įtalžyti

.
tálžyti, -o, -ė. talžýti, tal̃žo, tal̃žė.

1. smarkiai mušti, pliekti: Ans vagį tálžė par ausį, šonus. Už tokį darbą aną reik gerai tálžyti. Tálžė vaiką parsiutęs. Iš šluotos pradėjo tálžyti negaliu pabėgti. Ansai pačią yr tálžęs kaip obūlį. Tálžo kaip šunį. Meškausis supyko ir atsikėlęs kaip pradės tálžyt į antausius tam biesui su geležine pirštine. Kaimas užniko jį su pagaliu talžyti ir užmušė. Kam taip tálžotės su mazginiais, vaikai?! Kaip prisigera, mušas, tálžos.

2. daužyti, trankyti: Tálžė tálžė savo klumpes į rąstus, kol sutalžė. Žiemą ka nuvažiuosi, būs užšalę ten, su kirviais tálžysma, kol tą malūną ten atkirsi. Nuėjęs į kalvę grobėsi darbo, kalė, talžė, skubėjo. | Tálžiau i talžiau aš muses. žudyti.

3. mėtyti, svaidyti: Beeidamas jis rado žmogų, kuris akmenis rinko nuo laukų ir talžė į pelkes. Prie indaujos talžėsi lėkštėmis apsukri kambarinė. svaidant težinti: Kam laidai tas bulves į sieną, kam tálžai?!

4. švaistyti, kleisti: Kam taip tą pieną tálžai dykai?! Ir aš nesu piningais apsivertęs, iš kur galiu tálžyti!

5. su jėga liejantis plakti, skalauti: Lietus talžydavo langų stiklus ir vėjas siautėdavo jaunučiame sode. Įnirtusios bangos ilgai talžė kopas.

6. eiti patižusiu, purvinu keliu: Kur tálžai tokiu keliu? Batelius liuobam pasiimti į rankas į tálžysma basoms kojoms į bažnyčią. Su klumpiais vien liuobam tálžyti.

7. klampoti, mankyti: Šlapiu keliu vieni purvai tálžyti, t. y. eiti. Kam tálžai purvynus?! Arklių kanopos talžė purvą.

8. greitai, dideliais kąsniais valgyti, kamžloti, šlamšti: Tálžė i tálžė žiūrę senūs laikūs. Išvirs meisos su bulbyne, i tálžyk nu ryto lig vakaro. Tokius riebius lašinius galia talžyti, o nesuserga. Gavėnę pastninkaudavom, silkes tálžydavom. Netálžyk kaip žalmargė.

9. su balsu traukti, papsėti: Sėda ant kakalio ir tálžo pypkę. Je, šnapšę gera, taboką tálžo.
žõdžiais tálžyti (s) . užgaulioti, įžeidinėti: Vargsta senelė: tálžo visa šeimyna baisiausiais žõdžiais. Tálžo žõdžiais kaip kumščiais. Gera marti, žõdžiais netálžos kaip kitos.
aptálžyti. smarkiai apmušti, apdaužyti: Aptálžyk šonus vagiui, t. y. apmušk su pagaliu. Aptálžiau iš mazginio – neklauso krupis! Ka aptálžysu ausis vieną kartą, tuokart žinosi, kaip reik munęs klausyti! Aptal̃žė jam žandus. Jis jam gerokai aptálžė snukį. Va, kai aptalžýsiu lenciūgu par šonus, nustosi dūkus. Pagrobęs jį už plaukus su lazda aptalžė. Per mitingą rinkoje susistumdė su priešų partijos oratoriais, lazdomis apsitalžė.
atitálžyti. smarkiai apdaužyti: Tokiam tik ausis atitálžyt i paleist. Tuoj aš tau snukį atitalžysiu!
įtálžyti. smarkiai sumušti: Gerai piemenį įtálžiau už linų nuganymą.
ištálžyti.

1. smarkiai primušti, išpliekti: Dėdė žentui ištálžė nugarą su lazda, t. y. išpėrė, išmušė. Ištálžė auses turgo [je] – i gavo parų. Kaimynu susipešė ir vienas antram par ausis ištalžė. Ištálžysu par vepšlas, tai vėjais eisi numie. Antausius ištálžiau, tai žinos, kad reik pačios klausyti. Supykęs ištálžė ištálžė jam snukį su plaštaka.

2. išdaužyti, išmušti, iškulti: Girti susiedai langus vakar ištálžė. Ištalžysiu visiem dantis, tai žinos!

3. talžant ištežinti: Į tą pačią vietą kirsdamas nepataikai – visai ištálžysi mėsą. Žiūrėk, ištálžei supuvusią lepšę.

4. išmėtyti, išsvaidyti: Ištalžė visus daiktus po gryčią, ir surink dabar! Ištálžė jos senus kromelius, i eik kur nori! Ištálžė, išmėtė ir pro duris, ir pro langus.

5. iššvaistyti, iškleisti: Matau, vis tiek ištálžysma tus piningus.

6. talžant, mušant išvaryti: Ištálžys tave iš karčemos. Ištálžiau musis iš trobos.

7. godžiai išvalgyti: Ubagas ištálžė didį bliūdą putros. godžiai išėsti, išlakti: Šunys kaip patiko [arielką],
ir ištalžė po puodą katras.
nutálžyti.

1. smarkiai apmušti, nupliekti: Ten greičiau nutalžys vaiką, o kates ramybėj laiko.

2. numėtyti, nusvaidyti: Visus nutalžęs, nublaižęs ir vėl tas savo avis ganąs.
patálžyti. kiek padaužyti. .
partálžyti. pareiti: Visą kelį pėsčia partálžiau.
pritálžyti. pritalžýti.

1. smarkiai primušti: Ka jin, brali, kartais i be jokio reikalo ima i pritálžo tą vaiką. Mūso bernas visai pritálžytas iš vakaruškos parejo. Pritálžė kaip obūlį. Pritalžiaũ karvę šlapiu virveliniu, tai nebesispardis. Gana buvo to, jog lietuviai taip baisiai pritalžė vokiečius ir atmonijo už visus kraujo praliejimus.

2. godžiai privalgyti. . Prisitálžiau kleckų. godžiai prilakti: Pritálžė pieno šuo, t. y. prisilakė.
sutálžyti.

1. smarkiai sumušti: Jį jau taip sutálžė, ka sveikos vietos neliko. Buvau sutálžyta kaip obūlys. Pati biedna sustrošyta su pagaliu sutalžyta bėgo par lauką šaukdama. Lai aną kelmai sutálžytų, kaip ans muni veda į grieką.

2. suduoti, užtvoti: Sutálžyk par smurglį – ir liausis rūkęs.

3. sudaužyti: Ta nezgrabaila visas torielkas benga sutálžyti. Drigantas įsisiuto ir su padkavoms kūtės duris sutálžė.

4. talžant įmušti, sukalti: Ans yra apsiėmęs sutálžyti tus mietus giliai į žemę.

5. talžant suminkštinti, sutežinti: Niekaip neįkalu kuolo: kai tik kalu, ir sutálžau.

6. godžiai suėsti: Jis sutálžė mėsą, t. y. suėdė.
užtálžyti. talžant užmušti: Išejo ieškoti visa giminė ir atrado vargšą užtálžytą. Vilkui ir zuikiui ema medį ir muša par galvas, ir abudu užtálžė.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'italzyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x