įsprukti

sprùkti, spruñka (sprū́ksta), -o.

1. bėgti, lėkti šalin, greitai trauktis: Ve spruñka šuo iš trobos, kiaulė iš kūties, t. y. veržias laukan. Aš spruksiu iš tos vietos negalėdamas datūrėti. Žvirbliai sprùko į pastogę. Kryžiokai sprū́ksta ant Rygos kraštą. Vilkas labai sudaužytas vėl turėjo sprukt miškan. Priversti priešą sprùkti. Vaikai juokdamiesi spruko pro duris. Sambijonys tuomi nusiminusys pradėjo gurti tujau ir šalin sprukti. Kas tik bus oran kokiuo reikalu išėjęs, greitai sprunka vėl atgal gryčion stidentų. Vilkas pasuko į upelio klonį, sprukdamas nuo kulkų. Velnias čypdamas sprùko į kertę. Vagie sprunkančiam vienas kelias, o ieškančiam daug kelių.

2. sprūsti, slysti: Darbas iš nagų jam nespruñka. Vėl sprùko peilis, ir vėl įsipjoviau. Turtai ir valdžia sprūksta nuo jų.

3. sprogti: Sprunk pupelelės.
atsprùkti. atbėgti, atlėkti: Duktė Jonikėlė, šeštų metų amžiaus, kėlės ryto metą, atspruko į trobą ir šildės pri ugnies. Avinas nu kalno atsprùko.
įsprùkti. įbėgti, įlįsti: Įsprukaũ į žabaryną, t.  y. įbėgau. Abu įspruko į vidų ir abu palindo po lovos. Bernai liuob nusidaboti ir įsprùks į kamarą. Kregždė įspruko į pilies bokštą pro mažą skylę. Norėjęs [vilkas] sučiupti, bet oželis paspėjęs įsprukti į tą savo trobelę.
išsprùkti.

1. išbėgti, ištrūkti: Visur pastatyti sargai, nėra kaip išsprukti. Šešuras tinkinas (tenkinas) beišsprùkęs iš ten, bo yra kaltas. Tokį tarpelį gavęs, išsprùko šuo ir nubėgo. Jaunesnysis brolis tep pat vieną dieną išspruko su savo žvėriukais medžioti. Nelaukė karo pabaigos, išsprùko anie vėl į tą savo Vokytiją. Liokajus, išsprùkęs iš tos gryčios, bėgo griūdamas. Aš, apsidirbus savo darbus, vis grybaut išsprunkù – labai dygsta visokios grybės. Greit aš jau išspruksiù (būsiu išrašytas) iš ligoninės. Mykolą, tą girdžiant, apėmė baimė, bet jis tylėjo ir mislijo, kad nuo prapulties niekaip nebišspruksiąs. Kai pastabus (akylas) bet ką žiūrinėja, nė viena smulkmena neišsprunka iš po jo akių. Sakyk žodį ir žiūrėk, kur durys, kad paspėtum išsprukti. Išspruko kaip paukštis iš nagų. Išspruko it paukštis iš spąslų. Išsprukus iš skylės, lekia kelias mylias.

2. išsiveržti, išsprūsti: Lubų viduryje žiopso aukštinis, par kurį išsprunka dūmai ir garai. Sučiaupk burną, kad dar koks žodis neišspruktų. Man tas žodis nenorint išsprùko. Balsas iš burnos – kap žvirblis iš tarbos: išspruko, ir nesugausi. Ne just nejunti, kaip žodis išspruñkas.
ãkys iš kaktõs išsprùko. Tai išgirdus, man ko tik akys iš kaktos neišspruko.
nusprùkti. nubėgti: Kol tik strielčiai sušuko sušuko, kiškis į mišką nuspruko. Kur anie. nusprùko (dingo nuo stalo) ?
pasprùkti.

1. pabėgti, ištrūkti: Jūs daugel, o jis tik vienas buvo ir paspruko. Jau būčia engęs, bet spėjo per duris pasprùkt. Kiti išbėgiojo, kitus nušavo, kurie nepaspėjo pasprùkti. Negaliu sugrobti, vis paspruñka [stirnelė]. Oi būtų gavęs, jei nebūtų pasprukęs iš akių. Pasprùko tas žaltys iš mano nagų. Sugavo tą pasprùkusiąją gyvatę ir neša maišan. Nuo moters žvilgsnio niekas nepasprunka. Pasprukus žuvis visuomet didelė. Gaudyk miške vilką – paspruks.

2. palįsti: Gal i tyčioms ans pasprùko po tos mašinos.
parsprùkti. greit parbėgti, parlėkti: Ana parsprùko iš Saksonijos. Ištrūkęs tuoj parsprukaũ namo.
prasprùkti.

1. prabėgti, prasmukti: Arklys pro šalį prasprùko, negalėjau sutūrėti. Zuikys prasprùko.

2. išsprūsti. . Jei žodis marčiai prasprùks, vėl negerai.
prisprùkti. greitai prieiti: Ans prisprunka, t. y. prieina greitai.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>sprùkti, </b>spruñka (sprū́ksta), -o. <br/>1. <span class="explanation">bėgti, lėkti šalin, greitai trauktis: </span> Ve spruñka šuo iš trobos, kiaulė iš kūties, t. y. veržias laukan. Aš spruksiu iš tos vietos negalėdamas datūrėti. Žvirbliai sprùko į pastogę. Kryžiokai sprū́ksta ant Rygos kraštą. Vilkas labai sudaužytas vėl turėjo sprukt miškan. Priversti priešą sprùkti. Vaikai juokdamiesi spruko pro duris. Sambijonys tuomi nusiminusys pradėjo gurti tujau ir šalin sprukti. Kas tik bus oran kokiuo reikalu išėjęs, greitai sprunka vėl atgal gryčion stidentų. Vilkas pasuko į upelio klonį, sprukdamas nuo kulkų. Velnias čypdamas sprùko į kertę. Vagie sprunkančiam vienas kelias, o ieškančiam daug kelių. <br/>2. <span class="explanation">sprūsti, slysti: </span> Darbas iš nagų jam nespruñka. Vėl sprùko peilis, ir vėl įsipjoviau. Turtai ir valdžia sprūksta nuo jų. <br/>3. <span class="explanation">sprogti: </span> Sprunk pupelelės. <br/><b>atsprùkti</b>. <span class="explanation">atbėgti, atlėkti: </span> Duktė Jonikėlė, šeštų metų amžiaus, kėlės ryto metą, atspruko į trobą ir šildės pri ugnies. Avinas nu kalno atsprùko. <br/><b>įsprùkti</b>. <span class="explanation">įbėgti, įlįsti: </span> Įsprukaũ į žabaryną, t.  y. įbėgau. Abu įspruko į vidų ir abu palindo po lovos. Bernai liuob nusidaboti ir įsprùks į kamarą. Kregždė įspruko į pilies bokštą pro mažą skylę. Norėjęs [vilkas] sučiupti, bet oželis paspėjęs įsprukti į tą savo trobelę. <br/><b>išsprùkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išbėgti, ištrūkti: </span> Visur pastatyti sargai, nėra kaip išsprukti. Šešuras tinkinas (tenkinas) beišsprùkęs iš ten, bo yra kaltas. Tokį tarpelį gavęs, išsprùko šuo ir nubėgo. Jaunesnysis brolis tep pat vieną dieną išspruko su savo žvėriukais medžioti. Nelaukė karo pabaigos, išsprùko anie vėl į tą savo Vokytiją. Liokajus, išsprùkęs iš tos gryčios, bėgo griūdamas. Aš, apsidirbus savo darbus, vis grybaut išsprunkù – labai dygsta visokios grybės. Greit aš jau išspruksiù <span class="explanation"> (būsiu išrašytas) </span> iš ligoninės. Mykolą, tą girdžiant, apėmė baimė, bet jis tylėjo ir mislijo, kad nuo prapulties niekaip nebišspruksiąs. Kai pastabus (akylas) bet ką žiūrinėja, nė viena smulkmena neišsprunka iš po jo akių. Sakyk žodį ir žiūrėk, kur durys, kad paspėtum išsprukti. Išspruko kaip paukštis iš nagų. Išspruko it paukštis iš spąslų. Išsprukus iš skylės, lekia kelias mylias. <br/>2. <span class="explanation">išsiveržti, išsprūsti: </span> Lubų viduryje žiopso aukštinis, par kurį išsprunka dūmai ir garai. Sučiaupk burną, kad dar koks žodis neišspruktų. Man tas žodis nenorint išsprùko. Balsas iš burnos – kap žvirblis iš tarbos: išspruko, ir nesugausi. Ne just nejunti, kaip žodis išspruñkas. <br/><b> ãkys iš kaktõs išsprùko</b>. Tai išgirdus, man ko tik akys iš kaktos neišspruko. <br/><b>nusprùkti</b>. <span class="explanation">nubėgti: </span> Kol tik strielčiai sušuko sušuko, kiškis į mišką nuspruko. Kur anie. nusprùko <span class="explanation"> (dingo nuo stalo) </span> ? <br/><b>pasprùkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pabėgti, ištrūkti: </span> Jūs daugel, o jis tik vienas buvo ir paspruko. Jau būčia engęs, bet spėjo per duris pasprùkt. Kiti išbėgiojo, kitus nušavo, kurie nepaspėjo pasprùkti. Negaliu sugrobti, vis paspruñka [stirnelė]. Oi būtų gavęs, jei nebūtų pasprukęs iš akių. Pasprùko tas žaltys iš mano nagų. Sugavo tą pasprùkusiąją gyvatę ir neša maišan. Nuo moters žvilgsnio niekas nepasprunka. Pasprukus žuvis visuomet didelė. Gaudyk miške vilką – paspruks. <br/>2. <span class="explanation">palįsti: </span> Gal i tyčioms ans pasprùko po tos mašinos. <br/><b>parsprùkti</b>. <span class="explanation">greit parbėgti, parlėkti: </span> Ana parsprùko iš Saksonijos. Ištrūkęs tuoj parsprukaũ namo. <br/><b>prasprùkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">prabėgti, prasmukti: </span> Arklys pro šalį prasprùko, negalėjau sutūrėti. Zuikys prasprùko. <br/>2. <span class="explanation">išsprūsti. </span>. Jei žodis marčiai prasprùks, vėl negerai. <br/><b>prisprùkti</b>. <span class="explanation">greitai prieiti: </span> Ans prisprunka, t. y. prieina greitai.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.