įsrūti

srū́ti, srū̃va (srū̃ja, srū̃na. -sta), srùvo (srùjo).

1. sruventi, tekėti: Iš ežero stačių krantų srūva neužšąlantys šaltiniai. Iš Vievio apylinkių Neries link srūva daugybė mažų upeliukų. Žemelė prie balų: praversi vagą – taip ir srūva lyg iš Gėlaunės stebuklingo šaltinio. Jos raukšlėtu veidu srūte sruvo ašaros. | Tėvas žarstė rankomis grūdus, leido kaip vandenį pro pirštus, jausdamas neapsakomą malonumą, kai grūdai sruvo tarpupirščiais.

2. aptekti kuo plūstančiu, tekančiu: Srū́sta akys ašarom. Julės akys sruvo ašaromis, bet ji valdėsi ir stengėsi nusišypsoti. Tuoj būt pradėjęs rėkt: akys ašarom tik srū̃va srū̃va. Jis išsiveržė srūdamas kraujais.

3. išsilieti po oda . Kur užgauni kūną, ten kraujis srū̃na, t. y. daros mėlyna, sužlegtuo [ja].

4. sklisti, plūsti. Pro atviras duris sruvo šiluma. Pro langą sruvo saulės šviesa, žvirblių čirškimas. Manoma, kad iš saulės srūvanti jonizuota medžiaga stiprina Žemės magnetinį lauką.

5. daugeliui kartu eiti, traukti, plūsti: O žmonės skubėjo, sruvo pulkais.
apsrū́ti.

1. apibėgti, aptekėti: Žaizda apsrùvo kraujais. Jaunasis apalpo ir krauju apsruvo.

2. paraudonuoti nuo giliau išsiliejusio kraujo ar išsiplėtusių kraujagyslių: Sugriežė dantimis, sugniaužė kumštis, akys krauju apsruvo.

3. būti apsemtam: Žirniai vėdre (= viedre) led apsrùvę, užpilk daugiau vandens.

4. apsausti, apdžiūti: Žemė jau apsrùvus, jau yra kur koją padėt.
atsrū́ti.

1. atitekėti.

2. atsklisti, atplūsti: Birželio – liepos mėnesiais mūsų klimato zonoje atsrūva daugiausia saulės energijos.
įsrū́ti. įsilieti, įtekėti.
išsrū́ti. ištekėti: Jau kraujis išsrùvo, t. y. išbėgo. Daug kraujo išsrùvo. Lietuviai su latviais … turi šitus kalbos įrankius, iš vienodos jų kalbos dvasios išsruvusius.
nusrū́ti.

1. nutekėti, nubėgti: Jo skruostais nusruvo didžiulės ašaros.

2. aptekti kuo srūvančiu: Šalta rasa nusruvo sodo obelys.
pasrū́ti.

1. imti srūti, lietis: Dėk kūgį šieno ant kubūrės, kad vanduo nepasrū́tum. Jam iš akių pasruvo didelės kaip žirniai ašaros. Kiek te įpjovė – pasrùjo, kraujas pasmatė.

2. aptekti kuo srūvančiu, plūstančiu: Pasruvusi vandenimi (pažliugusi) pieva. Žemė vandeniu pasrùvo. Ir vėl jos akys pasruvo ašaromis. Laikės laikės pasruvusiom akim ir prapliupo verkt. Už Virbalio Prūsų žemėj didi kova buvo – kas tik jaunas, guldė galvą ir kraujais pasruvo. Visi upeliai krauju pasrujo. Jei dangus krauju pasruvęs (raudonas), bus vainos. Pasrùvęs degtienė [je] – nėko tokiam nepadarysi. Raudona liepsna pasruvusi vakarų pašvaistė buvo padegusi pusę dangaus.

3. patvinti, pakilti: Po lytaus upės pasrùvo. [Laivas] plūduro ant pasruvusių vandenų.

4. išsilieti po oda . Po skauduliu pasrùvo kraujis. paraudonuoti nuo giliau išsiliejusio kraujo ar išsiplėtusių kraujagyslių, pakraujuoti: Pasruvę randai. Sumuštas panagys pasrùvęs krauju. Akis pasruvusi kraujumi, raudona, riaušina. Pasrùvus akis. Akys jam pasrùvo iš pykčio.

5. pradėti eiti, be perstojo pasipilti: Kitos dienos rytą vokiečių buvo jau daugybė, ir greitai jų pasruvo nesibaigianti srovė. Kareiviai pasruvo į kiemus, į darželius, stukseno į duris.
širdìs pasrùvo kraujù (kraujaĩs, ãšaromis) pasidarė labai skaudu, graudu: Apsimetė Aleksius patyčių nenugirdęs, nors širdis kraujais pasruvo. Jos širdis pasruvo ašaromis.
prasrū́ti.

1. pradėti lietis, tekėti. pradėti kraujuoti: Prasrùvo man nosis, t. y. pradėjo bėgti kraujas iš nosies.

2. pradėti sklisti: Prasruvo iš to šaltinio gyva šviesa.
prisrū́ti.

1. pritekėti, priplūsti: Kairiajame žande buvo toks bjaurus randas, kuris kvatojantis prisrūdavo kraujo.

2. pasidaryti pilnam, prisigerti, prisisotinti: Oras prisrùvęs [drėgmės],
taip šniurkšta (purškia lietus) . Prisrùvęs to šašvalkos kraujo, pasiutęs (atsigimęs į nedorą tėvą) .
susrū́ti. sutekėti, subėgti: Vanduo susrūva mažutyčiuosna griovelyčiuosna. Kraujas susruvo į žemę.
užsrū́ti. užsilieti, užplūsti, aptekti: Ažsrùvo akys ašarom, negaliu dabot. Akys kraujais užsruvo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>srū́ti, </b>srū̃va (srū̃ja, srū̃na. -sta), srùvo (srùjo). <br/>1. <span class="explanation">sruventi, tekėti: </span> Iš ežero stačių krantų srūva neužšąlantys šaltiniai. Iš Vievio apylinkių Neries link srūva daugybė mažų upeliukų. Žemelė prie balų: praversi vagą – taip ir srūva lyg iš Gėlaunės stebuklingo šaltinio. Jos raukšlėtu veidu srūte sruvo ašaros. | Tėvas žarstė rankomis grūdus, leido kaip vandenį pro pirštus, jausdamas neapsakomą malonumą, kai grūdai sruvo tarpupirščiais. <br/>2. <span class="explanation">aptekti kuo plūstančiu, tekančiu: </span> Srū́sta akys ašarom. Julės akys sruvo ašaromis, bet ji valdėsi ir stengėsi nusišypsoti. Tuoj būt pradėjęs rėkt: akys ašarom tik srū̃va srū̃va. Jis išsiveržė srūdamas kraujais. <br/>3. <span class="explanation">išsilieti po oda</span> </span>. Kur užgauni kūną, ten kraujis srū̃na, t. y. daros mėlyna, sužlegtuo [ja]. <br/>4. <span class="explanation">sklisti, plūsti</span>. Pro atviras duris sruvo šiluma. Pro langą sruvo saulės šviesa, žvirblių čirškimas. Manoma, kad iš saulės srūvanti jonizuota medžiaga stiprina Žemės magnetinį lauką. <br/>5. <span class="explanation">daugeliui kartu eiti, traukti, plūsti: </span> O žmonės skubėjo, sruvo pulkais. <br/><b>apsrū́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apibėgti, aptekėti: </span> Žaizda apsrùvo kraujais. Jaunasis apalpo ir krauju apsruvo. <br/>2. <span class="explanation">paraudonuoti nuo giliau išsiliejusio kraujo ar išsiplėtusių kraujagyslių: </span> Sugriežė dantimis, sugniaužė kumštis, akys krauju apsruvo. <br/>3. <span class="explanation">būti apsemtam: </span> Žirniai vėdre (= viedre) led apsrùvę, užpilk daugiau vandens. <br/>4. <span class="explanation">apsausti, apdžiūti: </span> Žemė jau apsrùvus, jau yra kur koją padėt. <br/><b>atsrū́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atitekėti. </span> <br/>2. <span class="explanation">atsklisti, atplūsti: </span> Birželio – liepos mėnesiais mūsų klimato zonoje atsrūva daugiausia saulės energijos. <br/><b>įsrū́ti</b>. <span class="explanation">įsilieti, įtekėti. </span> <br/><b>išsrū́ti</b>. <span class="explanation">ištekėti: </span> Jau kraujis išsrùvo, t. y. išbėgo. Daug kraujo išsrùvo. Lietuviai su latviais … turi šitus kalbos įrankius, iš vienodos jų kalbos dvasios išsruvusius. <br/><b>nusrū́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nutekėti, nubėgti: </span> Jo skruostais nusruvo didžiulės ašaros. <br/>2. <span class="explanation">aptekti kuo srūvančiu: </span> Šalta rasa nusruvo sodo obelys. <br/><b>pasrū́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">imti srūti, lietis: </span> Dėk kūgį šieno ant kubūrės, kad vanduo nepasrū́tum. Jam iš akių pasruvo didelės kaip žirniai ašaros. Kiek te įpjovė – pasrùjo, kraujas pasmatė. <br/>2. <span class="explanation">aptekti kuo srūvančiu, plūstančiu: </span> Pasruvusi vandenimi <span class="explanation"> (pažliugusi) </span> pieva. Žemė vandeniu pasrùvo. Ir vėl jos akys pasruvo ašaromis. Laikės laikės pasruvusiom akim ir prapliupo verkt. Už Virbalio Prūsų žemėj didi kova buvo – kas tik jaunas, guldė galvą ir kraujais pasruvo. Visi upeliai krauju pasrujo. Jei dangus krauju pasruvęs <span class="explanation"> (raudonas), </span> bus vainos. Pasrùvęs degtienė [je] – nėko tokiam nepadarysi. Raudona liepsna pasruvusi vakarų pašvaistė buvo padegusi pusę dangaus. <br/>3. <span class="explanation">patvinti, pakilti: </span> Po lytaus upės pasrùvo. [Laivas] plūduro ant pasruvusių vandenų. <br/>4. <span class="explanation">išsilieti po oda</span> </span>. Po skauduliu pasrùvo kraujis. <span class="explanation">paraudonuoti nuo giliau išsiliejusio kraujo ar išsiplėtusių kraujagyslių, pakraujuoti: </span> Pasruvę randai. Sumuštas panagys pasrùvęs krauju. Akis pasruvusi kraujumi, raudona, riaušina. Pasrùvus akis. Akys jam pasrùvo iš pykčio. <br/>5. <span class="explanation">pradėti eiti, be perstojo pasipilti: </span> Kitos dienos rytą vokiečių buvo jau daugybė, ir greitai jų pasruvo nesibaigianti srovė. Kareiviai pasruvo į kiemus, į darželius, stukseno į duris. <br/><b> širdìs pasrùvo kraujù (kraujaĩs, ãšaromis) </b> <span class="explanation">pasidarė labai skaudu, graudu: </span> Apsimetė Aleksius patyčių nenugirdęs, nors širdis kraujais pasruvo. Jos širdis pasruvo ašaromis. <br/><b>prasrū́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pradėti lietis, tekėti. </span> <span class="explanation">pradėti kraujuoti: </span> Prasrùvo man nosis, t. y. pradėjo bėgti kraujas iš nosies. <br/>2. <span class="explanation">pradėti sklisti: </span> Prasruvo iš to šaltinio gyva šviesa. <br/><b>prisrū́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pritekėti, priplūsti: </span> Kairiajame žande buvo toks bjaurus randas, kuris kvatojantis prisrūdavo kraujo. <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti pilnam, prisigerti, prisisotinti: </span> Oras prisrùvęs [drėgmės], taip šniurkšta <span class="explanation"> (purškia lietus) </span>. Prisrùvęs to šašvalkos kraujo, pasiutęs <span class="explanation"> (atsigimęs į nedorą tėvą) </span>. <br/><b>susrū́ti</b>. <span class="explanation">sutekėti, subėgti: </span> Vanduo susrūva mažutyčiuosna griovelyčiuosna. Kraujas susruvo į žemę. <br/><b>užsrū́ti</b>. <span class="explanation">užsilieti, užplūsti, aptekti: </span> Ažsrùvo akys ašarom, negaliu dabot. Akys kraujais užsruvo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.