įšnabždėti

šnabždė́ti, šnãbžda, -ė́jo.

1. šiugždėti, šnarėti, čiužėti: Šienas gana sausas, jau šnabžda. Net šnabžda javai, kaip išdžiūsta. Jis sėdi pusiau gulom šnabždančiame šiene. Išdžiūvo drobužiai, šnãbžda. Sustojo Jonas, klauso ir žiūri: nieko nė matyt, nė girdėt, tiktai lapai ant medžių šnabžda. O tos kulkos kad eina par lapus, tik šnãbžda iš vieno. Šnabždėjo kaulai kaip avižos maiše – teip buvo sumuštas. Skepetėlė mano, šilkinėlė mano ant kaklelio šnabždė́jo. Šilkai tik šnãbžda. Palitas toks, kad šnabždą̃s. Bagota, šnãbžda silkūse. Ėjo per aslą – viskas žvilgėjo, sėdos už stalo – šilkai šnabždėjo. Eina par šiaudus – nešnabžda, eina par vandenį – neskęsta, eina par ugnį – nedega. Kas lenda par šiaudus nešnabždė́damas?
šnãbždančiai. šnabždančiaĩ: Dvarininkė nejo taip šnabždančiaĩ (išsipuošusi) kaip dabar kolūkietė.

2. judėti, krutėti keliant šnaresį, šiugždinant ką: Pelė šnãbžda šiauduose. Dukterėle, širdužėle, kas kamaroj šnãbžda? – Cit cit, motinėle, katins peles gaudo. By pritara kulti, tešnabždiẽ vaikas, kad ir septynių metų. Anie ten šnãbžda kaip šernai, į mišką įeję. Šnabžda kaip vėžiai terbalė [je]. Toliau po lauką šnabžda žmonės, įsilindę į rugius.

3. gurgždėti, čiužėti burnoje. Sėlenų duona šnabžda. Šnabžda duona dirsėta valgant.

4. šnibždėti 1: Senelė šnabždė́jo viena sau. Pusę metų be balso šnabždė́jau (buvau užkimęs) . Pikta dvasia šnabžda į ausį be perstojimo. | Jotainėliuose šnabždė́davo ant jo (įtarinėjo vagiant) . Juodas ežerų vanduo šnabžda savo seną dainą. Lapai šlama, šnabžda senovės pasakas. Bobos tik šnãbždas, tik kuždas. Man rodėsi, kad dėl manęs šnabždasi, iš manęs juokiasi [vaikai]. Ošia, ūžia, tyliai su žvaigždėmis šnabždasi pušys. Šnabždė́jo poterus kaip vėžys, iš vandens ištrauktas.

5. šnibždėti 5: Važiuokit, kur šnãbžda nuo rožės.

6. būti labai daug, knibždėti: Tų kuršėniškių visur šnabždė́jo (buvo atbėgusių per karą) . Šnãbžda meiso [je] kirminai. | Krūmai šnabždė́jo (buvo pilni paukščių) .

7. čiurlenti, sroventi. banguoti, tyvuliuoti: Dabok, kap ežeras šnãbžda.
apšnabždė́ti, àpšnabžda, -ė́jo. apšnibždėti.
atšnabždė́ti, àtšnabžda, -ė́jo. šnabždant ateiti: Išsigandom: a ne vagis àtšnabžda? Atšnabžda, atūžia pulkas vilkų.
įšnabždė́ti, į̃šnabžda, -ė́jo. įšnibždėti. Nelaboji renegatizmo dvasia įšnabždėjo mūsų inteligentams pasiderėti su numylėtąja tėvyne.
iššnabždė́ti, ìššnabžda, -ė́jo

1. kurį laiką šlamėti, šnarėti.

2. iššnibždėti
1.

3. praleisti kurį laiką šnibždant.
nušnabždė́ti, nùšnabžda, -ė́jo.

1. šnarant nukristi: Kankorėžis nūšnabždė́jo par šakas žemyn.

2. sušnarėti, sušlamėti: Kokį kartą krimta [bomba],
brač, lapai tik nū̃šnabžda.
pašnabždė́ti, pàšnabžda, -ė́jo.

1. šnarant pajudėti, sučiužėti: Pelė pašnabždė́jo.

2. kiek pašnarėti, pašiugždėti.

3. pašnibždėti 1: Kam į ausį pašnabždė́ti. Adomėnas pašnabždėjo jam kažką į ausį. Pašnabždėk man tyliai į ausį, ką turiu veikti.

4. pašnibždėti 2: Merginos pašnabždėjo tarp savęs.

5. pašnibždomis sukalbėti (maldą): Tūmaitienė, palenkusi galvą, tyliai pašnabždėjo padėkos maldelę.
prašnabždė́ti, pràšnabžda, -ė́jo

1. praeiti šlamant, prašnarėti.

2. prašnibždėti 1: Roželė apkaito ir vos prašnabždėti įstengė.

3. prašnibždėti
2.

4. kurį laiką šnibždėti, kalbėti (poterius): Prašnabždė́ti poterius.

5. prašnibždėti
3.
prišnabždė́ti, prìšnabžda, -ė́jo

1. šnabždant prisirinkti, prišnarėti: Bematant pilnas kiemas prišnabždėdavo varnų.

2. prišnibždėti.
sušnabždė́ti, sùšnabžda, -ė́jo.

1. sušlamėti, sušnarėti: Sušnabždėjo šakos. Lapai sušnabždėjo.

2. sujudėti, sukrutėti keliant šnaresį: Šuo sušnabždė́jo [krūmuose] – rožė. šoko [nuo išgąsčio susirgo].

3. sušnibždėti 1: Jis kažką sušnabždė́jo jai į ausį.

4. sušnibždėti 4.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>šnabždė́ti, </b>šnãbžda, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">šiugždėti, šnarėti, čiužėti: </span> Šienas gana sausas, jau šnabžda. Net šnabžda javai, kaip išdžiūsta. Jis sėdi pusiau gulom šnabždančiame šiene. Išdžiūvo drobužiai, šnãbžda. Sustojo Jonas, klauso ir žiūri: nieko nė matyt, nė girdėt, tiktai lapai ant medžių šnabžda. O tos kulkos kad eina par lapus, tik šnãbžda iš vieno. Šnabždėjo kaulai kaip avižos maiše – teip buvo sumuštas. Skepetėlė mano, šilkinėlė mano ant kaklelio šnabždė́jo. Šilkai tik šnãbžda. Palitas toks, kad šnabždą̃s. Bagota, šnãbžda silkūse. Ėjo per aslą – viskas žvilgėjo, sėdos už stalo – šilkai šnabždėjo. Eina par šiaudus – nešnabžda, eina par vandenį – neskęsta, eina par ugnį – nedega. Kas lenda par šiaudus nešnabždė́damas? <br/><b>šnãbždančiai</b>. šnabždančiaĩ: Dvarininkė nejo taip šnabždančiaĩ <span class="explanation"> (išsipuošusi) </span> kaip dabar kolūkietė. <br/>2. <span class="explanation">judėti, krutėti keliant šnaresį, šiugždinant ką: </span> Pelė šnãbžda šiauduose. Dukterėle, širdužėle, kas kamaroj šnãbžda? – Cit cit, motinėle, katins peles gaudo. By pritara kulti, tešnabždiẽ vaikas, kad ir septynių metų. Anie ten šnãbžda kaip šernai, į mišką įeję. Šnabžda kaip vėžiai terbalė [je]. Toliau po lauką šnabžda žmonės, įsilindę į rugius. <br/>3. <span class="explanation">gurgždėti, čiužėti burnoje</span>. Sėlenų duona šnabžda. Šnabžda duona dirsėta valgant. <br/>4. šnibždėti 1: Senelė šnabždė́jo viena sau. Pusę metų be balso šnabždė́jau <span class="explanation"> (buvau užkimęs) </span>. Pikta dvasia šnabžda į ausį be perstojimo. | Jotainėliuose šnabždė́davo ant jo <span class="explanation"> (įtarinėjo vagiant) </span>. Juodas ežerų vanduo šnabžda savo seną dainą. Lapai šlama, šnabžda senovės pasakas. Bobos tik šnãbždas, tik kuždas. Man rodėsi, kad dėl manęs šnabždasi, iš manęs juokiasi [vaikai]. Ošia, ūžia, tyliai su žvaigždėmis šnabždasi pušys. Šnabždė́jo poterus kaip vėžys, iš vandens ištrauktas. <br/>5. šnibždėti 5: Važiuokit, kur šnãbžda nuo rožės. <br/>6. <span class="explanation">būti labai daug, knibždėti: </span> Tų kuršėniškių visur šnabždė́jo <span class="explanation"> (buvo atbėgusių per karą) </span>. Šnãbžda meiso [je] kirminai. | Krūmai šnabždė́jo <span class="explanation"> (buvo pilni paukščių) </span>. <br/>7. <span class="explanation">čiurlenti, sroventi. </span> <span class="explanation">banguoti, tyvuliuoti: </span> Dabok, kap ežeras šnãbžda. <br/><b>apšnabždė́ti, </b>àpšnabžda, -ė́jo. apšnibždėti. <br/><b>atšnabždė́ti, </b>àtšnabžda, -ė́jo. <span class="explanation">šnabždant ateiti: </span> Išsigandom: a ne vagis àtšnabžda? Atšnabžda, atūžia pulkas vilkų. <br/><b>įšnabždė́ti, </b>į̃šnabžda, -ė́jo. įšnibždėti. Nelaboji renegatizmo dvasia įšnabždėjo mūsų inteligentams pasiderėti su numylėtąja tėvyne. <br/><b>iššnabždė́ti, </b>ìššnabžda, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">kurį laiką šlamėti, šnarėti. </span> <br/>2. iššnibždėti 1. <br/>3. <span class="explanation">praleisti kurį laiką šnibždant. </span> <br/><b>nušnabždė́ti, </b>nùšnabžda, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">šnarant nukristi: </span> Kankorėžis nūšnabždė́jo par šakas žemyn. <br/>2. <span class="explanation">sušnarėti, sušlamėti: </span> Kokį kartą krimta [bomba], brač, lapai tik nū̃šnabžda. <br/><b>pašnabždė́ti, </b>pàšnabžda, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">šnarant pajudėti, sučiužėti: </span> Pelė pašnabždė́jo. <br/>2. <span class="explanation">kiek pašnarėti, pašiugždėti. </span> <br/>3. pašnibždėti 1: Kam į ausį pašnabždė́ti. Adomėnas pašnabždėjo jam kažką į ausį. Pašnabždėk man tyliai į ausį, ką turiu veikti. <br/>4. pašnibždėti 2: Merginos pašnabždėjo tarp savęs. <br/>5. <span class="explanation">pašnibždomis sukalbėti (maldą): </span> Tūmaitienė, palenkusi galvą, tyliai pašnabždėjo padėkos maldelę. <br/><b>prašnabždė́ti, </b>pràšnabžda, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">praeiti šlamant, prašnarėti. </span> <br/>2. prašnibždėti 1: Roželė apkaito ir vos prašnabždėti įstengė. <br/>3. prašnibždėti 2. <br/>4. <span class="explanation">kurį laiką šnibždėti, kalbėti (poterius): </span> Prašnabždė́ti poterius. <br/>5. prašnibždėti 3. <br/><b>prišnabždė́ti, </b>prìšnabžda, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">šnabždant prisirinkti, prišnarėti: </span> Bematant pilnas kiemas prišnabždėdavo varnų. <br/>2. prišnibždėti. <br/><b>sušnabždė́ti, </b>sùšnabžda, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">sušlamėti, sušnarėti: </span> Sušnabždėjo šakos. Lapai sušnabždėjo. <br/>2. <span class="explanation">sujudėti, sukrutėti keliant šnaresį: </span> Šuo sušnabždė́jo [krūmuose] – rožė. šoko [nuo išgąsčio susirgo]. <br/>3. sušnibždėti 1: Jis kažką sušnabždė́jo jai į ausį. <br/>4. sušnibždėti 4.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.