.
straigýti, straĩgo, straĩgė. stráigyti, -o, -ė. streigti:
1. Atvažiavo matininkas, tiesė juostas, straigė kaikščius. Jis šebelbonam smaigeles straĩgo. Tu, apynėli, kas tave smaigė? – Tik senos bobos su straigais straigė. Vai ką kalba apynėlis, sodelin augdamas: jei jūs manę nestraigysit, aš žemelėj klosiu.
2. Vyk ir grumuliais straigýk vištas. Straigýt akmenis ėmė. Vaikai straigė obuolį į viršų. Aš našlelį per laukelį akmenim straigysiu. Kad taũ straigýtų patale, kap tu radną motką straigaĩ. Ką čia straĩgotės akmenais! Kiaušiniais straĩgės.
3. lakstyti, švaistytis: Veizu – ponaitis toks bestráigąs po miestą. Aš kitados ta pačia gatve taip pat vikriai ir linksmai straigiau. Jis dideliais žingsniais straigėsi po pilies kambarį. | Karvė stráigosi, gal bėgasi.
4. trepenti, tripinėti: Oi tu, apynėli, kai tave smaigė, bobos kaip ožkos aplinkui straigė.
5. išiminėti iš tinklo (žuvis). .
apstraigýti.
1. apsmaigstyti, apkaišyti: Brolis prikerta beržo šakų ir apstraigo jom gonkas ir vartus.
2. apmėtyti, apsvaidyti: Tuoj apstraigìs akmenais. Apstraĩgė apstraĩgė pagaliais, o tas ir pabėgo.
įstraigýti. įstráigyti.
1. įstreigti
1. [Erškėčių] akstinai insistraigę lig smagenim.
2. įsmeigti: Vieną peilį instraigiaũ mėson, o su kitu atsipjoviau.
išstraigýti; . išstreigti: Kap žusimsiu vienądien, visus išstraigýsiu iš pirkios insiširdyjęs. Aveles išvaikė, vilneles išstraigė po laukus, po laukus.
pastraigýti. sukaišioti smaigus, straigus: Pastraigiau žirnelius šakutėm – tegu vejas.
pristraigýti
1. prisismaigstyti: Plaukuose prisistraigiusi vyšnių, siautėdama pasakojo kažką.
2. primėtyti, prisvaidyti: Marė pristraĩgė akmenų rūtosna.
razstraigýti. razstreigti: Juos razstráigė (išsklaidė, išskirstė) .
sustraigýti. sumėtyti, susvaidyti: Surinkę tuos kaulus sustraĩgė kapuosna. Karalius liepė sustraigyti duobėn Danieliaus priešus. Jis tik sustraĩgė sustraĩgė litarus – pasirašė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.