įšnekėjimas

šnekė́jimas. → šnekėti:

1. Šnekėjimui yra būdinga išorinės žodinės išraiškos ir vidinio minčių turinio atitikimo kontrolė. Vieno krašto lietuviai nuo kito skiriasi savo šnekėjimu, savo šnekta. Vardai iškraipyti, šnekė́jimas stačias, nepadorus.

2. Tuščias šnekė́jimas. Tas šnekė́jimas: rodos, kyla stuba (labai daug šneka) . O tei nešnekė́jimas – kaip užsisiuvęs sėda. Savo šnekėjimu aš tamstai dirbti trukdau. Pažiūri aukštyn – ugi kaip debesys nusileido į kalną ir su šnekėjimais ir rėkavimais prapuolė. Jis nebeprigirdžia, tai koks gi šnekė́jimas: parėkojam, parėkojam. Tai jis. kaip kupčius pasogą derias, o su tavim. neturia jokio šnekė́jimo.

3. Ot ta (tai), išeina, kokie durni šnekė́jimai buvo.

4. triukšminga kalba, rėkavimas, klegesys: Šnekėjimas, niukėjimas, tranksmas, dundėjimas. Platinos labai… ans šnekėjimas, kursai buvo abaze filistinų.
apšnekė́jimas.

1. → apšnekėti
1.

2. → apšnekėti 3: Čia jau be apšnekė́jimo, be nieko (teisybę sakau) . Krikščionių naktinės sueigos davė priežastį jų apšnekėjimams. Visokių apsišnekė́jimų, nesutikimų tarp žmonių.
atsišnekė́jimas.

1. → atšnekėti
3. Iš versmės gal su tokiuo jau nebeatsišnekė́jimu!

2. → atšnekėti
9. Eik, kur tau liepia, be jokių atsišnekė́jimų.
įšnekė́jimas.

1. → įšnekėti 2: Tokie įšnekėjimai Kuršukui nepatiko, ir jis pilyj pasiliko.

2. → įšnekėti
3.
išsišnekė́jimas.

1. → iššnekėti
2.

2. → iššnekėti
6. Išsišnekė́jimas – baisus daiktas: kaip an kito šnekėsi, taip tau būs.
pašnekė́jimas.

1. → pašnekėti 1: Jo prastas pašnekė́jimas prie alaus, net bjauru klausyt. Už pašnekėjimą galvos nenuims. To pasišnekė́jimo nora, i liežuvis, sako, gal sustyrti nešnekant. Turi būti doras pasišnekėjimas, pasilinksminimas, pasidžiaugimas tuo, kas gamtoj matyti arba girdėti. Jos vyras turi… paslaptingus pasišnekėjimus su mergomis. | Po pasišnekėjimo (griežto pokalbio, barimo) kaip po geros pirties.
péršnekėjimas. → peršnekėti 4: Kokį žodį ant péršnekėjimo statyti.
prišnekė́jimas. → prišnekėti 2: Kad ne jos prišnekė́jimas, bene aš būčiau ten ėjusi?!
sušnekė́jimas.

1. → sušnekėti
3.

2. → sušnekėti
4.

3. → sušnekėti 5: Jis nedarė pagal sušnekė́jimą. Lietuviai didį kuningaikštį nenusiskirs be savitarpinio sušnekėjimo. Susišnekė́jimo dabar niekas neveiza.
užsišnekė́jimas. → užšnekėti
8. Vai, bobų tiej užsišnekė́jimai.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>šnekė́jimas</b>. → šnekėti: <br/>1. Šnekėjimui yra būdinga išorinės žodinės išraiškos ir vidinio minčių turinio atitikimo kontrolė. Vieno krašto lietuviai nuo kito skiriasi savo šnekėjimu, savo šnekta. Vardai iškraipyti, šnekė́jimas stačias, nepadorus. <br/>2. Tuščias šnekė́jimas. Tas šnekė́jimas: rodos, kyla stuba <span class="explanation"> (labai daug šneka) </span>. O tei nešnekė́jimas – kaip užsisiuvęs sėda. Savo šnekėjimu aš tamstai dirbti trukdau. Pažiūri aukštyn – ugi kaip debesys nusileido į kalną ir su šnekėjimais ir rėkavimais prapuolė. Jis nebeprigirdžia, tai koks gi šnekė́jimas: parėkojam, parėkojam. Tai jis. kaip kupčius pasogą derias, o su tavim. neturia jokio šnekė́jimo. <br/>3. Ot ta <span class="explanation"> (tai), </span> išeina, kokie durni šnekė́jimai buvo. <br/>4. <span class="explanation">triukšminga kalba, rėkavimas, klegesys: </span> Šnekėjimas, niukėjimas, tranksmas, dundėjimas. Platinos labai… ans šnekėjimas, kursai buvo abaze filistinų. <br/><b>apšnekė́jimas</b>. <br/>1. → apšnekėti 1. <br/>2. → apšnekėti 3: Čia jau be apšnekė́jimo, be nieko <span class="explanation"> (teisybę sakau) </span>. Krikščionių naktinės sueigos davė priežastį jų apšnekėjimams. Visokių apsišnekė́jimų, nesutikimų tarp žmonių. <br/><b>atsišnekė́jimas</b>. <br/>1. → atšnekėti 3. Iš versmės gal su tokiuo jau nebeatsišnekė́jimu! <br/>2. → atšnekėti 9. Eik, kur tau liepia, be jokių atsišnekė́jimų. <br/><b>įšnekė́jimas</b>. <br/>1. → įšnekėti 2: Tokie įšnekėjimai Kuršukui nepatiko, ir jis pilyj pasiliko. <br/>2. → įšnekėti 3. <br/><b>išsišnekė́jimas</b>. <br/>1. → iššnekėti 2. <br/>2. → iššnekėti 6. Išsišnekė́jimas – baisus daiktas: kaip an kito šnekėsi, taip tau būs. <br/><b>pašnekė́jimas</b>. <br/>1. → pašnekėti 1: Jo prastas pašnekė́jimas prie alaus, net bjauru klausyt. Už pašnekėjimą galvos nenuims. To pasišnekė́jimo nora, i liežuvis, sako, gal sustyrti nešnekant. Turi būti doras pasišnekėjimas, pasilinksminimas, pasidžiaugimas tuo, kas gamtoj matyti arba girdėti. Jos vyras turi… paslaptingus pasišnekėjimus su mergomis. | Po pasišnekėjimo <span class="explanation"> (griežto pokalbio, barimo) </span> kaip po geros pirties. <br/><b>péršnekėjimas</b>. → peršnekėti 4: Kokį žodį ant péršnekėjimo statyti. <br/><b>prišnekė́jimas</b>. → prišnekėti 2: Kad ne jos prišnekė́jimas, bene aš būčiau ten ėjusi?! <br/><b>sušnekė́jimas</b>. <br/>1. → sušnekėti 3. <br/>2. → sušnekėti 4. <br/>3. → sušnekėti 5: Jis nedarė pagal sušnekė́jimą. Lietuviai didį kuningaikštį nenusiskirs be savitarpinio sušnekėjimo. Susišnekė́jimo dabar niekas neveiza. <br/><b>užsišnekė́jimas</b>. → užšnekėti 8. Vai, bobų tiej užsišnekė́jimai.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.