įskelbti

.
skélbti, -ia, -ė. skel̃bti;

1. viešai pranešti: Teismas skelbia sprendimą. Skélbti karą. Trūbai kareivių vainą skelbia. Diktorius skelbia paskutines dienos žinias. Skélbti naujieną visai apylinkei. Niekas neskelbė tostų. Tėvai, motin, sako, ateinantį sekmadienį skelbiu jūsų dukters Katrės ir Petro Balsio užsakus. duoti žinią, informuoti: Ne ten niekas buvęs skelbą̃s, ne ten niekas būtų tyrinėjęs. Senovės raštai skelb, jog lietuvių kalnėnų ir žemaičių giminė̃s yra buvusi lopišiu Indų žemė. Garsas šunų lojančių, sklydurdamas par medes, skelbė jam ir kitus susiedus tenai giriose teip pat gyvenant. Gaisro pavojus skelbiamas garsiniais signalais. Angelas švents piemenimus, pekų ganantiemus, … skelb karalių gimus. viešai sakyti ar rašyti, kalbėti: Tarybinis teismas aiškiai ir atvirai skelbia ginąs darbininkų ir valstiečių valstybės reikalus. Kalbu apie visus darbus tavo ir skelbiu apie darbus rankų tavo. Butkų Juzė … skelbėsi rašąs pirmiausia kaimui. pranešti ką spausdintu tekstu, skelbimu: Jie skel̃bė parduot savo vietą. Žinai, parduoda savo ūkį. Jau kelintam numery skelbiasi. Varžytinės skélbėsi daug metų. Kas į laikraščius skel̃biase (nori susipažinti per laikraščių skelbimus), žinok, atlikus nuo visų.

2. skleisti kokią žinią, plačiai pasakoti: Kam tu skélbi nereikalingam, t. y. platini kalbą, apsakai. Armijos vadovybė skélbė vieną laimėjimą po kito. Ne visa, kas kieno tariama, yra tuoj skelbtina. Ir tokį savo neišmanymą patsai visam svietui skélbia. Skélbia ji visiems apie savo nelaimę. Kad būtų pritrūkęs duonos, skélbtųsi.

3. publikuoti, spausdinti: Skelbdamas tautosaką, Daukantas siekė parodyti ją kaip grynai nacionalinį meną. Tie garbingi ponai, smarkūs užtarėjai, ką per „Aušrą“ skelbias, duodas jums pažyti.

4. skleisti kokias idėjas, pažiūras, propaguoti: Juk esą Galilėjus teisingai skelbęs, jog žemė sukas, o ne saulė. Atvykusys iš prūsų netikėlių kunegai skelbė po visas puses naujį Kalvino ir Liuterio mokslą. Aš neatvykau čion iš Flandrijos krašto meilės skelbti.

5. pareikšti ką kuo esant, kuo skiriamą, kuo pripažįstamą: Skélbti karalium.

6. reikšti kokią nuomonę apie ką, vienaip ar kitaip atsiliepti: Jis gerai skélbiamas. Apie mane negerai, negražiai skélbiama. Jį žmonės peikia, jis piktai skélbiamas. Jušką dideliai jau ten skélbė, ka ans išsiperinęs tą kauką jau. Jog jus visi pagonys palaimingus skelbs. prastai atsiliepti, apkalbėti: Ta mergė buvo skelbamà, negero buvo garsmo. Sunku man buvo klausyti skelbiant jauną vaikiną.

7. garsinti, šlovinti: Skelbamas daktaras. Nasrais savo skelbsi Jėzų. Visi gerieji … žmones ją gerbia ir skelbia. Galybė ir gėrybė Dievo tur būt skelbtà ir garbinta. Tie, kurie ant žemės nor būt skélbiamais, ne teip pigai tuos įrašo ing knygas gyvatos amžinos. Skélbas (didžiuojasi) terba pryš maišą, nors abu tušti. garsėti: [Bažnyčia] senų amžių Rymo … visados ir visur skelbė krikščionystėj. Tarp pahonių turėjo skélbt tikėjimas apie Christų. Stebėjos tad …, jog tai, ką tikėjos, idant tiektai patys vieni žinotų, teip platinos ir skelbės tarp žmonių.

8. reikšti, rodyti, liudyti: Junt jo širdis linksmybę, jo balsas teip pat skelb linksmybę. būti juntamam, ryškėti, aiškėti: Tautos pobūdis skelbiasi iš kalbos. Pasalas sutarimas su neprieteliais ūkės kas diena aiškesniai rodės ir skelbės. Skélbas (iš lojimo aišku), ka šuo y [ra].

9. duoti save pajusti, rodytis, reikštis: Vos tik atskridusi, volungė plačiai skelbiasi savo maloniu garsiu švilpimu. Klausykias, titis. skelbas. Vadino tokias dūšias vėlėmis nu to, jog vėlai naktį teskelbės ir baldės. išsiduoti kur esant: I tas vaikinas išsigandęs negalia beskelbties. stotis kieno akivaizdoje, prisistatyti: Jokūbo sūnai, antrą atvejį į Egiptą atvykę, skelbės pri Jūzupo.
apskélbti. apskel̃bti, -ia, àpskelbė;

1. paskleisti žinią, apsakyti, apgarsinti: Àpskelbiau jau aš tą naujyną daugybei. Maž anas ankišė [ginklą],
o dabar apìskelbė. Visos gazetos tą naujyną jau apskelbė. Tie prityrimai yra apskelbti nu gaspadorių, kurie yra sėję pašaro žoles. Apsiskélbė mokąs pečius mūryti. Kaimuose menkiausi mažmožiai greit apsiskelbia. Apsiskélbė laikraščiuose. Apsiskelbs priš visą svietą tavo griekai. Idand tai nopsiskelbtų daugiaus terp žmonių.

2. viešai pranešti ką vykstant: Jei budeliai išsiųs prieš mus kareivius ir ginkluota jėga norės mus išvaikyt, apskelbkim visuotinį streiką. Trimito balsu teismo pasiuntinys apskelbė teismą grįžtant į posėdžiaujamąją salę. Nekurie apskelb ir apsako ant kozelnyčios per dvi alba per tris nedėlias pirm to. Turėjo šaukt ir apskélbt girioj atejimą Mesijošiaus tikrojo. Viešpatis apskelbėsi, jogi yra sūdą darąsis. pareikšti, pasakyti, išdėstyti: Viską apkalbėjau, apskélbiau. Turiu apskelbti dar vieną savo norą. Pasikvietė būrelį kaimynų ir tą liūdną žinią šiais žodžiais apskelbė. Tuojau šis apskelbė priešininkui, kad dar laikysiąsis. Kunigas àpskelbė gaspadoriuo … Mykolo žodžius. Vadovas apskelbė visai miniai, tarydamas: – Po trijų dienų eisma par Jordaną. Aš kaimynams apsiskélbiau, kad ryt važiuoju į miestą.

3. išspausdinti, išleisti: Širvydas apskelbė trikalbį žodyną. Zetegastas apskelbė savo raštą apie bitis Karaliaučiuje metūse 18
20. Dainos Neselmono ir kitų apskélbtos.

4. prastai atsiliepti apie ką, apkalbėti, apjuodinti: Ana išniekinusi ją, išpeikusi bedieviškiausiais žodžiais ir apskelbusi, platindama bjauriausias melagystes. Apskelbė muni sunkiais žodeliais. Muni kalbomis apskelbė. Apskelbę ir apšlovinę artimą, nenor jam šlovės sugrąžinti. Jis turėjo vieną kalinį, labai apskelbtą, Barabošium vardu. Jisai mane, tavo tarną, piktai apskelbė. Bet Jozefas, jos vyras, buvo geras ir nenorėjo jos apkalbėti (apklepoti, apskelbti, apskųsti).

5. pareikšti ką kuo esant, kuo skiriamą, pripažįstamą: Buvo pakeltos puikios vestuvės, ir sosto salėje Šachrazada buvo apskelbta karaliene. Inkvizicija Vesalį apskelbė eretiku. Pilnamečiu apskélbti.

6. išgarsinti, iškelti: Kristų išganytoju išpažino ir apskelbė. Giedokim bendrai …, galinčio darbus didžiai apskelbdami. Vardas Jobas, po visą šį svietą apieskelbtas. Ir uždraudė jiems, idant neapskelbtų jo. Anoji [dvasia] apskelbs mane, nes ižg mano ims ir apsakys jumus.

7. duoti žinią apie save, pasirodyti: Kad grįšiu, apsiskelbsiu jums. prisistatyti: Kas apsiskelbsiąs rusų vyriausybei ir padėsiąs ginklus, tam būsią dovanota.
panagėsè apsiskélbti; . įgristi: Ką tu eisi uždarbiaut, visur patekęs, visiems panagėse apsiskelbęs.
atskélbti

1. atšaukti ką pasakyta: Ką įskelbsi, tą neatskélbsi.

2. atsiliepti, atsišaukti: Bijau atsiskélbti, kad nenutvertų. Išmesto žvejininko nelaido [ja] tujau, lauka, bene atsiskelbs giminės. Širdis neatsiskelba, bene miręs jau.
įskélbti.

1. įkalbėti: Ką boba įskélbė, t. y. įkalbėjo, jau tu nebatskelbsi.

2. apgarsinti, išreklamuoti. . Naujai įsikūrus krautuvė, reikia gerai įsiskélbti, tai ims žmonės pirkti.
išskélbti. išskel̃bti, -ia, ìšskelbė;

1. plačiai paskleisti, išnešioti žinią, išpasakoti: Aš išskélbiau, t. y. išreiškiau. Ką į svietą išskélbti. Ką tarp žmonių piktai išskélbti. Griekai, kunigui išpažinti, neišsiskelbs niekados.

2. išgarsinti: Juos išskelbė sančius tėvonimis amžinosios gyvatos. Turim Ch [rist] ų Jėzų išskelbti, išpažinti a išsakyti drąsiai visur po visų akimis. Tavo mūką atminti ir šlovingai išskelbti priesakęs esi. Išsiskélbė (išsireklamavo) visuose laikraščiuose.

3. išaiškinti, parodyti esantį: Dabar jau jį reikia išskélbt.

4. išspausdinus pateikti: Trečią dieną ìšskelbė skelbimus.

5. išsipildyti kam skelbtam: Nusidavė tada, kad išsiskelbė žodis karaliaus ir prova jo.
nuskélbti. paskleisti žinią, apgarsinti: Nuskélbėm, kad pavogė raištį (skepetą), o paskiau ir atsirado.
paskélbti. paskel̃bti, -ia, pàskelbė;

1. viešai pranešti: Paskélbė tą žemės ruožą draudžiamu. Čia buvo paskélbę, ka griauties reikės. Pàskelbta, kad šitoj dienoj ims [gyvulius]. Jau valnastę tuokart paskélbė, ka nebreiks jau lažo beiti. Paskélbti karą. Paskélbti įsakymą. O kada tos vestuvės? – Užsakus jau rytoj paskelbs. Fabriko sirena paskelbė pamainos darbą pasibaigus. Tuo kartu karalius paskelbė, kad ieško geros virėjos. Tapė paskélbta, kad visi vyrai tur registruoties. Geriau pasiimkitav po tris zalnierius ir pasiskelbkitav karą. pasakyti, pareikšti: Tas tėvas paskélbė atiduodąs žemelę. Paskélbė gerą dalį [dukteriai] – buvo kliaudinga. pranešti spausdintu tekstu: A negalėtų paskélbti ar į laikraštį, a kur. Pasiskélbiau laikraštyje ir gavau pasiūlymą.

2. paskleisti žinią, plačiai apsakyti, apgarsinti: Paskélbti yra paplatinti kalbą. Paskel̃bs plačiai, greit visi sužinos. Žmonės paskelb Ugėnūse maliavonę apsireiškus. Po jaujus daugiaus yr paskélbta, kad ten baido. Gerą gyvenimą turėjo, ta (tai) paskelbtì, ka bagotai gyvena. Jis ant visos Šilinės buvo paskélbtas (pagarsėjęs) peštukas. Barbė ne tiktai mūsų sodos, bet ir visos parapijos paskelbta graži esanti. Tepaskelb tave pagilbusį ir sveiką kūną turintį. Viena mergička pasiskélbė, kad ji gerai moka aust.

3. pateikti išspausdintą, publikuoti: Mūsų liaudis turi nuostabiai daug pasakų, kurių dauguma iki šiol tebėra nepaskelbta. Periodikoje jis tuo metu paskelbė kelis apsakymus. Paskelbė jį. dalimis lotyniška transkripcija.

4. pareikšti ką kuo esant, kuo skiriamą, kuo pripažįstamą: Rezervatu paskelbtas garsusis Čepkelių raistas. Kęstutis didžiuoju kunigaikščiu Vilniuje paskelbęs jo sūnų Jogailą. Tur jį plebonas čystu paskelbti. Vaišvila pasiskelbė valstiečių vadu nuo Plungės iki Baltijos jūros.

5. paskleisti kokias idėjas, pažiūras ir pan.: Kursai mumus … tiesos tikėjimą … ir garbę Dievo paskelbė ir nuplatino po visą pasaulį.

6. leisti save pajusti, pasirodyti, pasiskardenti: Pasiskelbk parejęs, jei nori gauti valgyti. Kad kas brazdin, pasiskélbk, ar esi viduj ar ne. Šiandien dar žemaitė, nešiodama ant rankų kūdikelį, perkūnijai pasiskelbus, sako jam: – Klausykias, bočius graud. | Iš už tamsios miškų juostos su aušra [dienelė] pasiskelbė.
praskélbti.

1. paskleisti žinią: Aš ištikau į didelį šauksmą (pradėjau smarkiai šaukti) ir praskélbiau. Tarp žmonių (po žmones) praskélbti.

2. prasitarti: Vaikis buvo prasiskelbęs, kad išeiti žadąs. Mat i prasiskélbei gerąs! Kam čia prasiskélbei?! Būtumi tylėjęs, i būtų gerai.

3. pasakyti, ištarti: Taip, lietuvis prasiskelba ne sykį su tokia kalba. Ginklanešis prasiskelbia piktu balsu.

4. viešai pranešti, paskelbti: Girininkijo [je] praskélbs varžytines.
priskélbti.

1. prisipasakoti, išsireklamuoti: Visiems prisiskelbė, kad žolininkė esanti.

2. daug išspausdinti, paskelbti: Gana to, ką mūsų periodika pernai ir šiemet tirštai visokių kelionių priskelbė.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'iskelbti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x