtrijo ir visa aplinkui aptviñko. Tas pirštas turės da aptviñkt – ilgai da skaudės.
atitviñkti.

1. vėl imti tešmeniui didėti, rastis pieno: Po veršio negreit karvė atitviñko. Kai Balnė atitviñks, pieno vaikams užteks.

2. nustoti rinktis pūliams: Pradėjo tvinkt ausis ir vėl atitviñko.
įtviñkti.

1. kiek pieno atsirasti, įtėšti: Karvė jau gerai įtviñko, reikės numilžti. Jo karvės gerai išmaitintos, gražius veršius turėjo ir įtvinkusios davė apsčiai pieno. Nespė [ja] karvės įtviñkti, melža. Avis jau įtviñkusi buvo. Kad karvė geriau įsitviñktų, dar priš veršį reik pradėti milžinėti. Karvė įsitviñkus buvo, nedavėm runkulių.

2. pradėti smarkiai keltis (skauduliui), pritvinkti: Įsitviñko pirštas, ir negali pratrūkti, o pjauti labai bijau.

3. pritvinkti: Apsisto [ja],
vandens įtviñkę.
ištviñkti.

1. prisipildyti pieno. Jau ištviñkusios karvės prieš vedimą veršio. Karvės taip ištviñko, kad tešmenį tik ką apžergia. Karvutė kad ištviñkus, net išsikėtus.

2. išsikelti (skauduliui), supūliuoti: Votis dar neištviñkusi. Kai spuogas ištviñks, galėsi išspausti pūlius. Ka ma [n] gėlė koją, ka ištviñko! Kai ištviñko pirštas, tai tris dienas kap ugny degė. Pirštas ištviñkęs, baisu pažiūrėt.

3. išsivalyti pūliams, nustoti tvinkti: Išsitviñko rona i ažgijo.
nutviñkti.

1. pakankamai prisipildyti pieno, pritvinkti: Vasarą kai ant žolės [karvė] nutviñkusi, tai kietesnė milžt. Juo nutviñksta ta karvė, juo prasčiau tam tešmeniui. Jau turbūt per daug nutviñko tešmuo, kad neduoda nė dalypstyt. | Marti sako: nutvinkaũ, t. y. daug pieno papuose turiu, duokite pažindysiu kūdikį. Nutvinko mano kriūtinės, kad rasčia vaiką neapžergotą (neperžegnotą) , tai jį pažindyčia.

2. susikaupti, susitelkti. Dar nedėlia nevyko, kaip lytnešė audra ant artimų kalnų nutvinko.

3. pakankamai ištvinkti (skauduliui), išsikelti: Man nagas nutviñko.
patviñkti.

1. kiek prisipildyti pieno, pritvinkti: Kiek patviñko karvė, kai vėlai melžiau. Papus sakais užsakino, ir patvinko tešmuo.

2. kiek prisipildyti: Elzė, pravėrusi langą, užsikvempė ant palangės ir įbedė savo akis į radastų darželį, kvėpuodama gardžiai patvinkusį orą.

3. kiek pakilti (skauduliui), užtvinkti: Tėvui patviñko kojos panagys.
pértvinkti. pertviñkti.

1. per daug prisipildyti pieno, pritvinkti: Partvinks karvė nemilžta. Kad tik nepértvinktų karvė, nemelžta lig vakarui. Karvė pártvinkusi, lig žemės tešmuo. Karvės pártvinko, pienas pats bėga. Bėgu milžt, ka nepártvinktų [karvės]. Pértvinks karvė, ilgai nelaidyta. Nemelši – pages, kaipgi nemelši – pertviñks. Kaip karvė pártvinksta jau, tuokart tik melža. Pársitvinko karvė, nemilžta tris dienas.

2. kurį laiką tvinkti: Karvė pértvinko tris mėnesius.

3. persipildyti: Tulžis nabagei pertvinko ir susirgo davatka ne juokais. Pavydo tvinkte pártvinkę, dega iš pasiutimo.

4. supūliuoti.

5. per daug prisikaupti: Oras pertvinkęs drėgmės.
pratviñkti. visai ištvinkti.
pritviñkti.

1. tešmeniui padidėti, prisipildyti pieno, pritėšti: Jau karvė tavo pritviñko, tuo turės veršį. Pritviñkęs tešmuo kai obuolys. Šita karvė gera an pieno, žiūrėk, kap tešmuoj pritviñkęs. Karvės priganytos, pritviñkę. Muno karvė dideliai gera milžti: pritviñko, i būs bebėgąs pienas. Dusyk milžk – dideliai pritviñksta. Karvė pritviñkus, laikas veršiuotis. Telyčia jau pritviñkus, tuoj teliuką turės. Mergelė bėgo bėgo ir užbėgo karvę pritvinkusią. Katė pritviñkusi, ana nora vaikuoties. O tos kumelės visos pritviñkusios, tešmenis ledvas apžerga. Jis buvo atsivedęs pritvinkusią elnę, ta pagirdė juos savo pienu. Karvės vedusios užtrūko, kitos dar nepritvinko. | Velnienė skundėsi turinti labai pritvinkusias krūtis. Pritviñkus kaka, tai pažindžia ir vėl bėga [dirbti]. Dar parodyk, prie kurios mergos pritvinko tų pinigų. Kauka kaip šuo pritvinkęs. Ir vaikšto kaip šuo pritvinkęs. Ar nematei tik ubago pritvinkusio, kad išmintingai kalbi pieno nuo lūpų nenusišluostęs.

2. pastorėti nuo nėštumo: Tu pritviñkusi esi be vyro. Ta merga gerai pritviñkus, išsipūtus kap bačka.

3. išsikelti (skauduliui), prisirinkti pūlių, ištvinkti: Pūslė pritvinkusi. Skaudulys pritvinkęs. Pritviñko votis. Didelis guzas buvo pritviñkęs. Palauk, nedurk dar piršto, tegu geriau pritviñks. Buvo rožė, kaip seniau vadindavo, ojojoi, tada kad buvo pritviñkus [koja],
jezusmarija, kaip sopėdavo!

4. būti prisipildžiusiam skysčio, išsipūsti, išpampti: Jis. pritvinko it na [i] baisiausia bosas, o vienok jis vis dar tvoja ir tvoja vandenį. | Kelkias, pritviñkęs (su pilna šlapimo pūsle) nevaliokias, nebgulėk. Pritvinkáu, o nerandu laukinės [mieste]. išbrinkti, išburkti, pribręsti: Šioj tyloj, rodos, girdėjai, kaip sprogsta pritvinkę obelų pumpurai. Šakutės pritvinkusios sproginėjo. Kančia pritvinko neišpasakyta – ji liejasi per kalnus ir laukus. Sulauks tau dvidešimt penkių metų – jau dabar pritviñkęs ženytis.

5. pritekėti, priplūsti, prisirinkti (skysčio): Akys pritviñko ašarų. Akis krauju pritviñko. Nusišypsojo taip šviesiai, kad man iš karto akys pritvinko ašarom. Buliaus akys kraujo pritvinko. | [Tvenkinys] seniai, labai seniai valytas, pritvinkęs purvo ir maurų, aklinai užžėlęs viksvomis, be gyvybės, mirštąs. susitvenkti daug (drėgmės ar lietaus): Šiandien tokia pritviñkusi, būs lytaus. Prieš audrą oras pritvinksta garų. Drėgmės pritvinko žolės, samanos. Parnakt daugybė rasos pritviñksta, žolė liaunutė žemyn palinksta. Lauke vėjuota, dangus pilkas, pritvinkęs lietaus. Žemai, virš galvos, plūko sunkūs, lietaus pritvinkę debesys. prisipildyti, prisikaupti: Saulė dar netekėjo, bet jau pritvinko dangus ir dar nejuntamo speigo pašvaistė veržėsi iš rytų. Iš nustebimo ištįsęs veidas persikreipia, akys pritvinkusios pykčio. Širdis pritviñko pykčio. Ugnimi pritvinkę širdys. Nuolatai mąstydamas apie blogumą, nedorumą, nekantą, kerštą, žmogus visu tuo tarsi pritvinksta. Prie jo grūdosi kirtėjai lyg velykinės išpažinties atlikti, ir kiekvienas dėkingumo pritvinkusia širdimi. Tik pratrūko pritvinkęs jo. protas, per pilna širdis, ir tai pašnibždomis varvėjo keistais nesuprantamais žodžiais. Pritviñkus (nori) miego. daugeliui atrasti: Iš kur dabar pritviñko tų ligų?

6. būti apimtam kokio jausmo: Atšovė, gal kiek per šiurkščiai, bet kad jau buvo pritvinkęs kaip juodas debesis. Jei nepataikai žodį, tai tep ir vaikščioja per dieną pritviñkęs. Pritviñkusi pasaulė pasiutimo, ka pasius duoties. Dar nepritviñko, nebūs to karo. Laikais laikais [sirgdamas],
pritviñksta [liūdesio],
ka negali!
sutviñkti.

1. tešmeniui padidėti, prisipildyti pieno, pritvinkti, sutėšti: Karvė priš vakarą sutvinksta, reik pamilžti. Sutviñkusi avis.

2. sustorėti nuo nėštumo: Koki bjauri merga, čystai sutviñkusi.

3. suplūsti, sutekėti: Kraujas sutvinko jam į veidą.

4. išsikelti (skauduliui), supūliuoti, susimilžti: Rauplės kaip sutviñksta, veržia, tada rakštus skaudulys užsimelžia, pabanla ir į pūlius vertas. Piemenio visos kojos sutviñko. smarkiai sutinti.

5. susirinkti, susikaupti: Sutvinks lytaus. Nebuvau numie: darbai visi sutvinko. Visi darbai sutvinko pri vieno lango. Tvaigas susitvinksta ant kapais, ir pradeda žvakelės vaikščioti.

6. daugeliui kartu sueiti, sutraukti: Kavalierių neturėjau daug, an galo, ka reikėjo žanyties, ka sutviñko visi!

7. sukaisti, sušusti: Petražolės sutviñks, kai stovės stora eile. Vėjai išvėdina daubas, kur oras sutvinkęs.
užtviñkti.

1. tešmeniui padidėti, prisipildyti pieno, pritvinkti, išpampti: Karvė jau y [ra] užtviñkusi gerai, tura vesti.

2. išsikelti (skauduliui), supūliuoti, užsimilžti: Užtvinko skaudulys. Skaudulys nuo rakščio užtviñkęs, t. y. užsimilžęs sopa, čėstas prarakti. Užtviñkęs skaudulys. Parsidūriau koją, užtviñko. Pirštelis ažtviñko didysiai. O kojos, būdavo, tvinksta, ažtviñkę, nepaeinam. Galva erkės pasilieka, užtviñksta.

3. užplūsti: Užtvinko vanduo.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'itvinkti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x