įsižaruoti

.
žarúoti, -úoja, -ãvo.

1. žarai rodytis, raudonuoti: Iš ryto teip gražiai žaros žarãvo – maniau, graži diena bus. Dangus žarúoja kaip kraujas – vėjo bus. Tą naktį tyroj žydrynėj žvaigždės degė, mėnuo žaravo. Nykūs takeliai, kur kvepiančios žvaigždės žaruoja. [Kreivėnas] nuo galo kluono atsisuka į ežerą, įsižiūri tolin, į žaruojantį vakarų dangų. Vakaras žaravęs kaip raudonas varis. Aušta aušrelė žaruodama, patekės saulelė švytruodama.

2. žėruoti 1: Anglis kad padega, žarúo [ja]. Anglys kad kada blėsta, kad kada žaruoja; žaruoja jos prieš pagadą. Vakarienei išvirus, mergaitė suneša žaruojančias anglis į gryčią. Al kad ejo [vaikai į mokyklą per šalčius],
įpildavo žarúojančių anglių į klumpius ir pašildo. Tas ubagas greibęs tą rupūžę, pabliežęs po pečiaus, o pečius pilnas buvęs žaruojančių anglių. Ta kaldra įsižiebė, siena užsidegė, ji spragsi, žarúoja ir žarúoja. Jis tuojau prisiminė, kokia meile degė tada jo širdis prie Dievo, kaip ji žaravo. Žodžiai žaruoja meilės spinduliais.

3. šviesuoti (esant skylei, tarpui): Žarúo [ja] durės, langai – supuvusi troba visai. Tokie gaspadoriai, ka lubos žarãvo. Sienos plyšiai žarúo [ja],
reik kiminais užkimšti. šviesėti: Jau išeisma [iš girios] į kelį, jau žarúo [ja].
įsižarúoti įsidegti, įsižėrėti. . Pašvaistės aplieti laukai ir sodai įsižaravo it ugnis.
péržaruoti. nustoti žėruoti, perdegti: Tada kaminą daro, kap nueima žarjos, péržaruoja.
sužarúoti.

1. atsirasti žaroms: Slenkant vakarui, danguje sužaruodavo saulėlydžiai.

2. sužėruoti
2. |. Raudonos dėmės sužaravo jo skruostuose.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>žarúoti, </b>-úoja, -ãvo. <br/>1. <span class="explanation">žarai rodytis, raudonuoti: </span> Iš ryto teip gražiai žaros žarãvo – maniau, graži diena bus. Dangus žarúoja kaip kraujas – vėjo bus. Tą naktį tyroj žydrynėj žvaigždės degė, mėnuo žaravo. Nykūs takeliai, kur kvepiančios žvaigždės žaruoja. [Kreivėnas] nuo galo kluono atsisuka į ežerą, įsižiūri tolin, į žaruojantį vakarų dangų. Vakaras žaravęs kaip raudonas varis. Aušta aušrelė žaruodama, patekės saulelė švytruodama. <br/>2. žėruoti 1: Anglis kad padega, žarúo [ja]. Anglys kad kada blėsta, kad kada žaruoja; žaruoja jos prieš pagadą. Vakarienei išvirus, mergaitė suneša žaruojančias anglis į gryčią. Al kad ejo [vaikai į mokyklą per šalčius], įpildavo žarúojančių anglių į klumpius ir pašildo. Tas ubagas greibęs tą rupūžę, pabliežęs po pečiaus, o pečius pilnas buvęs žaruojančių anglių. Ta kaldra įsižiebė, siena užsidegė, ji spragsi, žarúoja ir žarúoja. Jis tuojau prisiminė, kokia meile degė tada jo širdis prie Dievo, kaip ji žaravo. Žodžiai žaruoja meilės spinduliais. <br/>3. <span class="explanation">šviesuoti (esant skylei, tarpui): </span> Žarúo [ja] durės, langai – supuvusi troba visai. Tokie gaspadoriai, ka lubos žarãvo. Sienos plyšiai žarúo [ja], reik kiminais užkimšti. <span class="explanation">šviesėti: </span> Jau išeisma [iš girios] į kelį, jau žarúo [ja]. <br/><b>įsižarúoti</b> <span class="explanation">įsidegti, įsižėrėti. </span>. Pašvaistės aplieti laukai ir sodai įsižaravo it ugnis. <br/><b>péržaruoti</b>. <span class="explanation">nustoti žėruoti, perdegti: </span> Tada kaminą daro, kap nueima žarjos, péržaruoja. <br/><b>sužarúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atsirasti žaroms: </span> Slenkant vakarui, danguje sužaruodavo saulėlydžiai. <br/>2. sužėruoti 2. <span class="explanation">|</span>. Raudonos dėmės sužaravo jo skruostuose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.