įsivepėti

vepė́ti, vẽpa, -ė́jo. vapėti:

1. Vepė́ti poterius atsibosta, diena nutįsta be galo. Sena, tik poterams vepė́ti.

2. Biškį užšnekinai, atsistos i vepė́s. Užtrauk par snukį, i nebvepė́s. Tavo duoną ėda, galì i pasakyti nevepė́ti. Tylėk nevepė́jusi! Prikąsk liežuvį nevepė́jusi! Vepì ne šiaip, ne teip. Ką čia vepì mun nėkus. Atejusi Mortė vepė́jo vepė́jo, ir ausis pradėjo skaudėti beklausantys. Jeigut pradeda vepėti, drožk su kumščia į dantis, kad apsilaižytų! Bet ką aš čia vepu? Senas esu ir kvailas. Svietas buvo i paliks murmąs vepą̃s. Pati, girdėjau savo ausimis, kaip par žvairio krikštynas vepėjo abu su asesoriumi. Vẽpa kaip avis į rūrą įkirpta. Vepì vepì kaip į marškinius, nėra ko nė klausyties.
įsivepė́ti, įsìvepa, -ė́jo. įsikalbėti, įsiplepėti: Įsivepė́jau su žmonimis, ir karvė liko nemilžta. Įsivepė́jo, nebgal anos sustabdyti.
išvepė́ti, ìšvepa, -ė́jo. išvapėti 2: Ana jau būs visus nėkus išvepė́jusi.
pavepė́ti, pàvepa, -ė́jo. pavapėti: Susirinkos, pavepė́jo ir išsiskirstės. Tokie krupenos moka pavepė́ti. Ta pavepė́jo, o tu klausai. Tokį dalyką tik sena boba galėjo pavepė́ti. Ai, vaikali, pavepė́jai i nebliko, nėko neišmanai. Svečių tokie nekvieta, kieme pasidžiaugas, pasìvepa.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vepė́ti, </b>vẽpa, -ė́jo. vapėti: <br/>1. Vepė́ti poterius atsibosta, diena nutįsta be galo. Sena, tik poterams vepė́ti. <br/>2. Biškį užšnekinai, atsistos i vepė́s. Užtrauk par snukį, i nebvepė́s. Tavo duoną ėda, galì i pasakyti nevepė́ti. Tylėk nevepė́jusi! Prikąsk liežuvį nevepė́jusi! Vepì ne šiaip, ne teip. Ką čia vepì mun nėkus. Atejusi Mortė vepė́jo vepė́jo, ir ausis pradėjo skaudėti beklausantys. Jeigut pradeda vepėti, drožk su kumščia į dantis, kad apsilaižytų! Bet ką aš čia vepu? Senas esu ir kvailas. Svietas buvo i paliks murmąs vepą̃s. Pati, girdėjau savo ausimis, kaip par žvairio krikštynas vepėjo abu su asesoriumi. Vẽpa kaip avis į rūrą įkirpta. Vepì vepì kaip į marškinius, nėra ko nė klausyties. <br/><b>įsivepė́ti, </b>įsìvepa, -ė́jo. <span class="explanation">įsikalbėti, įsiplepėti: </span> Įsivepė́jau su žmonimis, ir karvė liko nemilžta. Įsivepė́jo, nebgal anos sustabdyti. <br/><b>išvepė́ti, </b>ìšvepa, -ė́jo. išvapėti 2: Ana jau būs visus nėkus išvepė́jusi. <br/><b>pavepė́ti, </b>pàvepa, -ė́jo. pavapėti: Susirinkos, pavepė́jo ir išsiskirstės. Tokie krupenos moka pavepė́ti. Ta pavepė́jo, o tu klausai. Tokį dalyką tik sena boba galėjo pavepė́ti. Ai, vaikali, pavepė́jai i nebliko, nėko neišmanai. Svečių tokie nekvieta, kieme pasidžiaugas, pasìvepa.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.