įturlyti

.
tur̃lyti, -ija, -ijo

1. snapu vandenyje, skystime naršyti (ppr. ieškant maisto), turkšti: Antys tur̃lija, t. y. varlių ieško po purvynus. Antys ėmė turkšti, tur̃lyti. Anies. pardien turlija ir turlija balelėj. Įtrupink ančiukam vandenin duonos, tegu sau tur̃lija. Antys pradeda dėt, kai atšyla balos, kai yra kur tur̃lyt. Su žąsim ir antim maža bėdos: tur̃lija sau ir lesyt nereikia. Žąsiukai tur̃lija baloj. Kartais žąsiukams beturlijant [kumeldėlės] į nosį įlenda. | Arklys turlija (lovyje graibo tinkamesnius gabalėlius) . [Žąsys] po šitą duobę tur̃lijas tur̃lijas, palesa ir vėl vandenin. Antės baloj tur̃lijas. Žąsiukai par visą vasarą turlijas po balą. skystį, masę neršti ieškant maisto: Žąsys tur̃lija an atšlaimo vandenį.

2. pliuškenti, taškyti vandenį (ppr. žaidžiant, maudantis, prausiantis): Basi, nuogi, pašalę maudos anie. tur̃lija – ir nė vienas nemirė. Turlija kaip žąsiokas po balą. Gana čia jum tur̃lyt, ar neisit prie darbo!. Greičiau prauskis, nesitur̃lyk! Motriškos pirtė [je] ilgai tur̃lijas. Ko čia tur̃lijies nuo ryto, gali peršalt. Pripyliau geldą [v] andenio ir padėjau pašaly vaikam tur̃lytis. Tur̃lijas [vaikai ežere] kaip žąsys baloj. Ką čia turlijies kaip ančiokas. Vaikai tur̃lijas, geldą vandens prisipylę – šlapi visi. Turlijas kaip antys paversmy. Visi leka [į Palangą] tur̃lyties, kiek ten ligų suneša! | Tur̃lykis i tur̃lykis su tuo vandeniu [daug skalbdama].

3. drumsti, teršti: Pamesk tur̃lytie versmę! Nei karvės geria, tik vandenį tur̃lija.

4. pilstyti, makaluoti, pliurnyti (valgant ar geriant): Ana turlija, t. y. pilsto alų. Netur̃lyk pieno! Netur̃lyk! Valgyk kaip žmogus! Ko čia tur̃liji po visą bliūdą?! Inpilk vaikam atskirai bliūdelin, tegul sau tur̃lija.

5. ėsti, turkti: Tur̃lija burokus vabalas.

6. gaištant prastai plauti, skalbti, mazgoti: Ką tu ten tur̃liji? Ana kožnadien tur̃lija ir tur̃lija kokiuos ryzus. Įsipilk šilto [vandens],
ką čia tur̃liji šaltan. Gana jau tau tur̃lyt, leisk ir man burną apsipraust. Tur̃lijasi su skalbiniais.

7. lėtai, nesparčiai ką dirbti, knyburiuoti: Gana tau tur̃lyt, matos, kad nieko gero neišeis. Anas tur̃lijas visą laiką dirvoj.

8. pamažu slinkti, judėti. .
įtur̃lyti. įkalbėti, įtikinti, įturkti: Intur̃lijo jam, anas i klauso.
ištur̃lyti

1. sudrumsti, užteršti (ppr. vandenį): Ištur̃lytas vanduo. Šitą vandenį antys išturlijo. Suklupo visi trys varlių išturlytą vandenį lakti.

2. išpilstyti, išmakaluoti, išpliurnyti (valgant ar geriant): Ištur̃lija vaikai verėną bliūde, t. y. išpliumpoja. Aš nebenoriu tavo ištur̃lyto viralo. Pati ištur̃lijo, o paskui kitam lak! Vaikai ištur̃lijo pusę bliūdo pieno!

3. išsrėbti, išvalgyti: Delto visą bliūdelį [vaikai] ištur̃lijo.

4. sugadinti, išdraskyti: Nemožna ravėt – ištur̃lysi žemę. Kad neleisi [į trobelę],
iš sienų samanas ištur̃lysiu i tu sušalsi. išskirstyti, išdalyti: Mūsų kad ištur̃lytas buvo vienkiemis, tai ką te!

5. ištepti, išbjauroti: Ar čia išdažė – ištur̃lijo tik.

6. išsiprausti, išsimaudyti: Ar jau išsitur̃lijai?

7. gaištant prastai išplauti, išmazgoti: Išturlijau rūbus upėj – bus gerai vyram.

8. ištampyti, ištąsyti: Visų ištur̃lyta merga.
nutur̃lyti. prastai nuprausti, numaudyti: Koks gi te prausimas – nutur̃lijo vaiką, ir tiek. Per pusdienį labai karšta, gal eisim nusitur̃lyt upelėn.
patur̃lyti

1. kiek papliuškenti, pataškyti (vandenį). . Tepasitur̃lijie, tepasitur̃lijie [po klaną],
kol vytį nepaėmiau! Žiūrėk, kad pačiai netektų ten. su varlėm pasiturlyti!

2. kiek papilstyti, pamakaluoti, papliurnyti (valgant ar geriant): Patur̃lijo patur̃lijo ir pametė.

3. kiek pasiprausti: Koks te prausimas – pasturlijom kiek patamsy, ir gerai.

4. gaištant kiek paplauti, paskalbti, pamazgoti: Koks te jos skalbimas, biškį patur̃lija ir džiauna.
pratur̃lyti. kiek paplauti, paskalbti, pamazgoti: Še, pratur̃lijau tą tavo užvalktį.
pritur̃lyti.

1. sudrumsti, priteršti: Katras čia vandenį pritur̃lijot? Antys pritur̃lijo [v] andenį. Žąsys pritur̃lijo sodžiauką – nebėr kur velėja. Kuo čia [v] andenį pritur̃lijai?

2. primakaluoti, išpliurnyti (valgant ar geriant): Pritur̃lijo vaikai visą bliūdą, kas dabar valgys?! Nepriturlykit pieno! Pritur̃lijo, nebegardu ir valgyt.
sutur̃lyti. sudrumsti, suteršti. .
užtur̃lyti.

1. sudrumsti, užteršti: Vanikė [je] buvo lytaus [v] andens, užtur̃lijo krupiai.

2. užtampyti, užtąsyti, užgnaibyti: Insviedė jį. žąsinykan, maž, mislia, jį žąses užturlys.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>tur̃lyti, </b>-ija, -ijo<br/>1. <span class="explanation">snapu vandenyje, skystime naršyti (ppr. ieškant maisto), turkšti: </span> Antys tur̃lija, t. y. varlių ieško po purvynus. Antys ėmė turkšti, tur̃lyti. Anies. pardien turlija ir turlija balelėj. Įtrupink ančiukam vandenin duonos, tegu sau tur̃lija. Antys pradeda dėt, kai atšyla balos, kai yra kur tur̃lyt. Su žąsim ir antim maža bėdos: tur̃lija sau ir lesyt nereikia. Žąsiukai tur̃lija baloj. Kartais žąsiukams beturlijant [kumeldėlės] į nosį įlenda. | Arklys turlija <span class="explanation"> (lovyje graibo tinkamesnius gabalėlius) </span>. [Žąsys] po šitą duobę tur̃lijas tur̃lijas, palesa ir vėl vandenin. Antės baloj tur̃lijas. Žąsiukai par visą vasarą turlijas po balą. <span class="explanation">skystį, masę neršti ieškant maisto: </span> Žąsys tur̃lija an atšlaimo vandenį. <br/>2. <span class="explanation">pliuškenti, taškyti vandenį (ppr. žaidžiant, maudantis, prausiantis): </span> Basi, nuogi, pašalę maudos anie. tur̃lija – ir nė vienas nemirė. Turlija kaip žąsiokas po balą. Gana čia jum tur̃lyt, ar neisit prie darbo!. Greičiau prauskis, nesitur̃lyk! Motriškos pirtė [je] ilgai tur̃lijas. Ko čia tur̃lijies nuo ryto, gali peršalt. Pripyliau geldą [v] andenio ir padėjau pašaly vaikam tur̃lytis. Tur̃lijas [vaikai ežere] kaip žąsys baloj. Ką čia turlijies kaip ančiokas. Vaikai tur̃lijas, geldą vandens prisipylę – šlapi visi. Turlijas kaip antys paversmy. Visi leka [į Palangą] tur̃lyties, kiek ten ligų suneša! | Tur̃lykis i tur̃lykis su tuo vandeniu [daug skalbdama]. <br/>3. <span class="explanation">drumsti, teršti: </span> Pamesk tur̃lytie versmę! Nei karvės geria, tik vandenį tur̃lija. <br/>4. <span class="explanation">pilstyti, makaluoti, pliurnyti (valgant ar geriant): </span> Ana turlija, t. y. pilsto alų. Netur̃lyk pieno! Netur̃lyk! Valgyk kaip žmogus! Ko čia tur̃liji po visą bliūdą?! Inpilk vaikam atskirai bliūdelin, tegul sau tur̃lija. <br/>5. <span class="explanation">ėsti, turkti: </span> Tur̃lija burokus vabalas. <br/>6. <span class="explanation">gaištant prastai plauti, skalbti, mazgoti: </span> Ką tu ten tur̃liji? Ana kožnadien tur̃lija ir tur̃lija kokiuos ryzus. Įsipilk šilto [vandens], ką čia tur̃liji šaltan. Gana jau tau tur̃lyt, leisk ir man burną apsipraust. Tur̃lijasi su skalbiniais. <br/>7. <span class="explanation">lėtai, nesparčiai ką dirbti, knyburiuoti: </span> Gana tau tur̃lyt, matos, kad nieko gero neišeis. Anas tur̃lijas visą laiką dirvoj. <br/>8. <span class="explanation">pamažu slinkti, judėti. </span>. <br/><b>įtur̃lyti</b>. <span class="explanation">įkalbėti, įtikinti, įturkti: </span> Intur̃lijo jam, anas i klauso. <br/><b>ištur̃lyti</b><br/>1. <span class="explanation">sudrumsti, užteršti (ppr. vandenį): </span> Ištur̃lytas vanduo. Šitą vandenį antys išturlijo. Suklupo visi trys varlių išturlytą vandenį lakti. <br/>2. <span class="explanation">išpilstyti, išmakaluoti, išpliurnyti (valgant ar geriant): </span> Ištur̃lija vaikai verėną bliūde, t. y. išpliumpoja. Aš nebenoriu tavo ištur̃lyto viralo. Pati ištur̃lijo, o paskui kitam lak! Vaikai ištur̃lijo pusę bliūdo pieno! <br/>3. <span class="explanation">išsrėbti, išvalgyti: </span> Delto visą bliūdelį [vaikai] ištur̃lijo. <br/>4. <span class="explanation">sugadinti, išdraskyti: </span> Nemožna ravėt – ištur̃lysi žemę. Kad neleisi [į trobelę], iš sienų samanas ištur̃lysiu i tu sušalsi. <span class="explanation">išskirstyti, išdalyti: </span> Mūsų kad ištur̃lytas buvo vienkiemis, tai ką te! <br/>5. <span class="explanation">ištepti, išbjauroti: </span> Ar čia išdažė – ištur̃lijo tik. <br/>6. <span class="explanation">išsiprausti, išsimaudyti: </span> Ar jau išsitur̃lijai? <br/>7. <span class="explanation">gaištant prastai išplauti, išmazgoti: </span> Išturlijau rūbus upėj – bus gerai vyram. <br/>8. <span class="explanation">ištampyti, ištąsyti: </span> Visų ištur̃lyta merga. <br/><b>nutur̃lyti</b>. <span class="explanation">prastai nuprausti, numaudyti: </span> Koks gi te prausimas – nutur̃lijo vaiką, ir tiek. Per pusdienį labai karšta, gal eisim nusitur̃lyt upelėn. <br/><b>patur̃lyti</b><br/>1. <span class="explanation">kiek papliuškenti, pataškyti (vandenį). </span>. Tepasitur̃lijie, tepasitur̃lijie [po klaną], kol vytį nepaėmiau! Žiūrėk, kad pačiai netektų ten. su varlėm pasiturlyti! <br/>2. <span class="explanation">kiek papilstyti, pamakaluoti, papliurnyti (valgant ar geriant): </span> Patur̃lijo patur̃lijo ir pametė. <br/>3. <span class="explanation">kiek pasiprausti: </span> Koks te prausimas – pasturlijom kiek patamsy, ir gerai. <br/>4. <span class="explanation">gaištant kiek paplauti, paskalbti, pamazgoti: </span> Koks te jos skalbimas, biškį patur̃lija ir džiauna. <br/><b>pratur̃lyti</b>. <span class="explanation">kiek paplauti, paskalbti, pamazgoti: </span> Še, pratur̃lijau tą tavo užvalktį. <br/><b>pritur̃lyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sudrumsti, priteršti: </span> Katras čia vandenį pritur̃lijot? Antys pritur̃lijo [v] andenį. Žąsys pritur̃lijo sodžiauką – nebėr kur velėja. Kuo čia [v] andenį pritur̃lijai? <br/>2. <span class="explanation">primakaluoti, išpliurnyti (valgant ar geriant): </span> Pritur̃lijo vaikai visą bliūdą, kas dabar valgys?! Nepriturlykit pieno! Pritur̃lijo, nebegardu ir valgyt. <br/><b>sutur̃lyti</b>. <span class="explanation">sudrumsti, suteršti. </span>. <br/><b>užtur̃lyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sudrumsti, užteršti: </span> Vanikė [je] buvo lytaus [v] andens, užtur̃lijo krupiai. <br/>2. <span class="explanation">užtampyti, užtąsyti, užgnaibyti: </span> Insviedė jį. žąsinykan, maž, mislia, jį žąses užturlys.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.