stojė́jas (-is), -a. -à. kas kur stoja.
atstojė́jas (-is), -a. -à.
1. kas kitą pakeičia, atstoja, pavaduoja: Jūs čia esata labai reikalingu Gintauto ir Vizgirdos atstojėju.
2. atsimetėlis, atskalūnas.
įstojė́jas, -a.
1. įpėdinis, paveldėtojas.
2. gynėjas, užtarėjas: Negėdėkimės jų. įvadinėt už įstojėjus silpnumo mūsų. O Viešpačia mūsų, tarpinyke mūsų, instojėja mūsų, suderinkig su sūnumi tavu.
prastojė́jas, -a.
1. nusidėjėlis: Manases, didis prastojėjas, rado tenai iždą brangų gailystos.
2. kas priešingas kam, atmeta ką, nesilaiko, nevykdo ko: O tada apreikštas bus zokono prastojėjas. Tu baudi … prastojėjus žodžio tavo švento.
užstojė́jas, -a. -à.
1. užtarėjas, gynėjas, globėjas: Jis be jokio užstojė́jo gyvena. Buvo tokių užstojėjų̃, užtarėjų. Užstojėjas … žmogaus angelas. Tasai yra Jėzus Christus, ažustojėas mūsų.
2. laiduotojas, pavaduotojas: Laidas, ažustojėjas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.