įsmelkti

.
smel̃kti, -ia, -ė. smélkti.

1. geliamai skaudėti, diegti: Dieglys smelkia man strėnose, t. y. duria, diegia, veria. Smilkuliai smelkia man sprandą nuo pavasario, t. y. diegia. Smilkuliai smel̃kia į dantis. Man smelkia, kad sunkiai keliu. Man ausį, dantį, šoną smélkia. Tą vieną dantį smel̃ka i smel̃ka (maudžia) . Dantį smel̃ka – kad tik nepradėtų skaudėti. Nuo tos smarvės ir galvą pradėjo smel̃kti. Led prisitaikiau tuos naujus dančius: ėdė, graužė, i ausys smélkė. Kad tik prieš drėgną orą, ir smel̃kia kelius. Nuo vėjo užpūtimo man teip ausį smélkia. Smel̃kia visus kaulus. Kad smel̃kia šitą lūžusią koją, negali. Kaži koks tas oras bus, ka ma smel̃kia kojas. Kaip tik kiek greičiau pabėgu, tai ir smel̃kia šoną. Man kažin kas smélkia šone ir smélkia – kad tik nereikėt atgult. Galvą smelktè smel̃kia. Kartais par alkūnes smel̃ks, par pečius. Musėt kaulas trūnė [ja],
ka vis to [je] vieto [je] smel̃ka. Vėjas nuo medžių dažnai padvelkia, šilima kaktos dirbant nesmel̃kia. Baimė paširdžius smelkia. Jo ausis vis tebesmelkė tas nykus balsas.
smelktinaĩ. Kur neskaudės: smelktinaĩ smelka. varžyti, spausti: Veikiai pradėjo drabužis jį smelkti, nes vaikščiojęs visą amžių nuogas, negalėjo ilgai tverti apsivilkęs.

2. brautis, spraustis, lįsti: Ir jis ten prie jų smel̃kėsi. Ko čia smelkíesi mums už akių? Žmonės smel̃kias prie stalo, nori malką nusipirkti. Aš irgi smelkiuosi už stalo, ir tiek. Kad ir daug čia žmonių, smel̃kimės, ir gana. Šuo smel̃kiasi pro vartelius. Nebėga paršai aplink, kur daug vietos, bet čia smel̃kiasi. Kiaulės į javus smelkiasi. | Oras ir žemė smelkte smelkėsi į vienas kitą, šiltiems pavasario vėjams dvilksint. Visi kampai nustatyti rusvais stulpais, nuo kurių smelkėsi (stiebėsi) aukštyn stambialapiai augalai. Kur čia smelkíesi kaip musė į smalą?! Ko čia smelkíesi kaip prūsas į dangų?!

3. norėti, stengtis kur patekti, ką pasiekti: Tie vaikai smel̃kiasi į lauką. Būdavo, visi į valdžią smel̃kiasi. Visi į ponus smel̃kiasi. Vincukas smel̃kiasi į Griškabūdį, o juk į Paluobius būtų daug arčiau. Klausite, ką veikia čionai lietuviai ir ko jie čion smelkiasi? Tu smelkdavais visomis savo jėgomis į šviesą. Turi kantriai prie tikslo smelkties.

4. sklisti pro ką, skverbtis: Aušra smelkėsi vidun pro duris ir visus plyšius. Iš trobos pro durių plyšius smel̃kės dūmai. Labai smel̃kias dūmai galvon – sugaus. Pro visus plyšius smelkėsi čirškinamų lašinių kvapas. Šaltis smel̃kias parejai, lig kaulų. Tolimojo pasaulio atgarsiai smelkėsi ir į šį nuošalų kaimą. smigti, krypti. Daugiausia jo žvilgsnis smelkėsi į tarpuvartes, šiukšlių dėžes, aplūžusias tvoras. Poeto žvilgsnis smelkiasi į reiškinių prasmę.
smel̃kiančiai. Kunigas žiūrėjo taip rūsčiai ir smelkiančiai, kad Akelaitis ėmė netekti pasitikėjimo savim, pradėjo klysti ir painiotis.
į gálvą smel̃ktis kilti, rastis. Į galvą smelkėsi mintys apie mirtį ir kėlė jam siaubą. Ir parvažiavus smelkėsi vis man į galvą tolydžio klausimai.
šìrdį smel̃kia neramu: O! tai baimė! Smelkia širdį.
atsismel̃kti, -ia, atsìsmelkė atsigrūsti, atsibastyti: Ko tu čia atsìsmelkei, vaikeli!
įsmel̃kti, -ia, į̃smelkė

1. geliamai suskausti, nudiegti: Moterei ligūstai, kaip vis, įsmélkia jai [šoną]. Ar labai sopa dantį? – Tai gerokai įsmélkia. Atidarysiu langą, bo jau galvą į̃smelkė. Jeigu neįsmelktų rankų [skambinant varpais],
tai būtų gražu.

2. įsibrauti, įlįsti, įsigrūsti: Taip daug žmonių, kad vos įsìsmelkiau. Kažin, per kur jis įsismelkė į sodą – rodos, nei spragų nėra. Kada, įsismelkęs į vidų, metė akimis jisai ant stalo, tenai vietoje kumpių barkšojo kaulai. Jis buvo vienas iš pirmųjų keliautojų, įsismelkusių toliau į žemyną. | Kad galėčiau kur į žentus įsismel̃kti!

3. sklindant įsiskverbti, apimti, paveikti: Per ilgą laiką jis. buvo giliai įsismelkęs į gražiųjų vilų vidų. Iš pradžių atrodė, kad tai tik užkurtusios ausys kartoja tą įsismelkusį iki gyvo kaulo ūžesį. Vaišnys pajuto, kaip apmaudas įsismelkė jam į širdį. Žargoninė kalba jau buvo įsismelkusi į pačią gyvenimo praktiką. Liaudies muzikos elementai nepastebimai įsismelkdavo į originalią kompozitoriaus kūrybą.
nusmel̃kti, -ia, nùsmelkė. nusmélkti, -ia, -ė.

1. labai suskausti, nudiegti: Ojė, tep nùsmelkė dantį! Ar jau sirgsiu, ar ką: nùsmelkė nùsmelkė par galvą. Kad nusmélkė par pusiau, tai nė atsitiest nebegalėjau. Stūmiau vežimą, ir nùsmelkė visą nugarą. Da lyg nùsmelkė strėnas, o kai tiek sveikatos tėr, visai nepanešu. Vakar bekelant kubilą muni kad nùsmelkė par strėnas! Diegulys nùsmelkė par širdį. Paširdžiais skaudulys nùsmelkė ir vėl nustojo skaudėti. Staigiai šoną nusmélkė, i susiriečiau ant vietos. Tiktai nusmélkė smagiai – ir įlindo dieglys.

2. perimti visą; pereiti per visą (kokiam jausmui, pojūčiui): Tai persigandau – per visą kūną nùsmelkė. Tep išsigandau, kad mane per visą nùsmelkė. Iš baimės mane net nùsmelkė. Tik išgirdau, kad kaži kas triokštelėjo, tai net nùsmelkė. Tik smilkt per širdį nùsmelkė, kai išgirdau žinią. Per širdį nùsmelkė kažkoks neramus jausmas. Mane nusmelkė šaltis, o paskui išpylė prakaitas. Kaip žaibas mintis nusmelkė per visą, ir vargšė atsitūpė. Staiga žmogelį smelkte nusmelkė baimė. Ją nusmelkė nesuprantamas nerimas.
šìrdį nusmel̃kti sukelti nerimą, baimę: Net dantis sukando Petras, taip tie žodžiai nusmelkė jam širdį.
pasmel̃kti, -ia, pàsmelkė. geliamai paskaudėti, padiegti: Pàsmelkė pàsmelkė ranką – i nustojo. Biškį galvą pàsmelkė – i praejo. Man nuo tos ligos i ausyse pasmélkia.
pérsmelkti.

1. perdiegti, perverti. Krūtinę persmelkė dygliai.

2. perimti visą, kiaurai skverbiantis: Vėsa persmelkia kaulus. Išsiritu vienmarškinis iš lovos. Šaltis persmelkia visą. Dulkia šaltas, persmelkiantis lietus. Į Žemę iš Visatos gelmių patenkantys spinduliai gali persmelkti žemės sluoksnius 30 – 50 metrų gilumu. Jonui net baisu pasidarė, ir šiurpuliai persmelkė. Persmelkė jų širdis kraupūs šiurpuliai. perverti. Bijojau aštraus, persmelkiančio žvilgsnio, niekad nesišypsančio veido. Sena vyresnioji pažiūrėjo į mane savo šaltomis persmelkiančiomis akimis. staiga apimti (ppr. kokiam jausmui): Ją persmelkė kaip žaibas pyktis. Jį persmelkė kažkoks nerimas. paveikti, suteikiant tam tikrą bruožą, ypatybę: Jonienė ligi kaulų smegenų persmelkta turto godulio. Memuariniuose apsakymuose istorizmo principas persmelkia smulkiausias meninio vaizdo detales.
šìrdį pérsmelkti sukelti staigų nerimą, baimę, gailestį: Visos trys moterys nutilo ir sužiuro į jį su tokia pagaila, jog jam persmelkė širdį. Girdėti dejavimas baisus, širdį persmelkiantis.
prasismel̃kti, -ia (prasìsmelkia), prasìsmelkė prasibrauti, prasiveržti, pralįsti: Tiek daug žmonių, kad nė prasismel̃kt negalì. Prasismelkė pro žmones ir inlindo in grinčią. Kur prasismelksite dvieje, tenai mes prasismelksime ir trise. Literatūrinės tradicijos, kitų autorių meniniai vaizdai ir mintys, prasismelkę į rašytojo psichiką, tapo jo asmenybės dalimi. Ta pažiūra prasismelkia ir į literatūrą. Jis tikėjosi prasismelkti į lengvesnį, poniškesnį gyvenimą.
prisismel̃kti, -ia, prisìsmelkė prilįsti, įsitaisyti: Į jų vietą prisismelkė visokių šiukšlių, kurios sugadino ir užsilikusius dar gerus žmones.
susmel̃kti, -ia, sùsmelkė. susmélkti, -ia, -ė. aštriai suskaudėti, nudiegti: Krūtinę kad susmélkia, nebežinau, kas čia bus. Tarpupirščiuose susmelkė skausmas.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>smel̃kti, </b>-ia, -ė. smélkti. <br/>1. <span class="explanation">geliamai skaudėti, diegti: </span> Dieglys smelkia man strėnose, t. y. duria, diegia, veria. Smilkuliai smelkia man sprandą nuo pavasario, t. y. diegia. Smilkuliai smel̃kia į dantis. Man smelkia, kad sunkiai keliu. Man ausį, dantį, šoną smélkia. Tą vieną dantį smel̃ka i smel̃ka <span class="explanation"> (maudžia) </span>. Dantį smel̃ka – kad tik nepradėtų skaudėti. Nuo tos smarvės ir galvą pradėjo smel̃kti. Led prisitaikiau tuos naujus dančius: ėdė, graužė, i ausys smélkė. Kad tik prieš drėgną orą, ir smel̃kia kelius. Nuo vėjo užpūtimo man teip ausį smélkia. Smel̃kia visus kaulus. Kad smel̃kia šitą lūžusią koją, negali. Kaži koks tas oras bus, ka ma smel̃kia kojas. Kaip tik kiek greičiau pabėgu, tai ir smel̃kia šoną. Man kažin kas smélkia šone ir smélkia – kad tik nereikėt atgult. Galvą smelktè smel̃kia. Kartais par alkūnes smel̃ks, par pečius. Musėt kaulas trūnė [ja], ka vis to [je] vieto [je] smel̃ka. Vėjas nuo medžių dažnai padvelkia, šilima kaktos dirbant nesmel̃kia. Baimė paširdžius smelkia. Jo ausis vis tebesmelkė tas nykus balsas. <br/><b>smelktinaĩ</b>. Kur neskaudės: smelktinaĩ smelka. <span class="explanation">varžyti, spausti: </span> Veikiai pradėjo drabužis jį smelkti, nes vaikščiojęs visą amžių nuogas, negalėjo ilgai tverti apsivilkęs. <br/>2. <span class="explanation">brautis, spraustis, lįsti: </span> Ir jis ten prie jų smel̃kėsi. Ko čia smelkíesi mums už akių? Žmonės smel̃kias prie stalo, nori malką nusipirkti. Aš irgi smelkiuosi už stalo, ir tiek. Kad ir daug čia žmonių, smel̃kimės, ir gana. Šuo smel̃kiasi pro vartelius. Nebėga paršai aplink, kur daug vietos, bet čia smel̃kiasi. Kiaulės į javus smelkiasi. | Oras ir žemė smelkte smelkėsi į vienas kitą, šiltiems pavasario vėjams dvilksint. Visi kampai nustatyti rusvais stulpais, nuo kurių smelkėsi <span class="explanation"> (stiebėsi) </span> aukštyn stambialapiai augalai. Kur čia smelkíesi kaip musė į smalą?! Ko čia smelkíesi kaip prūsas į dangų?! <br/>3. <span class="explanation">norėti, stengtis kur patekti, ką pasiekti: </span> Tie vaikai smel̃kiasi į lauką. Būdavo, visi į valdžią smel̃kiasi. Visi į ponus smel̃kiasi. Vincukas smel̃kiasi į Griškabūdį, o juk į Paluobius būtų daug arčiau. Klausite, ką veikia čionai lietuviai ir ko jie čion smelkiasi? Tu smelkdavais visomis savo jėgomis į šviesą. Turi kantriai prie tikslo smelkties. <br/>4. <span class="explanation">sklisti pro ką, skverbtis: </span> Aušra smelkėsi vidun pro duris ir visus plyšius. Iš trobos pro durių plyšius smel̃kės dūmai. Labai smel̃kias dūmai galvon – sugaus. Pro visus plyšius smelkėsi čirškinamų lašinių kvapas. Šaltis smel̃kias parejai, lig kaulų. Tolimojo pasaulio atgarsiai smelkėsi ir į šį nuošalų kaimą. <span class="explanation">smigti, krypti</span>. Daugiausia jo žvilgsnis smelkėsi į tarpuvartes, šiukšlių dėžes, aplūžusias tvoras. Poeto žvilgsnis smelkiasi į reiškinių prasmę. <br/><b>smel̃kiančiai</b>. Kunigas žiūrėjo taip rūsčiai ir smelkiančiai, kad Akelaitis ėmė netekti pasitikėjimo savim, pradėjo klysti ir painiotis. <br/><b> į gálvą smel̃ktis</b> <span class="explanation">kilti, rastis</span>. Į galvą smelkėsi mintys apie mirtį ir kėlė jam siaubą. Ir parvažiavus smelkėsi vis man į galvą tolydžio klausimai. <br/><b>šìrdį smel̃kia</b> <span class="explanation">neramu: </span> O! tai baimė! Smelkia širdį. <br/><b>atsismel̃kti, </b>-ia, atsìsmelkė <span class="explanation">atsigrūsti, atsibastyti: </span> Ko tu čia atsìsmelkei, vaikeli! <br/><b>įsmel̃kti, </b>-ia, į̃smelkė<br/>1. <span class="explanation">geliamai suskausti, nudiegti: </span> Moterei ligūstai, kaip vis, įsmélkia jai [šoną]. Ar labai sopa dantį? – Tai gerokai įsmélkia. Atidarysiu langą, bo jau galvą į̃smelkė. Jeigu neįsmelktų rankų [skambinant varpais], tai būtų gražu. <br/>2. <span class="explanation">įsibrauti, įlįsti, įsigrūsti: </span> Taip daug žmonių, kad vos įsìsmelkiau. Kažin, per kur jis įsismelkė į sodą – rodos, nei spragų nėra. Kada, įsismelkęs į vidų, metė akimis jisai ant stalo, tenai vietoje kumpių barkšojo kaulai. Jis buvo vienas iš pirmųjų keliautojų, įsismelkusių toliau į žemyną. | Kad galėčiau kur į žentus įsismel̃kti! <br/>3. <span class="explanation">sklindant įsiskverbti, apimti, paveikti: </span> Per ilgą laiką jis. buvo giliai įsismelkęs į gražiųjų vilų vidų. Iš pradžių atrodė, kad tai tik užkurtusios ausys kartoja tą įsismelkusį iki gyvo kaulo ūžesį. Vaišnys pajuto, kaip apmaudas įsismelkė jam į širdį. Žargoninė kalba jau buvo įsismelkusi į pačią gyvenimo praktiką. Liaudies muzikos elementai nepastebimai įsismelkdavo į originalią kompozitoriaus kūrybą. <br/><b>nusmel̃kti, </b>-ia, nùsmelkė. nusmélkti, -ia, -ė. <br/>1. <span class="explanation">labai suskausti, nudiegti: </span> Ojė, tep nùsmelkė dantį! Ar jau sirgsiu, ar ką: nùsmelkė nùsmelkė par galvą. Kad nusmélkė par pusiau, tai nė atsitiest nebegalėjau. Stūmiau vežimą, ir nùsmelkė visą nugarą. Da lyg nùsmelkė strėnas, o kai tiek sveikatos tėr, visai nepanešu. Vakar bekelant kubilą muni kad nùsmelkė par strėnas! Diegulys nùsmelkė par širdį. Paširdžiais skaudulys nùsmelkė ir vėl nustojo skaudėti. Staigiai šoną nusmélkė, i susiriečiau ant vietos. Tiktai nusmélkė smagiai – ir įlindo dieglys. <br/>2. <span class="explanation">perimti visą; pereiti per visą (kokiam jausmui, pojūčiui): </span> Tai persigandau – per visą kūną nùsmelkė. Tep išsigandau, kad mane per visą nùsmelkė. Iš baimės mane net nùsmelkė. Tik išgirdau, kad kaži kas triokštelėjo, tai net nùsmelkė. Tik smilkt per širdį nùsmelkė, kai išgirdau žinią. Per širdį nùsmelkė kažkoks neramus jausmas. Mane nusmelkė šaltis, o paskui išpylė prakaitas. Kaip žaibas mintis nusmelkė per visą, ir vargšė atsitūpė. Staiga žmogelį smelkte nusmelkė baimė. Ją nusmelkė nesuprantamas nerimas. <br/><b> šìrdį nusmel̃kti</b> <span class="explanation">sukelti nerimą, baimę: </span> Net dantis sukando Petras, taip tie žodžiai nusmelkė jam širdį. <br/><b>pasmel̃kti, </b>-ia, pàsmelkė. <span class="explanation">geliamai paskaudėti, padiegti: </span> Pàsmelkė pàsmelkė ranką – i nustojo. Biškį galvą pàsmelkė – i praejo. Man nuo tos ligos i ausyse pasmélkia. <br/><b>pérsmelkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">perdiegti, perverti</span>. Krūtinę persmelkė dygliai. <br/>2. <span class="explanation">perimti visą, kiaurai skverbiantis: </span> Vėsa persmelkia kaulus. Išsiritu vienmarškinis iš lovos. Šaltis persmelkia visą. Dulkia šaltas, persmelkiantis lietus. Į Žemę iš Visatos gelmių patenkantys spinduliai gali persmelkti žemės sluoksnius 30 – 50 metrų gilumu. Jonui net baisu pasidarė, ir šiurpuliai persmelkė. Persmelkė jų širdis kraupūs šiurpuliai. <span class="explanation">perverti</span>. Bijojau aštraus, persmelkiančio žvilgsnio, niekad nesišypsančio veido. Sena vyresnioji pažiūrėjo į mane savo šaltomis persmelkiančiomis akimis. <span class="explanation">staiga apimti (ppr. kokiam jausmui): </span> Ją persmelkė kaip žaibas pyktis. Jį persmelkė kažkoks nerimas. <span class="explanation">paveikti, suteikiant tam tikrą bruožą, ypatybę: </span> Jonienė ligi kaulų smegenų persmelkta turto godulio. Memuariniuose apsakymuose istorizmo principas persmelkia smulkiausias meninio vaizdo detales. <br/><b> šìrdį pérsmelkti</b> <span class="explanation">sukelti staigų nerimą, baimę, gailestį: </span> Visos trys moterys nutilo ir sužiuro į jį su tokia pagaila, jog jam persmelkė širdį. Girdėti dejavimas baisus, širdį persmelkiantis. <br/><b>prasismel̃kti, </b>-ia (prasìsmelkia), prasìsmelkė <span class="explanation">prasibrauti, prasiveržti, pralįsti: </span> Tiek daug žmonių, kad nė prasismel̃kt negalì. Prasismelkė pro žmones ir inlindo in grinčią. Kur prasismelksite dvieje, tenai mes prasismelksime ir trise. Literatūrinės tradicijos, kitų autorių meniniai vaizdai ir mintys, prasismelkę į rašytojo psichiką, tapo jo asmenybės dalimi. Ta pažiūra prasismelkia ir į literatūrą. Jis tikėjosi prasismelkti į lengvesnį, poniškesnį gyvenimą. <br/><b>prisismel̃kti, </b>-ia, prisìsmelkė <span class="explanation">prilįsti, įsitaisyti: </span> Į jų vietą prisismelkė visokių šiukšlių, kurios sugadino ir užsilikusius dar gerus žmones. <br/><b>susmel̃kti, </b>-ia, sùsmelkė. susmélkti, -ia, -ė. <span class="explanation">aštriai suskaudėti, nudiegti: </span> Krūtinę kad susmélkia, nebežinau, kas čia bus. Tarpupirščiuose susmelkė skausmas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.