.
stygavóti, -ója, -ójo. stigavóti.
1. stygauti: Nestigavók nežinodamas tikrai, t. y. nestenk. Ans stigavó [ja],
kad ana pavogė ir suėdė sūrį, o jijė gyniojas. Vienas vienaip, antras antraip stigavó [ja],
t. y. sako. Tūli stigavoja, kad lietuvininkui moksliškos šviesos nereikią. Vienos žmonių pavardės ir vietų pavadinimai bestygavos čia kitąsyk Lietuvą buvus. Kad jis mani stigavójo, kad jis man spigino į akis, kad aš nu sarmatos ko nesudegiau. Ir stygavós kaip žinodamas, o nėko nežino. Vakar jin nebeiškentė, ėmė stigavót viską į akis. Stigavojo esant aną be proto. Pradėjo jis stigavoti, jog nu gelžinių noragų javai nevykstantys.
2. ginčytis, prieštarauti: Ko čia, vaikai, stigavójatės?! Stigavókis, bet ne su munim. Nestigavókis, jug aiškiai nežinai.
3. sekti, stebėti, žiūrėti, stengtis sužinoti. . Dabar stigavókis, ar ateis kas, ar ne, t. y. veizdėk. Aš nestigavójaus, žinių nealpau, dėl to nėko ir nežinau.
įstygavóti, įstigavóti.
1. įrodinėti, sakyti: Įstigavóti yra viską pasakyti. Ans visą laiką ponuo įstygavó [ja] į akis.
2. įsižiūrėti, įsidėmėti: Neužmiršk šios dienos atsitikimą įsistigavóti. Dar vieną žodį esu įsistigavójus.
pastygavóti
1. stengtis patirti, sužinoti: Pastigavójau, ka vag [ia] ans. Pasistigavók, ar vogė kas medžius iš kiemo, t. y. pasistebėk, pasiveizdėk. Pasistigavójom su vaikiais, katra mergė suvalgys dešimt paditkinių [pyragų].
2. stebėtis: Pasistigavójo i pati toki. paliko. Atejai pasistigavóti.
3. pasiginčyti: Su žinovu nepasistigavósi.
pérstygavoti. párstigavoti. įsitikinti.
pristygavóti. įtikinti: Tu mun nepristigavósi.
susistygavóti susiginčyti: Susistigavojo bernardinai tarp savęs, kame tur stovėti bažnyčia. Susistigavojo aple tikėjimą. Susistigavójo su ponu, ir nušavo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.