įtrokšti

trókšti, -ta, tróško.

1. labai norėti gerti, kankintis negaunant gerti: Be reikalo teip ilgai tróškai, reikė visa ką metus eit ir atsigert. Broliukas, pavalgęs vienos druskos, pradėjo labai trókšti. Teip troško, tartum viedrą išgertų vandenio, kad būtų kur sugriebti. Tada jei neprietelis tavo alksta, papenėk jį, jei trokšta – pagirdyk jį. Eš buvau trokštąs, o jūs mane este pagirdę. Manęs išalkusio nepenėjote, trókštančio negirdėte. Troškau, o davėt mi gert. Jei kas trokšta, teateinie pas mane ir tegul geria. Ir pasidarė Ponas iš pirmo po jo akimis kaip alkanas ir trokštančiu. A trókšti, žalty, be tos smarvės! | Trókšta anie, slabnė [ja] – tiek nora [girtuokliai gerti]. Tiek pasigausi kitiems pavydėjęs, tiek trokšdams sapne atsigėręs. Bepigu netrokšti pri upės būnant. Tenai randas šviesumas nežibąsis, žodis nekalbąsis, vanduo trokštąsis, duona alkstantyji. Tenai daugiaus nei išalksimės, nei trokšimės.

2. dusti, trūkstant oro: Jau paeina galą i trókšta. Aš tei [p] trókštu, tei [p] trókštu, vos į kalną užlipu. Trókštu, kojos tujau smilksta. Biškiuką kalniau i nepaeinu, kosulys užpulna, trókštu. O tas valandums (tarpais) trókšta. Ans, matyti, be sveikatos, ans trókšta. Po cielą aktarą pievos nupjauti par dieną buvo jėgos, o dabar jau trókšti eidamas. Ponas kryžiauspi primuštas, visas kraujais sukruvintas troško iš didžio troškumo. Trokšta vaikas, drabstos, bene mirs. Naktį trókštu, lipa į gerklę tie kirminai. Kiek aš čia ilgai bebūsiu, trókštu, negaliu bepasivalkioti. Žuvis trokšta be vandenio. Kad storas ledas, kad daug sniego ant ledu, kad daug dumblo ežere, kad sniegas sudrėksta, žuvis, atgajaus neturėdama, ima trokšti. Perstojo bėgti gilios upelės, pradėjo trókšti visos žuvelės. Troško žuvelės be [v] andinelio kaip aš be matušelės. Trókštu nū dūmų. Trókšta žmonės dūmuose be kamino. Prisimenu tuos miestus, kurie trokšta nuo dūmų. vargti, kamuotis: Dvarponiai ir bajorai tebetrokšta pelėsiuose – jiems nauja šviesa tebeduria akis.

3. turėti dusulį: Tas arklys yr tróškęs. Buvo troškęs arklys, bet gavau dar šimtą litų.

4. virti, kaisti be ugnies, šusti: Krosnangėj troško uždengti gružuliai. Šalia didelio varinio katilo, kuriame troško ožio kulšis, stovėjo mergina. trūnyti: Elksniai [nupjauti] juo po žieve trókšta.

5. labai norėti, geisti: Trokšte tróškau su juomi būti, važiuoti. Žmogus teisybės trókšti! Teip galva trókšta poilsio. Jie tróško tik turto. Aš teip tróškau mokslo. Kaip aš tróškau, ka nors kiek vaikus pamokyt. Tekėt mergelės trókšta. Ko jis čia da trókšta, kad teip ilgai neišsisuka (neišvažiuoja) ?. Girtūkliai juo gera, juo trokšta. Kad labai kietai ką nori, tai trókšta. Vyrai daba trókšta daugiau gėrt kai valgyt. Tie ponai tróško savo lašinius į jūrą išmirkyti. Aš savo gyvybę išsaugojau i tavo gyvybės netrókštu. Trokštu draugo arčiau: juo tikėti galiu, jis, kaip audra, nujaus mano sielos skausmus. Širdis, kuri myli, šviesos ir saulės trokšta, o jų čia nėra. Jis troško atmainos, jis geidė pavasaringo vėjo. Aš netrokštu padėkos, nes ji man po žeme nebereikalinga. Tu netrókšk, sūneli, sugrąžint senobės, ba senobėj maža laimė, ė didžios nedalios. Kas iš manęs valgys, tas alks manęs, ir kas manęs gers, tas trokš manęs. Visi, kurie trokštat gerti, ateikiat vandinop. Troško daugesni nuog jo girdėti ir iš švento rašto apie Kristų išmokti. Palaiminti, kurie alksta ir trókšta teisybės. Žodžio tavo visad trokšta. Dūšia mano trokšt tavęs kaip sausoji žemė. Idant mes trokštumbim daiktų dangaus. Trokštinas. Dažnai to trokštame, kas mumus yra žalosp, o neg naudosp. Ažu jį kraują praliet ir numirt geidė ir troško. Kraujo trokštąs, smarkus. Netrókški moteres jo. Kas trókšta, tas ir gauna. Tròkšta kaip gervė giedros. Trokšta kaip žuvis vandens. Norėjosi eiti į platesnį svietą, troškosi pats nežinojo ko. Aš gi garbės sau nesitrókštu. Eikš laukan, eikš laukan, tu šunie, kraujo troškąsis, tu velnio vaike!

6. karštai, dūstant kalbėti, pasakoti: Tiek jy sako, tiek jy trókšta! Bet boba tróško tróško, visko pripaistėjo. Tróško tróško man prilėkęs. Ką gi čia trókšti, žinau gerai, kaip te buvo. Tada žmogus priėjo arčiau ir neklausiamas ėmė trokšti savo vargus. Susisės, būdavo, abudu gale stalo ir šneka – trokšta vienas antram pusbalsiai.

7. dejuoti.
širdìs (šìrdį) trókšta

1. silpna, negera darosi: Norėtum dirbt, širdìs trókšta – nėr sveikatos. Trokšta mano širdelė nuog karščiosios ugnelės. Širdis mano trokšta tau pasiduodama. Oi man, Dieve, galvą sopa, Dievulėliau, širdį trokšta.

2. Nors kažin kaip tėvelių širdys trokštų bent šiokį tokį mokslą jiems suteikti, bet, nelaimė, nėra ištekliaus, nėra atliekamo skatiko. Privalgė, prigėrė, kiek širdis troško. Valgyk, ko širdìs trókšta, gerk, ko širdis geidžia.
aptrókšti.

1. pridusti, priilsti: Tėvas abidi karves pasileido i bėga paskui aptróškęs. Kad sunku, tai aptrókšti. Blusius gainiodamas pavargo, aptroško, supyko. Šio to prasimanius pas savo gerąją mylimąją kūmaitę [nubėgo] aptroškus, apdusus, nusigandus. sugaruoti: Kana ko mano galva šiandien sunki, lyg aptróškus.

2. aptrūnyti, apdūlėti: Jau aptróškę gontmedžiai, ale malka gera.

3. karštai apipasakoti: Ji aptrõkš viską, kai pas ją nueisit. Ką aptróško, kad buvo atėjusi?
įtrókšti.

1. labai įsinorėti gerti: Pas kana kokį upaitį vilkas ir avinėlis susitiko įtroškusiu. Žiogas, įtróškęs būdamas nug didelio čirškimo, šoko greitai pri pelėdos to saldžio medaus gerti. Aš buvau įtroškęs, o jū [s] manęs negirdėt. Įtroškusiam sapnyje regisi geriąs, o pabudęs esti apalpęs ir įtroškęs. Žmonės išalko, apilso ir introško pūstynėje. pasidaryti sausam, kietam: Žemė įtróškus, išdžiūvus, [v] anduo tik sėda. Ji čiepyta esti pūstynėje, sausoje ir įtroškusioje (sausoje) žemėje.

2. labai įsigeisti: Tos malonės ir įtroškau: pasirodė mun šventoji.
ištrókšti.

1. įsinorėti gerti: Sušilau ir ištróškau. Pjauni rugius, ištróškęs tai nor turi [vaiką] vandenio pasisiųst. Taip ištróškusi smagiai. Ištroškę gerdavome kniūpsti atsigulę iš Juozapo versmelės. Paskui atnešė vandens ir pagirdė ištroškusį gyvulėlį. Kas to vandens gers, tas vėl ištrokš. Buvau ištroškęs, o jūs manęs negirdėt. | Daug ištróškusių slankio [ja] aple krautuves. pasidaryti sausam, išdžiūti: Ta žemė ištróškusi. Išsitróškusios rudmeisės, kad ir slėgtos, nėr skanios.

2. daugeliui žūti nesant vandens: Kiek žmonių ištróško vežamų!

3. išdusti: Žuvys ištroško. Šią vasarą mūsų upelyje visos žuvys ištróško.

4. labai įsinorėti: Ištroškau gerti. Anuodu ejo ejo, ištróško gerti. O, kad ištróškau gert! Parejau namo labai ištróškęs gerti. Ištroškęs, troškimų pilnas. Mokslo ištróškęs. Ištróškus miego buvau, tai nė negirdėjau. Teip jau to baliaus buvo ištróškus, kad ėjo. Ištroškę garbės, kai aušra patekės, išvys, ko visai nebelaukia. Žemelė jau seniai lietulio ištróško. Žemė ištróškus trąšumo.

5. karštai išpasakoti, išsakyti: Marcikė, nedrįsdama pati kunigėliui išdėstyti, viską Barbutei ištroško. Išsitróško man iki smulkmenėlės.
nutrókšti.

1. žūti nesant vandens: Nenutrokši, kad ir negersi.

2. trūkstant oro uždusti: Užvirtęs gyvuolys nutróško. Ka dar būčiu buvęs pusę valandos, būčiu nutróškęs. Žuvis greitai nutrókšta be vandens. Ir buvusios upėje žuvys nutroško. Būčio nutróškusi tujau, kad ne tos žolės. Pirtis buvo taip baisiai prikūrenta, jog gražioji karalienė turėjo tikrai nutrokšti. Garais nutroškus, pila ant galvos šaltą vandenį. Bet kad bitės nenutrokštų, tai vieną arba porą lazdų apačioj pakiškiat, kad aulys ne ant lentos, bet ant tų lazdų stovėtų. Gryčia šilta, ir nutróško klevas.

3. labai įsinorėti.
patrókšti.

1. įsinorėti gerti, ištrokšti: Pabaigėm vandenį, patroškom. Vakar su Palionia abudu kad patróškom – ejom alaus pirktų. Tas labai patróškęs buvo, tai gėrė. Pakely arklį pagirdžia, kad jis patróškęs. Žmonės alkani ir patróškę ieško valgymo arba gėrimo.

2. pritrūkti oro, uždusti: Aš patróškau bebėgdamas. Bėgau bėgau, net patróškau. Slinkas arklys nepatrokšta. Artojai vėl patroškę subėgo – žiūri, tas šeškus juokiasi. Hagar bastos, o Ismael maž ko nepatrokšta.

3. gauti dusulį: Dusulingas, patróškęs. Arklys patróško. Su patróškusiu arkliu tolie nenuvažiuosi.

4. išdusti, ištrokšti: Kap šešurėlis važiavo, visos žuvelės patróško.

5. pasidaryti blogo kvapo, padusti.

6. labai panorėti: Visi neapkenčia krikščionių, žemės naudų patróškę. Dabar mano siela patroško skaistybės. V. Dievas danguje visas yra patroškęs apipilti mus savomis geradėjystėmis.

7. pasikalbėti: Atlekia bobelės pasitrókšt, paplepėt. Pasitrokšim kitą kartą! O nūn laiko mums nėra.
kaĩp patróškęs labai smarkiai (ką daro): Dabar kaip patroškęs lakstau nū vienos bankos į kitą.
pértrokšti. labai ištrokšti: Pertroškęs godingai gėrė. | Privežė tos smarvės, visi pártroškę galės prigerti. Jei toks pártroškęs, mokėk, kišk piningus.
pietrókšti. pritrokšti 1: Žąsukas buvo pytróškęs.
pritrókšti.

1. pritrūkti oro, pridusti: Pritróško greitai eidamas, t. y. priduso. Kol į kalną užlipau – pritróškau. Atbėgo išsigandęs, pritróškęs. Nepūsk prieš vėją – pritrókši. prislopti: Pritróškęs gimė vaikas, blogai. Ana pritróškusi buvo, atgaivino akušerė. Tas vaikutis pritróško, mažiukas dar buvo. Kai dūmų gavo, pritróško.

2. gauti dusulį: Kai jau pritróškęs, tai ir nepajėgi.

3. uždusti: Vyras esąs kaip medis sustingęs, o pati nebgyva – pritroškusi. | Pailsėsi, kaip prytrókši (numirsi) .

4. įgauti blogą, troškų orą: Atidariau langus, pritróškęs kambariukas. Prirūgusi, pritróškusi trobikė – nẽvalos!

5. prigesti, priblėsti: Ugnis pritróško. Žibinčiaus ugnis pritróško. | Brolis kūreno pečių, kaip reik – pritróško tas pečius.
sutrókšti.

1. susmirsti, sudvisti, sušusti: Tavo kojos, sutróškusios nuo prakaito, smirdi. Sutróškę, subuvę – tokie nẽvalos! Vyrai juo apsileida, sutróškę i miegta. Šilčiausia lauke, o jūs užsidariusios, sutróškusios. Nešu patalus an taukšto – tokie sutróškę. Iš apačios mušė sutroškusių šiaudų kvapas. Vėdinkis, sutróškęsys!

2. pasidaryti negrynam, dvisiam. Sutróškęs oras. Sutroškusi kamara, salė.
užtrókšti.

1. žūti nesant vandens: Da te buvo viena ožka ir ta negėrus užtroško. | Daba žmonys bijo užtrókšti ir geria. Kits negėręs galia užtrókšti: neduok ėsti, tik statyk butelį.

2. pritrūkti oro, uždusti: Užtróško žmogus besivydamas, t. y. nebatsidūksta. Aš gaudinu jįjį, kad neužtrokštum. Kaip tik greičiau paleku, užtrókštu ant vietos. Pasenau: užtrókštu, užbūnu, ne tų tvirtųjų vyras ir tebuvau. Aš užtrókštu, negaliu kalbėti. Vos tik užtrokšdama kvėpuoja, o vis gyva ir gyva. | Užtrókšdamas eina, plėša, nora turėti. Bet Anės pačios balsas užtrokšta [nuo susijaudinimo].

3. žūti, numirti pritrūkus oro, deguonies: Žuvis numiršta, užtrokšta. Maža vandenio buvo ir užtróško žuvis. Ji užtróško nuo tų anglių. Jo brolys užtróško jaujoj. Neužtrókši, ka ne smertis. Ko neužtróškau, dūmų pilna gryčia. Vakar pakuro [je] žmogus užtróško. Kambaryje pasidarė taip tvanku, oras taip pagadintas, kad reikia užtrokšti beregint. Verčiau negimus, verčiau maža lopšy užtroškus būčiau! Ažutrokšti. Tam kartui joje lyg užtroško tėvų ir Marytės meilė. Juk galima užtrokšti miesčioniškumo baloj. Išeik viena. Kol neužtroškai šitose alkoholio smalkėse.
užtróškusiai. Užtroškusiai bealsuo [ja],
jau mirs.

4. užgesti: Skudurą užmeta [ant ugnies],
prispauda, i užtrókšta, ka liepsnos nebėr.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'itroksti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x