įspitrėti

spitrė́ti, -ė́ja (spìtri), -ė́jo. spytrė́ti, -ė́ja (spỹtri;), -ė́jo. spýtrėti, -ėja, -ėjo

1. pradėti mažiau matyti, akti, žlibti: Spitrė́ju, reik akuliorių – į adatą neįveru.

2. sunkiai, vargais negalais įžiūrėti.

3. įtemptai žiūrėti, spoksoti: Ko čia taip spitrėji akis išpūtęs?! Ir ko jis taip į mane spytri?. Spitrė́kis, t. y. išplėtęs akis veizdėk.
apspitrė́ti. apakti, apžlibti: Apspitrė́jau į senatvę, akimis apjakau.
įspitrė́ti. įspytrė́ti, -ė́ja (įspỹtri), -ė́jo.

1. sunkiai, vargais negalais įžiūrėti, pamatyti: Apytamsiais berepežiodama, bet įspýtrėjau, kad piemuo gėrė muno pieną: neša nešęs ir gera. Pažino net saviškius, kurių vakaro tamsoje nebuvo įspitrėję. Įsispytrė́ti.

2. atidžiai žiūrint pamatyti, pastebėti: Dvaras jį labai seniai įspytrėjo ir padarė dvigubą baudžiauninką. Mano smailios akys įspitrėja kiekvieną paikystę.

3. įsistebeilyti, įsispoksoti: Aš įsispytrė́jau išplėtęs akis, t. y. įsiveizdėjau. Taip ans įsispýtrėjo, nė akių nenuleida. Ko įsispitrė́jai čia su savo veizolais? Na ir ko įsispitrė́jai kaip višta į vabalą?! Įsispitrėjo, nevidonas, į vargšę Onytę ir pajuokuoti su ja užsimanė. spoksant pamatyti, įžiūrėti: Beslankiodamas staršina įsispytrėjo Rimeiką berymantį galvą nuleidus patvory.

4. pamilti, įsimylėti, įsižiūrėti: Žiūrėk, ir bebūs įsispýtrėjusi į kokį pludungį. Į ką beįsispytrė́jęs – į tokią lutelę! Ir įsispitrėk tu man į tokį mietą! Jau turbūt įsispytrėjot į Gumbakio berną Kazimierą. Įsispýtrėjo į tą mergą, amen. Tu čia mergą įsispitrėjai ir žiūri į ją kaip driežas į savo kiaušius.
pasispitrė́ti. įsidėmėti, įsižiūrėti: Ans, važiuodamas par mišką, gerai pasispytrė́ [ja],
kur gal medžių pasikirsti.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>spitrė́ti, </b>-ė́ja (spìtri), -ė́jo. spytrė́ti, -ė́ja (spỹtri;), -ė́jo. spýtrėti, -ėja, -ėjo<br/>1. <span class="explanation">pradėti mažiau matyti, akti, žlibti: </span> Spitrė́ju, reik akuliorių – į adatą neįveru. <br/>2. <span class="explanation">sunkiai, vargais negalais įžiūrėti. </span> <br/>3. <span class="explanation">įtemptai žiūrėti, spoksoti: </span> Ko čia taip spitrėji akis išpūtęs?! Ir ko jis taip į mane spytri?. Spitrė́kis, t. y. išplėtęs akis veizdėk. <br/><b>apspitrė́ti</b>. <span class="explanation">apakti, apžlibti: </span> Apspitrė́jau į senatvę, akimis apjakau. <br/><b>įspitrė́ti</b>. įspytrė́ti, -ė́ja (įspỹtri), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">sunkiai, vargais negalais įžiūrėti, pamatyti: </span> Apytamsiais berepežiodama, bet įspýtrėjau, kad piemuo gėrė muno pieną: neša nešęs ir gera. Pažino net saviškius, kurių vakaro tamsoje nebuvo įspitrėję. Įsispytrė́ti. <br/>2. <span class="explanation">atidžiai žiūrint pamatyti, pastebėti: </span> Dvaras jį labai seniai įspytrėjo ir padarė dvigubą baudžiauninką. Mano smailios akys įspitrėja kiekvieną paikystę. <br/>3. <span class="explanation">įsistebeilyti, įsispoksoti: </span> Aš įsispytrė́jau išplėtęs akis, t. y. įsiveizdėjau. Taip ans įsispýtrėjo, nė akių nenuleida. Ko įsispitrė́jai čia su savo veizolais? Na ir ko įsispitrė́jai kaip višta į vabalą?! Įsispitrėjo, nevidonas, į vargšę Onytę ir pajuokuoti su ja užsimanė. <span class="explanation">spoksant pamatyti, įžiūrėti: </span> Beslankiodamas staršina įsispytrėjo Rimeiką berymantį galvą nuleidus patvory. <br/>4. <span class="explanation">pamilti, įsimylėti, įsižiūrėti: </span> Žiūrėk, ir bebūs įsispýtrėjusi į kokį pludungį. Į ką beįsispytrė́jęs – į tokią lutelę! Ir įsispitrėk tu man į tokį mietą! Jau turbūt įsispytrėjot į Gumbakio berną Kazimierą. Įsispýtrėjo į tą mergą, amen. Tu čia mergą įsispitrėjai ir žiūri į ją kaip driežas į savo kiaušius. <br/><b>pasispitrė́ti</b>. <span class="explanation">įsidėmėti, įsižiūrėti: </span> Ans, važiuodamas par mišką, gerai pasispytrė́ [ja], kur gal medžių pasikirsti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.