.
stiẽbti, -ia, -ė.
1. aukštyn augti. Kiekviena žolelė aukštyn stiẽbia. Nepersodinta taboka labai stiẽbia. Tanki ir trąši žolė stiebės aukštyn. Tiesias žemės vagos – stiebias žalias daigas.
2. tįsti, augti. Jis stiẽbėsi stiẽbėsi ir visus praaugo. Iš mažuities neaugo, ale paskui kad stiẽbės, tai matai, koks didelis užaugo!
3. kelti į viršų: Beržų krūvos stiẽbė savo viršūnes. Savo galvą į saulę stiebia rugio želmuo.
4. stotis ant pirštų galų: Ans ant kojų, ant pirštų galų stiẽbias. Ji stiẽbėsi pro kitų galvas. Patys paskutiniai stiebėsi ir tiesė kaklus, norėdami per pirmutinius pamatyti dėžutes.
5. kilti: Pro užgirį stiebėsi mėnuo vėlyvas. Pro medžių guotą baltas bokštas stiebės.
6. siekti, trokšti: Pabuvę mieste, ima stiebtis tuojaus prie poniškumo.
7. stelbti
1.
8. laipsniuoti: Stiebiami esti būdvardžiai.
atstiẽbti, -ia, àtstiebė
1. atsistoti ant pirštų galų: Atėjo vaikinėlis prie lovos ir atsistiebęs į jį dyvinai žiūrėjo.
2. atitiesti. . Kai vėjas linguoja, palinksta medelis ir vėl atsistiebia.
įstiẽbti, -ia, į̃stiebė
1. išaugti.
2. pastatyti, įtempti: Reik gerai įstiẽbti žėglius (bures) .
3. įsistoti, įsiauti: Įsìstiebė į vasarinius batukus ir sušalo kojas.
4. persiimti: Lietuvos jaunuomenė, toje gadynėje mokindamosi ir keliaudama po svečias šalis, įsistiebė į mokslą Liuterio ir Kalvino.
išstiẽbti, -ia, ìšstiebė
1. išaugti: Išsistiẽbęs žirnis. Ten želia tokie išsistiebę kvapūs baltažiedžiai žalsvais rageliais.
2. ištįsti, išaugti.
3. ištiesti, ištempti, iškelti aukštyn: Braška gontų stogas, gegnių išstiebtas.
nustiẽbti, -ia, nùstiebė
1. labai nuaugti, nutįsti: Kai labai tankiai burokus susodini, tai jie labai nustiẽbia. Tokie nusistiẽbę tie pamidorai. Jurginai, pašalėj beaugdami, nusìstiebė. Darže po medžiais ir bulvienojai nusistiẽbę, ir bulbelės mažos.
2. nustelbti: Nebelaikysiu aš tų medžių, kiek jie man šiemet rugių nùstiebė. Žolės žolę nùstiebė. Jurginėliai ilgastiebiai visus kvietkelius nustiẽbia. Nustiebs ir išnaikys visą žmonių pasėlį.
3. pastirti. .
pasistiẽbti, -ia, pasìstiebė
1. pasistoti ant pirštų galų: Jis bučiuo [ja] pačią stiebte pasistiẽbęs. Pasistiẽbk – ir pasieksi. Nematai? Pasistiẽbk. Pasistiẽbęs kogi nepasieksi, ale pasiek kaip aš! Tas ančiukas ryja pasistiẽbęs – jis neaugs. Išeina bitės tokios pasistiebę, pasistoję. Ale nykštukas pasistiẽbęs tėvui į ausį pašnibždėjo. Pasistiebė it gaidys, serbentas beraškydamas. Keikia pasistiebdamas (labai smarkiai) . Net pasistiebdami kuliam.
2. kiek paaugti. Pasistiebė kiek, i pati ta parankinė pasisiųst.
3. pasiremti: Tauta, pasistiebusi ant tikrosios kultūros, gyvens amžinai.
prastiẽbti, -ia, pràstiebė
1. pažymėti (stiebais): Linija, kurią retežiu reik mieruoti, iš pradžios tur būt stiebais prastiebta.
2. iškilti: Juodalksnių krūmai prasistiebdavo viršum rugių lauko.
prisistiẽbti, -ia, prisìstiebė pasistoti ant pirštų galų, pasistiebti: Matę vakarais šalia galinio lango didį juodą šunį prisistiebusį į stubą bežiūrint.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.