stebeĩlyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo)
1. žiūrėti akis išplėtus: Ko teip stebeĩlyji akis išvertęs, ar nematei? Į ką tu teip stebeĩlyji? Ožys ilgai stebeilijo į jį savo geltonomis akimis. Veizu, stebeilijuos aplinkuo. Ko čia stebeilyjiesi? stebėti, sekti akimis: Kitos poniutės beveik prasižiojusios stebeilijo visą sceną. Prietema spyrė visus atidžiau stebeilytis į savo darbą.
2. besti, smeigti (akis).
įstebeĩlyti
1. įsižiūrėti akis išplėtus, įsispitrinti: Įsistebeilyk tu man – nė akių neatitraukia! Jis jei kur įsistebeĩlys, tai nė nelauk, kad greit atsitrauks. Paskui jis kokį pusvalandį mokydavosi, įsistebeilijęs į knygą. skirti kam daug dėmesio, labai interesuotis: Įsistebeilyjant į viską, kas negyva, užgęsta ir didi gyvenimo šviesa. Kurie įsistebeilijo į pinigus, tie pataiko ir artymą nuskriausti.
2. pajėgti įžiūrėti, įmatyti: Jau mano vyrelis be akuliorių neįstebeĩlyja.
3. įsižiūrėti, įsimylėti: Ką čia įsistebeĩlijai tą mergičką, lygiai žmoniškesnės neberastum! Jis teip įsistebeĩlijo į ją, ka baisu!
4. įbesti, įsmeigti (akis): Įstebeĩlijo akis. Įstebeiliju akis, pastatau ausis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.