įšnekinti

šnẽkinti (-yti), -ina, -ino. šnekėti.

1. traukti į šneką, kalbinti: Aš jį šnẽkinau, ale jis nieko neatsakė. Šnẽkinau – nešneka. Matai, kaip senūsius dabarčiuos jau pradėjo šnẽkinti. Tėvai vien lietuviškai šnẽkino savo vaikus, nemokino vokiškai. Ko tyli šnekinamas – kiaulė, i ta sukriuksėtų! Vaikas verkia, ar negali šnẽkyt? Kiekvienas žmogus turi būti šnekinamas jam atitinkamai. Ponaitis tas ją ėmė šnekyt, toj nieko neįšneko. O ir atejo jaunas bernytis, kalbina, šnekina meiliais žodukais. Mano motynėlė, mano širdelė, susirinko didelis pulkelis – nė vieno nešnẽkini, nė vieno nekalbini. Jis lengvai šnẽkinasi.

2. kalbinti ką daryti, kviesti, šaukti kur: Šnẽkina ją praustis, maudytis. Kalbin šnekin bernužėlis į svetimą šalelę. | Aštuoniolektus bengė, ims šnẽkinti į karūmenę. Mes šnẽkinomės vairuotoją, kad pavėžintų. merginti: Reik bandyti, reik šnẽkinti mergą. Jau jis seniai prie jos šnẽkinosi, dabar ir susiženijo.
apšnẽkinti.

1. sulaikyti, nutildyti šnekantį.

2. suderėti, sutarti: Vieną čia bobą apšnẽkinau eiti ravėti.
atšnẽkinti. įtikinti ko nedaryti, atšnekėti: Da gali jį atšnẽkyt nuo tos mergos.
įšnẽkinti.

1. kreiptis į ką, užšnekinti.

2. įprašyti šnekėti, prašnekinti, priversti kalbėti: Tylintį žmogų įšnẽkink. Ligonio negalėjom įšnẽkyt. Daba n'įšnẽkysi jos: tylia, kai užsiūta. Kad kas mano dukterį inšnekys, tai bus mano žentas. Jis kalba nenoriai, reikia jį insišnẽkyt.

3. šnekant įteigti, įtikinti ką padaryti: Nenorėjo eiti, o veizėk, ir įšnẽkino.
iššnẽkinti.

1. įtraukti į šneką, prašnekinti: Šnekina šnekina [senutę] – nieko nebiššnẽkina. A begal ką iššnẽkyti tokius senus!

2. kurį laiką šnekinti: Visą kelią iššnẽkinau savo kaimynę, nedaviau snausti.
nušnẽkinti.

1. šnekinant numaldyti, nuraminti, nukreipti mintis, maloniai nuteikti: Jis prieinamas, jį galima nušnẽkyt. Ana taip verkė, kad aš vos vos nušnẽkinau. Traukė ją prie savęs – šildė, stengėsi nušnekinti, pralinksminti. Niekas manę nenušnẽkina.

2. šnekinant nuvesti, nuvilioti: Ir staiga jam kilo mintis: nušnekinti į šalį Karšį, nusivesti jį atgal į kopas. Kol aš ją nusišnẽkinau!
pašnẽkinti.

1. įtraukti į šneką, pakalbinti: Nėr kam nė ateit, nė pašnẽkyt. Jisai pats mani pašnẽkino, aš nebūč nė arty ėjus. Seną juo reik pašnẽkinti, nulenkti. Matai, kur žmogus: i pašnẽkina, i nebijo. Dar norėjau pašnekinti, bet mano davatkėlė nuskubėjo į bažnyčią. | Aš, pasiprašęs balso nuo viršininko, maždaug tokiais žodžiais pašnekinau susirinkimą. Eik, pasišnẽkyk kaimynę.

2. kreiptis kviečiant ką daryti: Jis ją pašnekins, bene tekės už jįjį, t. y. pamėglaus. Pašnekino buhalteriu būti, nesibaidžiau.
parsišnẽkinti. šnekinant parsikviesti, parsivilioti: Parsišnẽkino namo vaikus.
péršnekinti. įkalbėti pakeisti nusistatymą, perkalbėti: Teisingas tarnas tavo pasiliko teisus ir nepáršnekinamas.
prašnẽkinti. priraginti šnekėti, prakalbinti: Jo nė prašnẽkinti negali – tyli, ir gana. Toks nedrąsus – kol aną prašnẽkini! Kai ji. supyksta, tai tu kažin ką daryk ir jos neprašnẽkinsi. Mes aną prašnẽkinsma, tą paną. Užsinešės (pasipūtė), neprašnẽkinama. Tėveli mano, saulelė leidžias, o aš savo tėvelio neprakalbinu, neprašnẽkinu. | Moksliškai prašnẽkinti lietuvį patuolaik retai kas drįso. Lempikė šiandie kaži ko užsiožiavo, i niekaip neprašnẽkinau (negalėjau uždegti) .
prišnẽkinti. šnekant įtikinti ką daryti, prikalbinti: Geras vaikesas, prišnẽkinamas, nulenkamas. Na, ir tą jaijai pasisekė prišnekintie. Iš ūkės tokią mergelką buvo prisišnẽkinęs. Jis. čia jau prisišnekino šunį.
sušnẽkinti. užšnekinti, pakalbinti: Jei tamista nori ką gero apie Varnius išgirsti, tai sušnekink kokį žilą senelį.
užšnẽkinti.

1. įtraukti į pašnekesį, užkalbinti: Pats daktaras muni užšnẽkino. Eina nosę užrietus – užšnẽkyt baisu. Dėdina niekad nepraeis pro šalį manęs neužšnẽkinus. Kai ateis, tai ažušnẽkink. Užšnekyti [ligoniai] iš netyčių lietuviškai paraudonuoja lyg šutytas vėžys. Jie pirmi mus užsišnẽkino. merginti: Lig jauną vaikiai pradėjo užšnẽkinti.

2. šnekinant užgaišinti.

3. užsiprašyti: Užsišnekina gerą meistrą, pats užbaigt žadėdamas.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>šnẽkinti</b> (-yti), -ina, -ino. šnekėti. <br/>1. <span class="explanation">traukti į šneką, kalbinti: </span> Aš jį šnẽkinau, ale jis nieko neatsakė. Šnẽkinau – nešneka. Matai, kaip senūsius dabarčiuos jau pradėjo šnẽkinti. Tėvai vien lietuviškai šnẽkino savo vaikus, nemokino vokiškai. Ko tyli šnekinamas – kiaulė, i ta sukriuksėtų! Vaikas verkia, ar negali šnẽkyt? Kiekvienas žmogus turi būti šnekinamas jam atitinkamai. Ponaitis tas ją ėmė šnekyt, toj nieko neįšneko. O ir atejo jaunas bernytis, kalbina, šnekina meiliais žodukais. Mano motynėlė, mano širdelė, susirinko didelis pulkelis – nė vieno nešnẽkini, nė vieno nekalbini. Jis lengvai šnẽkinasi. <br/>2. <span class="explanation">kalbinti ką daryti, kviesti, šaukti kur: </span> Šnẽkina ją praustis, maudytis. Kalbin šnekin bernužėlis į svetimą šalelę. | Aštuoniolektus bengė, ims šnẽkinti į karūmenę. Mes šnẽkinomės vairuotoją, kad pavėžintų. <span class="explanation">merginti: </span> </span> Reik bandyti, reik šnẽkinti mergą. Jau jis seniai prie jos šnẽkinosi, dabar ir susiženijo. <br/><b>apšnẽkinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sulaikyti, nutildyti šnekantį. </span> <br/>2. <span class="explanation">suderėti, sutarti: </span> Vieną čia bobą apšnẽkinau eiti ravėti. <br/><b>atšnẽkinti</b>. <span class="explanation">įtikinti ko nedaryti, atšnekėti: </span> Da gali jį atšnẽkyt nuo tos mergos. <br/><b>įšnẽkinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kreiptis į ką, užšnekinti. </span> <br/>2. <span class="explanation">įprašyti šnekėti, prašnekinti, priversti kalbėti: </span> Tylintį žmogų įšnẽkink. Ligonio negalėjom įšnẽkyt. Daba n'įšnẽkysi jos: tylia, kai užsiūta. Kad kas mano dukterį inšnekys, tai bus mano žentas. Jis kalba nenoriai, reikia jį insišnẽkyt. <br/>3. <span class="explanation">šnekant įteigti, įtikinti ką padaryti: </span> Nenorėjo eiti, o veizėk, ir įšnẽkino. <br/><b>iššnẽkinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įtraukti į šneką, prašnekinti: </span> Šnekina šnekina [senutę] – nieko nebiššnẽkina. A begal ką iššnẽkyti tokius senus! <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką šnekinti: </span> Visą kelią iššnẽkinau savo kaimynę, nedaviau snausti. <br/><b>nušnẽkinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">šnekinant numaldyti, nuraminti, nukreipti mintis, maloniai nuteikti: </span> Jis prieinamas, jį galima nušnẽkyt. Ana taip verkė, kad aš vos vos nušnẽkinau. Traukė ją prie savęs – šildė, stengėsi nušnekinti, pralinksminti. Niekas manę nenušnẽkina. <br/>2. <span class="explanation">šnekinant nuvesti, nuvilioti: </span> Ir staiga jam kilo mintis: nušnekinti į šalį Karšį, nusivesti jį atgal į kopas. Kol aš ją nusišnẽkinau! <br/><b>pašnẽkinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įtraukti į šneką, pakalbinti: </span> Nėr kam nė ateit, nė pašnẽkyt. Jisai pats mani pašnẽkino, aš nebūč nė arty ėjus. Seną juo reik pašnẽkinti, nulenkti. Matai, kur žmogus: i pašnẽkina, i nebijo. Dar norėjau pašnekinti, bet mano davatkėlė nuskubėjo į bažnyčią. | Aš, pasiprašęs balso nuo viršininko, maždaug tokiais žodžiais pašnekinau susirinkimą. Eik, pasišnẽkyk kaimynę. <br/>2. <span class="explanation">kreiptis kviečiant ką daryti: </span> Jis ją pašnekins, bene tekės už jįjį, t. y. pamėglaus. Pašnekino buhalteriu būti, nesibaidžiau. <br/><b>parsišnẽkinti</b>. <span class="explanation">šnekinant parsikviesti, parsivilioti: </span> Parsišnẽkino namo vaikus. <br/><b>péršnekinti</b>. <span class="explanation">įkalbėti pakeisti nusistatymą, perkalbėti: </span> Teisingas tarnas tavo pasiliko teisus ir nepáršnekinamas. <br/><b>prašnẽkinti</b>. <span class="explanation">priraginti šnekėti, prakalbinti: </span> Jo nė prašnẽkinti negali – tyli, ir gana. Toks nedrąsus – kol aną prašnẽkini! Kai ji. supyksta, tai tu kažin ką daryk ir jos neprašnẽkinsi. Mes aną prašnẽkinsma, tą paną. Užsinešės <span class="explanation"> (pasipūtė), </span> neprašnẽkinama. Tėveli mano, saulelė leidžias, o aš savo tėvelio neprakalbinu, neprašnẽkinu. | Moksliškai prašnẽkinti lietuvį patuolaik retai kas drįso. Lempikė šiandie kaži ko užsiožiavo, i niekaip neprašnẽkinau <span class="explanation"> (negalėjau uždegti) </span>. <br/><b>prišnẽkinti</b>. <span class="explanation">šnekant įtikinti ką daryti, prikalbinti: </span> Geras vaikesas, prišnẽkinamas, nulenkamas. Na, ir tą jaijai pasisekė prišnekintie. Iš ūkės tokią mergelką buvo prisišnẽkinęs. Jis. čia jau prisišnekino šunį. <br/><b>sušnẽkinti</b>. <span class="explanation">užšnekinti, pakalbinti: </span> Jei tamista nori ką gero apie Varnius išgirsti, tai sušnekink kokį žilą senelį. <br/><b>užšnẽkinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įtraukti į pašnekesį, užkalbinti: </span> Pats daktaras muni užšnẽkino. Eina nosę užrietus – užšnẽkyt baisu. Dėdina niekad nepraeis pro šalį manęs neužšnẽkinus. Kai ateis, tai ažušnẽkink. Užšnekyti [ligoniai] iš netyčių lietuviškai paraudonuoja lyg šutytas vėžys. Jie pirmi mus užsišnẽkino. <span class="explanation">merginti: </span> </span> Lig jauną vaikiai pradėjo užšnẽkinti. <br/>2. <span class="explanation">šnekinant užgaišinti. </span> <br/>3. <span class="explanation">užsiprašyti: </span> Užsišnekina gerą meistrą, pats užbaigt žadėdamas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.