įstiebti

.
stiẽbti, -ia, -ė.

1. aukštyn augti. Kiekviena žolelė aukštyn stiẽbia. Nepersodinta taboka labai stiẽbia. Tanki ir trąši žolė stiebės aukštyn. Tiesias žemės vagos – stiebias žalias daigas.

2. tįsti, augti. Jis stiẽbėsi stiẽbėsi ir visus praaugo. Iš mažuities neaugo, ale paskui kad stiẽbės, tai matai, koks didelis užaugo!

3. kelti į viršų: Beržų krūvos stiẽbė savo viršūnes. Savo galvą į saulę stiebia rugio želmuo.

4. stotis ant pirštų galų: Ans ant kojų, ant pirštų galų stiẽbias. Ji stiẽbėsi pro kitų galvas. Patys paskutiniai stiebėsi ir tiesė kaklus, norėdami per pirmutinius pamatyti dėžutes.

5. kilti: Pro užgirį stiebėsi mėnuo vėlyvas. Pro medžių guotą baltas bokštas stiebės.

6. siekti, trokšti: Pabuvę mieste, ima stiebtis tuojaus prie poniškumo.

7. stelbti
1.

8. laipsniuoti: Stiebiami esti būdvardžiai.
atstiẽbti, -ia, àtstiebė

1. atsistoti ant pirštų galų: Atėjo vaikinėlis prie lovos ir atsistiebęs į jį dyvinai žiūrėjo.

2. atitiesti. . Kai vėjas linguoja, palinksta medelis ir vėl atsistiebia.
įstiẽbti, -ia, į̃stiebė

1. išaugti.

2. pastatyti, įtempti: Reik gerai įstiẽbti žėglius (bures) .

3. įsistoti, įsiauti: Įsìstiebė į vasarinius batukus ir sušalo kojas.

4. persiimti: Lietuvos jaunuomenė, toje gadynėje mokindamosi ir keliaudama po svečias šalis, įsistiebė į mokslą Liuterio ir Kalvino.
išstiẽbti, -ia, ìšstiebė

1. išaugti: Išsistiẽbęs žirnis. Ten želia tokie išsistiebę kvapūs baltažiedžiai žalsvais rageliais.

2. ištįsti, išaugti.

3. ištiesti, ištempti, iškelti aukštyn: Braška gontų stogas, gegnių išstiebtas.
nustiẽbti, -ia, nùstiebė

1. labai nuaugti, nutįsti: Kai labai tankiai burokus susodini, tai jie labai nustiẽbia. Tokie nusistiẽbę tie pamidorai. Jurginai, pašalėj beaugdami, nusìstiebė. Darže po medžiais ir bulvienojai nusistiẽbę, ir bulbelės mažos.

2. nustelbti: Nebelaikysiu aš tų medžių, kiek jie man šiemet rugių nùstiebė. Žolės žolę nùstiebė. Jurginėliai ilgastiebiai visus kvietkelius nustiẽbia. Nustiebs ir išnaikys visą žmonių pasėlį.

3. pastirti. .
pasistiẽbti, -ia, pasìstiebė

1. pasistoti ant pirštų galų: Jis bučiuo [ja] pačią stiebte pasistiẽbęs. Pasistiẽbk – ir pasieksi. Nematai? Pasistiẽbk. Pasistiẽbęs kogi nepasieksi, ale pasiek kaip aš! Tas ančiukas ryja pasistiẽbęs – jis neaugs. Išeina bitės tokios pasistiebę, pasistoję. Ale nykštukas pasistiẽbęs tėvui į ausį pašnibždėjo. Pasistiebė it gaidys, serbentas beraškydamas. Keikia pasistiebdamas (labai smarkiai) . Net pasistiebdami kuliam.

2. kiek paaugti. Pasistiebė kiek, i pati ta parankinė pasisiųst.

3. pasiremti: Tauta, pasistiebusi ant tikrosios kultūros, gyvens amžinai.
prastiẽbti, -ia, pràstiebė

1. pažymėti (stiebais): Linija, kurią retežiu reik mieruoti, iš pradžios tur būt stiebais prastiebta.

2. iškilti: Juodalksnių krūmai prasistiebdavo viršum rugių lauko.
prisistiẽbti, -ia, prisìstiebė pasistoti ant pirštų galų, pasistiebti: Matę vakarais šalia galinio lango didį juodą šunį prisistiebusį į stubą bežiūrint.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'istiebti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x