įsižėruoti

žėrúoti, -úoja, -ãvo.

1. rusenant šviesti, žioruoti, žėrėti: Malkos žėravę žėravę vienu kartu visos užsiėmė degti su liepsna. Žiežirbos žėrúoja. Pilnas pečius žarijų kap rožių, tik žėrúoja. Duobėje žėravo anglys. Jei angliai žėrúoja pečiuj, bus ilga pagada. Žarijos žėrúoja žėrúoja – galvą ima skaudėt. Par lankelę jojau, vėjelis širveno, kaip užmyniau akmenėlį, ugnelė žėrãvo. Tuojaus pakūrė pečių, jau tas tik žėruoja, jau jį mes in pečių. Atvykęs rado ją žėruojančiose žarijose sėdint. Dangus įkaito nuo žarų, gaisravietės žėravo baisios. Žarija gyva dar žėruoja, pakylėta įsiliepsnos. Žarijos tebežėruoja kaip pragaro dugnas. Mudu žiūrėjom į ugnį, kaip du maži raganiai, kurie mėgina liepsnose ir žėruojančiose anglyse išskaityti ateities paslaptis. Ašai. žalias in ugnelę, o tu už bernelio, ašai žalias bežėruosu, tu jauna beverksi. An šalčio visada žairos žėruojas. degant šviesti: Toli toli pietuose keliose vietose žėravo dideli gaisrai. Gaisras žėruoja vis artyn ir artyn tamsiai apsiniaukusiose Lietuvos padangėse. mosuoti šviečiančia skala: Nežėrúok, vaikel, nakčia susmyši.

2. blizgėti, žibėti: Einu kartą naktį namo, gi žiūriu – prie pat klojimo žėrúoja visa krūva aukso. Palubėj žėruoja sietynai. Atsimenu jį buvus apyplikį, su auksiniais rėmais žėruojančiais akiniais. Tuoj atmušė katilų viršų – nugi auksiniai tik žybčioja, tik žėruoja. Net žėrúoja ant piršto auksinis žiedas. Miko ir moters pakeltose rankose žėravo gintarinis konjakas aukštose šampano taurėse. Troški, kvapi, įkaitusi, kaip šeimininkė prie ugnies žėruojanti rausvais veidais, praėjo šienapjūtė. Mano daržely rūtelės žaliuoja, o ant galvelės vainikas žėrúoja. Rūtelių darželis man nežaliuoja, auksiniai žiedeliai man nežėruoja. Kartu su tėvu renkam laisvės ašaras širdin, kad jos kaip gintaras žėruotų naktyje.

3. šviesti: Gieda gaideliai, raliuoja, aušrelė aušta, žėruoja. Pro blankias debesų properšas liejasi kaip auksas žėruojančios saulėlydžio žaros. Saulė nusileido, tik akiratis žėruoja kaip žarija. O naktys! Naktys pradžioje rugsėjo ilgai širdy ir atminty žėruos.

4. švytėti kokiu nusiteikimu, reikšti kokį nusiteikimą. Pažvelgė į mane žėrúojančiomis akimis. Tamsios akys iš po kaktos žėravo kareiviška narsybe ir įžūlumu. Putos pro burną jam dribo ir akys, kaip gyvosios anglys, degė žėruodamos iš po blakstienų.
atsižėrúoti vėl imti rusenti: Užpilk vandenio ant anglių – vėl atsižėrãvo.
įsižėrúoti

1. įsidegti: Angliai židiny įsižėravo. Tu žiburėlis, aiškiai spingsintis, neužgęstąs – iš pelenuotos blėstančios žarijos įsižėruosianti liepsna.

2. įrausti: Mergelė iš sarmatos insižėravo kap žaira.
pažėrúoti

1. pažėrėti.

2. kibirkštims pasipilti (akyse): Akyse man pažėrãvo.
paržėrúoti. su žiburiu pareiti: Jau moteres iš pirties pareina, jau su letarnia paržėrúoja.
sužėrúoti.

1. pradėti degti: Matai, kokia linksma ugnelė sužėravo! Tuoj bus šilčiau. | Kokiam keleiviui tavo langas žiba ir kam ugniakuro žarijos sužėruos.

2. suspindėti, sužėrėti: Ir sužėruoja tuomet aukštasis dangus tūkstančiais rausvų spindulių. Kyšojo tamsūs langų stiklai, kuriuose tarpais sužėruodavo kaitrus spindulys. Jo galvoje sužėravo mintis, kuri paskutiniu metu jį kankino.

3. sušvytėti kokiu nusiteikimu. Sužėrãvo jo akys. Ateidavo gūdi, lipnios drėgmės prisisunkusi naktis, baugiai sužėruodavo jo. akys.
ãkys sužėrúoja pavydi: Tau geriau – tai jau ir sužėrúoja ãkys.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žėrúoti, </b>-úoja, -ãvo. <br/>1. <span class="explanation">rusenant šviesti, žioruoti, žėrėti: </span> Malkos žėravę žėravę vienu kartu visos užsiėmė degti su liepsna. Žiežirbos žėrúoja. Pilnas pečius žarijų kap rožių, tik žėrúoja. Duobėje žėravo anglys. Jei angliai žėrúoja pečiuj, bus ilga pagada. Žarijos žėrúoja žėrúoja – galvą ima skaudėt. Par lankelę jojau, vėjelis širveno, kaip užmyniau akmenėlį, ugnelė žėrãvo. Tuojaus pakūrė pečių, jau tas tik žėruoja, jau jį mes in pečių. Atvykęs rado ją žėruojančiose žarijose sėdint. Dangus įkaito nuo žarų, gaisravietės žėravo baisios. Žarija gyva dar žėruoja, pakylėta įsiliepsnos. Žarijos tebežėruoja kaip pragaro dugnas. Mudu žiūrėjom į ugnį, kaip du maži raganiai, kurie mėgina liepsnose ir žėruojančiose anglyse išskaityti ateities paslaptis. Ašai. žalias in ugnelę, o tu už bernelio, ašai žalias bežėruosu, tu jauna beverksi. An šalčio visada žairos žėruojas. <span class="explanation">degant šviesti: </span> Toli toli pietuose keliose vietose žėravo dideli gaisrai. Gaisras žėruoja vis artyn ir artyn tamsiai apsiniaukusiose Lietuvos padangėse. <span class="explanation">mosuoti šviečiančia skala: </span> Nežėrúok, vaikel, nakčia susmyši. <br/>2. <span class="explanation">blizgėti, žibėti: </span> Einu kartą naktį namo, gi žiūriu – prie pat klojimo žėrúoja visa krūva aukso. Palubėj žėruoja sietynai. Atsimenu jį buvus apyplikį, su auksiniais rėmais žėruojančiais akiniais. Tuoj atmušė katilų viršų – nugi auksiniai tik žybčioja, tik žėruoja. Net žėrúoja ant piršto auksinis žiedas. Miko ir moters pakeltose rankose žėravo gintarinis konjakas aukštose šampano taurėse. Troški, kvapi, įkaitusi, kaip šeimininkė prie ugnies žėruojanti rausvais veidais, praėjo šienapjūtė. Mano daržely rūtelės žaliuoja, o ant galvelės vainikas žėrúoja. Rūtelių darželis man nežaliuoja, auksiniai žiedeliai man nežėruoja. Kartu su tėvu renkam laisvės ašaras širdin, kad jos kaip gintaras žėruotų naktyje. <br/>3. <span class="explanation">šviesti: </span> Gieda gaideliai, raliuoja, aušrelė aušta, žėruoja. Pro blankias debesų properšas liejasi kaip auksas žėruojančios saulėlydžio žaros. Saulė nusileido, tik akiratis žėruoja kaip žarija. O naktys! Naktys pradžioje rugsėjo ilgai širdy ir atminty žėruos. <br/>4. <span class="explanation">švytėti kokiu nusiteikimu, reikšti kokį nusiteikimą</span>. Pažvelgė į mane žėrúojančiomis akimis. Tamsios akys iš po kaktos žėravo kareiviška narsybe ir įžūlumu. Putos pro burną jam dribo ir akys, kaip gyvosios anglys, degė žėruodamos iš po blakstienų. <br/><b>atsižėrúoti</b> <span class="explanation">vėl imti rusenti: </span> Užpilk vandenio ant anglių – vėl atsižėrãvo. <br/><b>įsižėrúoti</b><br/>1. <span class="explanation">įsidegti: </span> Angliai židiny įsižėravo. Tu žiburėlis, aiškiai spingsintis, neužgęstąs – iš pelenuotos blėstančios žarijos įsižėruosianti liepsna. <br/>2. <span class="explanation">įrausti: </span> Mergelė iš sarmatos insižėravo kap žaira. <br/><b>pažėrúoti</b><br/>1. pažėrėti. <br/>2. <span class="explanation">kibirkštims pasipilti (akyse): </span> Akyse man pažėrãvo. <br/><b>paržėrúoti</b>. <span class="explanation">su žiburiu pareiti: </span> Jau moteres iš pirties pareina, jau su letarnia paržėrúoja. <br/><b>sužėrúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pradėti degti: </span> Matai, kokia linksma ugnelė sužėravo! Tuoj bus šilčiau. | Kokiam keleiviui tavo langas žiba ir kam ugniakuro žarijos sužėruos. <br/>2. <span class="explanation">suspindėti, sužėrėti: </span> Ir sužėruoja tuomet aukštasis dangus tūkstančiais rausvų spindulių. Kyšojo tamsūs langų stiklai, kuriuose tarpais sužėruodavo kaitrus spindulys. Jo galvoje sužėravo mintis, kuri paskutiniu metu jį kankino. <br/>3. <span class="explanation">sušvytėti kokiu nusiteikimu</span>. Sužėrãvo jo akys. Ateidavo gūdi, lipnios drėgmės prisisunkusi naktis, baugiai sužėruodavo jo. akys. <br/><b> ãkys sužėrúoja</b> <span class="explanation">pavydi: </span> Tau geriau – tai jau ir sužėrúoja ãkys.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.