įsulpėti

sulpė́ti, sùlpa (sùlpia. -ė́ja), -ė́jo, sùlpėti, -ėja (-ia), -ėjo.

1. pamažu sulpti, čiulpti: Sukrų sùlpėti. Aš sulpiu smagenis iš sultingo kaulo, medų iš korio. Iš žiedų bitės medų sulpa. Kieta dideliai saldainė – gali tik sulpė́ti. Rasi i tu, titi, sùlpėsi [kieto] sūrio? Silkės uodegą sulpėjęs, kol sulpėjęs, užsigeidė gerti. I aš sùlpėjau tušką, kad augau. Sùlpa kaip mažas vaikas pirštus. Benk sùlpėti pirštus. O dėl ko tą pirštelį teip sulpė́ji? Nusidaužiau pirštus, dabar ir sùlpu. Ka teip i sùlpi tą cigarietą kaip mažas vaikas tušką. Gana jau bėdų nemaž iškentėjau, kada kas dieną stiklelį sulpėjau. | Kaukas karves sulpė́jęs (žindęs) – mažai pieno begavau.
sulpė́tinai. Sulpė́tinai sulpė́ti.

2. pamažu traukti orą pro sukąstus dantis. Biškį įsipjovė ir sùlpė [ja],
ranką nusitvėręs. Sùlpė [ja],
sùlpė [ja],
ant šono virsta [nuo skausmo]. Nesùlpėk taip, juk nedideliai teskausta.

3. karštai, smarkiai bučiuoti. .
apsulpė́ti. pamažu apsulpti: Vaikai kaulus galia apsulpė́ti. Po švento Jono uodegą apsulpė́k – saldi y [ra] musis (labai daug medaus yra) .
įsulpė́ti. pamažu įčiulpti. .
išsulpė́ti. pamažu išsulpti: Medų iš korių išsulpė́jom. Bitės iš žydančių žolių bei medžių medų išsulpa. | Veršis karvę išsulpė́jo (išžindo) . Žemė reikalauja atsigulėjimo, atsilsio, idant per tą laiką atgautų tas sultis, kurias iš jos ištraukė, išsulpėjo.
nusulpė́ti. nusùlpėti. pamažu nusulpti: Taukini pirštai, nusulpė́k. Sūris toks skanus – pirštus nusulpė́si bevalgydamas. Kaip nūsulpė́ti kaulai buvo. Nusùlpėjo visą sukrų i sunešė į aulį [bitės]. Kas tos dainos nemokės, lokės (vilko) uodegą nusulpė̃s.
pasulpė́ti. pamažu pasulpti: Kaip užeina noras [rūkyti],
pasulpė́k [saldainį],
pasulpė́k, i gana. Vaikas ka išalks, kamštį pasulpė́s. Valgyti ano. negali, tik pasulpė́ti – vienos ašakos. Silkės kame ten kas ten tau duos daug – jei gausi kokią uodegelę pasulpė́ti.
prasulpė́ti. sulpiant prakiurdyti.
prisulpė́ti

1. užtektinai prisičiulpti: Dėdė davė po cielą rieškutę cukerkų, tai, vyraliai, prysisulpė́jom.

2. apčiulpti: Tas uogas varlės prisulpė́jo.

3. sulpiant prisitraukti: Raktą prie lūpos prisisulpė́ti.

4. pakankamai ilgai traukti orą pro sukąstus dantis. Kai man aptaka kilo, aš gana prisùlpėjau su tuo pirštu.
susulpė́ti. pamažu susulpti, sučiulpti: Marikė susulpė́jo dešimtį saldainių. Paėmei vieną šmotelį [silkės],
nu tą susulpė́jai ir eik šalin. Tą meisos kąsnį par tokį laiką sulpėte susulpė́jo. susikrimsti: Aš par daug susisùlpėsuos.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>sulpė́ti, </b>sùlpa (sùlpia. -ė́ja), -ė́jo, sùlpėti, -ėja (-ia), -ėjo. <br/>1. <span class="explanation">pamažu sulpti, čiulpti: </span> Sukrų sùlpėti. Aš sulpiu smagenis iš sultingo kaulo, medų iš korio. Iš žiedų bitės medų sulpa. Kieta dideliai saldainė – gali tik sulpė́ti. Rasi i tu, titi, sùlpėsi [kieto] sūrio? Silkės uodegą sulpėjęs, kol sulpėjęs, užsigeidė gerti. I aš sùlpėjau tušką, kad augau. Sùlpa kaip mažas vaikas pirštus. Benk sùlpėti pirštus. O dėl ko tą pirštelį teip sulpė́ji? Nusidaužiau pirštus, dabar ir sùlpu. Ka teip i sùlpi tą cigarietą kaip mažas vaikas tušką. Gana jau bėdų nemaž iškentėjau, kada kas dieną stiklelį sulpėjau. | Kaukas karves sulpė́jęs <span class="explanation"> (žindęs) – </span> mažai pieno begavau. <br/><b>sulpė́tinai</b>. Sulpė́tinai sulpė́ti. <br/>2. <span class="explanation">pamažu traukti orą pro sukąstus dantis</span>. Biškį įsipjovė ir sùlpė [ja], ranką nusitvėręs. Sùlpė [ja], sùlpė [ja], ant šono virsta [nuo skausmo]. Nesùlpėk taip, juk nedideliai teskausta. <br/>3. <span class="explanation">karštai, smarkiai bučiuoti. </span>. <br/><b>apsulpė́ti</b>. <span class="explanation">pamažu apsulpti: </span> Vaikai kaulus galia apsulpė́ti. Po švento Jono uodegą apsulpė́k – saldi y [ra] musis <span class="explanation"> (labai daug medaus yra) </span>. <br/><b>įsulpė́ti</b>. <span class="explanation">pamažu įčiulpti. </span>. <br/><b>išsulpė́ti</b>. <span class="explanation">pamažu išsulpti: </span> Medų iš korių išsulpė́jom. Bitės iš žydančių žolių bei medžių medų išsulpa. | Veršis karvę išsulpė́jo <span class="explanation"> (išžindo) </span>. Žemė reikalauja atsigulėjimo, atsilsio, idant per tą laiką atgautų tas sultis, kurias iš jos ištraukė, išsulpėjo. <br/><b>nusulpė́ti</b>. nusùlpėti. <span class="explanation">pamažu nusulpti: </span> Taukini pirštai, nusulpė́k. Sūris toks skanus – pirštus nusulpė́si bevalgydamas. Kaip nūsulpė́ti kaulai buvo. Nusùlpėjo visą sukrų i sunešė į aulį [bitės]. Kas tos dainos nemokės, lokės (vilko) uodegą nusulpė̃s. <br/><b>pasulpė́ti</b>. <span class="explanation">pamažu pasulpti: </span> Kaip užeina noras [rūkyti], pasulpė́k [saldainį], pasulpė́k, i gana. Vaikas ka išalks, kamštį pasulpė́s. Valgyti ano. negali, tik pasulpė́ti – vienos ašakos. Silkės kame ten kas ten tau duos daug – jei gausi kokią uodegelę pasulpė́ti. <br/><b>prasulpė́ti</b>. <span class="explanation">sulpiant prakiurdyti. </span> <br/><b>prisulpė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">užtektinai prisičiulpti: </span> Dėdė davė po cielą rieškutę cukerkų, tai, vyraliai, prysisulpė́jom. <br/>2. <span class="explanation">apčiulpti: </span> Tas uogas varlės prisulpė́jo. <br/>3. <span class="explanation">sulpiant prisitraukti: </span> Raktą prie lūpos prisisulpė́ti. <br/>4. <span class="explanation">pakankamai ilgai traukti orą pro sukąstus dantis</span>. Kai man aptaka kilo, aš gana prisùlpėjau su tuo pirštu. <br/><b>susulpė́ti</b>. <span class="explanation">pamažu susulpti, sučiulpti: </span> Marikė susulpė́jo dešimtį saldainių. Paėmei vieną šmotelį [silkės], nu tą susulpė́jai ir eik šalin. Tą meisos kąsnį par tokį laiką sulpėte susulpė́jo. <span class="explanation">susikrimsti: </span> Aš par daug susisùlpėsuos.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.