įspragėti

spragė́ti, sprãga, -ė́jo.

1. traškėti, spragsėti plyšinėjant, trūkinėjant nuo karščio ar šalčio: Ugnis degė spragė́dama. Uždegė mišką, pušelės sprãga tik. Gluosnis labai sprãga, kai kūrinasi. Eglinė malka sprãga, da bijok, ka neužsidegtum. Pilk vandens – puodas sprãga. Tik sprãga sprãga druska žarijos [e]. Prikūrinau pečių, net sprãga. Ažkišiu pečių, kad nespragė́t. Sprãga grūdai, turbūt per karštas pečius. Spragė́dami žirniai tep šokinėja, kad net pečiaus dangų pasiekia. Kad malkos spraga, bus svečių. Visas laužas spraga, braška. Spragėjo žvakės, gausiai liejos vaškas. Sprãga, dega žemė. Ė šąla šąla, kad net spraga!. Kad aš tau duosiu, tai net spragė́si!

2. pyškėti, poškėti (šūviams): Sprãga kaip avižos pečiuj. traškėti nuo elektros iškrovos: Plaukai spragėjo, šiaušėsi – nepasidavė šukom.

3. nuo karščio atitrūkus su garsu lėkti: Sprogelos spragė́jo iš pečiaus nuo eglinių medžių.

4. kaisti, degti nuo saulės: Ką tu čia spragė́si an saulės, eik trobon! Dega, sprãga kupra, ir tu daturėk.

5. kepti, čirškėti, gruzdėti: Uždėk skauradą, tegul spirgai sprãga ant ugnies. Ruošias vestuvėm: viską tik kepa, tik sprãga. Taip pasikalbėsiu, kad tavo ausys spragės (kais iš gėdos) !

6. tviskėti, spindėti: Viskas sprãga, žiba.

7. nekantrauti: Bėgu, gana, ba tep kap an ylų spragù! Spragė́jo spragė́jo ženytis, ir nedavė.

8. karščiuojantis kalbėti, spirgėti: Jis pardavė, o tamsta spragė́si?! Tik sotūs ir buržujai pamiršta karą, – spragėjo leitenantas.

9. spygauti, čirškauti: Vaikai, nespragėkit! Ko spragì (zyzi, verkšleni) ?.
širdìs sprãga ima apmaudas, pyktis: Iš pykčio ėmė spragė́t širdìs. Ma [no] širdìs sprãga in jūs itą darbą paisant.
apspragė́ti, àpspraga, -ė́jo.

1. apkristi išspragėjusiomis kibirkštimis.

2. apskrusti, apkepti: Jau laikas imt bulvės iš pečiaus – jau apspragė́jo. Mūs tėvu [i] [reikia],
ka mėsa būt apspragė́jus.
įspragė́ti, į̃spraga, -ė́jo. spragant įskristi, įlėkti: Pažiūrėk, kad nebūtų skiedrelių apie leženką, kad neįspragė́tų!
išspragė́ti, ìšspraga, -ė́jo.

1. spragant išlėkti.

2. nuo karščio paruduoti, apskrusti: Avižos išspragė́jo. Jau žirniai išspragė́ję – gali imt ir valgyt. Mano ir mesos išspragė́j [o].

3. nuo karščio pleišėjant ištrupėti: Puodas išspragė̃s, ka nepilną pakišai po pečium. Įleidau puodą be vandenio, ėmė visa paliva (emalis) ir išspragė́jo.
nuspragė́ti, nùspraga, -ė́jo; apspragėti
2.
paspragė́ti, pàspraga, -ė́jo.

1. kurį laiką spragėti.

2. kiek apskrusti: Ot man gardūs paspragė́ję bulbiniai blynai!
prispragė́ti, prìspraga, -ė́jo. pribyrėti, prikristi (išspragėjusių kibirkščių): Nuo eglinių medžių prispragė́jo viralas sprogėlių. Prispragė́jo puodas žiežirbų.
suspragė́ti, sùspraga, -ė́jo.

1. pradėti spragėti.

2. suskrusti, sukepti: Per ilgai laikėm pečiuj, ir visa mėsa suspragė́jo.
užspragė́ti, ùžspraga, -ė́jo. spragant užkristi. Negerai nuogam prie ugnies, gali užspragė́ti. Užspragė́jo ant kelių, ir pradegė suknelė.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isprageti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x