įšvarkšti

švar̃kšti, -čia (-ta), -tė.

1. kvarkti, kvarkšti. Švarkščia antys. Gaigalas švarkščia. Pereklė višta švar̃kščia. Šarkos švar̃kščia, po medžius lakstydamos.

2. švokšti, džergžti, gergžti: Kaklas jam kimba ir balsas švar̃kšta. Mun vė [ja] s į gerklę įpuolė, dėl to ir švar̃kšdamas bekalbu. Jau mūsų vargonai pradeda švar̃kšti. Švar̃kšta kaip sudužęs katilas.

3. kalbėti užkimusiu, švargždžiu balsu: Kad kaklas užkimęs, tad švarkšta. Tėvas girtitelys išparpusiu balsu švarkštė. krioguoti, krenkšti: Neatkosu, taip švarkštù.

4. ūžti, šniokšti: Šiose vietose. ir banga girgždėdama švarkščia. Jūra [žiemą] čeža, švarkščia.

5. tarškėti, birbti: Ratelis tik zvimbia, minama pakoja kaži kaip švarkšdama taktą muša. Grauždamiesi į medį, švilpoja švarkšdami drožtuvai.

6. kalbėti niekus, taukšti, plepėti: Dievaži, kad tu ir švarkštì – nei du, nei vienas. Švarkštì nei šį, nei tą, geriau tylėtai. Tos bobos sueina ir švar̃kščia. Nešvar̃kšk, kūmule, dovanai, neaušyk dantų, ba itep nebuvo. Švar̃kščia ir švar̃kščia kap švarna.

7. stengtis užkurti, įpūsti: Kadai tai švar̃kščia ji tą pečių.
įšvar̃kšti, -čia, į̃švarkštė. šiaip taip įkurti, įpūsti: Na, da tu tą pečių neį̃švarkštei?
nušvar̃kšti, -čia, nùšvarkštė. nušnekėti: Ale tu kad jau nušvarkšti, tai ne du, nei vienas.
pašvar̃kšti, -čia, pàšvarkštė.

1. pakvarkti.

2. pašvepluoti.
prašvar̃kšti, -čia, pràšvarkštė. sušvarkšti: Gaidžiukas suplasnojo sparnais ir prašvarkštė: „Ki-ki-ryk!…“.
prišvar̃kšti, -čia, prìšvarkštė. pripasakoti niekų, pritauzyti, priplepėti: Tas Jonas prìšvarkštė nei šio, nei to: nei pačiam klausyt, nei kitam pasakyt. Jis an manę, matyt, tęnai visko prìšvarkštė.
sušvar̃kšti, -čia, sùšvarkštė.

1. sukvarkti.

2. sušvokšti, sugergžti: Alio! – mano balsas sušvarkščia, matyt, nuo ilgo tylėjimo gerklė išdžiūvo.
užšvar̃kšti, -čia, ùžšvarkštė. pučiant užgesinti, neįkurti: Pūtei pūtei ir ùžšvarkštei ugnį.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>švar̃kšti, </b>-čia (-ta), -tė. <br/>1. <span class="explanation">kvarkti, kvarkšti</span>. Švarkščia antys. Gaigalas švarkščia. Pereklė višta švar̃kščia. Šarkos švar̃kščia, po medžius lakstydamos. <br/>2. <span class="explanation">švokšti, džergžti, gergžti: </span> Kaklas jam kimba ir balsas švar̃kšta. Mun vė [ja] s į gerklę įpuolė, dėl to ir švar̃kšdamas bekalbu. Jau mūsų vargonai pradeda švar̃kšti. Švar̃kšta kaip sudužęs katilas. <br/>3. <span class="explanation">kalbėti užkimusiu, švargždžiu balsu: </span> Kad kaklas užkimęs, tad švarkšta. Tėvas girtitelys išparpusiu balsu švarkštė. <span class="explanation">krioguoti, krenkšti: </span> Neatkosu, taip švarkštù. <br/>4. <span class="explanation">ūžti, šniokšti: </span> Šiose vietose. ir banga girgždėdama švarkščia. Jūra [žiemą] čeža, švarkščia. <br/>5. <span class="explanation">tarškėti, birbti: </span> Ratelis tik zvimbia, minama pakoja kaži kaip švarkšdama taktą muša. Grauždamiesi į medį, švilpoja švarkšdami drožtuvai. <br/>6. <span class="explanation">kalbėti niekus, taukšti, plepėti: </span> Dievaži, kad tu ir švarkštì – nei du, nei vienas. Švarkštì nei šį, nei tą, geriau tylėtai. Tos bobos sueina ir švar̃kščia. Nešvar̃kšk, kūmule, dovanai, neaušyk dantų, ba itep nebuvo. Švar̃kščia ir švar̃kščia kap švarna. <br/>7. <span class="explanation">stengtis užkurti, įpūsti: </span> Kadai tai švar̃kščia ji tą pečių. <br/><b>įšvar̃kšti, </b>-čia, į̃švarkštė. <span class="explanation">šiaip taip įkurti, įpūsti: </span> Na, da tu tą pečių neį̃švarkštei? <br/><b>nušvar̃kšti, </b>-čia, nùšvarkštė. <span class="explanation">nušnekėti: </span> Ale tu kad jau nušvarkšti, tai ne du, nei vienas. <br/><b>pašvar̃kšti, </b>-čia, pàšvarkštė. <br/>1. <span class="explanation">pakvarkti</span>. <br/>2. <span class="explanation">pašvepluoti. </span> <br/><b>prašvar̃kšti, </b>-čia, pràšvarkštė. <span class="explanation">sušvarkšti: </span> Gaidžiukas suplasnojo sparnais ir prašvarkštė: „Ki-ki-ryk!…“. <br/><b>prišvar̃kšti, </b>-čia, prìšvarkštė. <span class="explanation">pripasakoti niekų, pritauzyti, priplepėti: </span> Tas Jonas prìšvarkštė nei šio, nei to: nei pačiam klausyt, nei kitam pasakyt. Jis an manę, matyt, tęnai visko prìšvarkštė. <br/><b>sušvar̃kšti, </b>-čia, sùšvarkštė. <br/>1. <span class="explanation">sukvarkti. </span> <br/>2. <span class="explanation">sušvokšti, sugergžti: </span> Alio! – mano balsas sušvarkščia, matyt, nuo ilgo tylėjimo gerklė išdžiūvo. <br/><b>užšvar̃kšti, </b>-čia, ùžšvarkštė. <span class="explanation">pučiant užgesinti, neįkurti: </span> Pūtei pūtei ir ùžšvarkštei ugnį.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.