vaikúoti, -úoja, -ãvo.
1. vesti jauniklius: Vaikuote apsivaikavo zuikė, ožka. Katė pritvinkusi, ana nora vaikúoties. Kur vaikúojas – veislinės kiaulės. Karvė tura vaikúoties. Gyvatės vaikúojas an pušelės. Ereliai vaikúojas kas metą lyg vabolėms nesukilus. Kas dveji metai ir šeši mėnesiai dramblienė vaikuojas vienu vaiku.
2. gimdyti: Pati vaikãvo. Vaikų nevaikúok, kol neišgysi. Vaikúosias kožną metą, liūb vaikų netrūko. Ka taip tankiai vaikúosias, kas duonos tiek uždirbs?! Sakiau, ka vaikúokiatės, pakol dar galiat. Tylėk, ko šauki – manys, ka vaikúojys.
3. įsitaisyti vaiką . Mergos vaikãvos i vaikúosias. Vaikúokias kaip katė sau. Dukterės pludungės, nespė [ja] vaikúoties.
4. žaisti su lėlėmis: Iš mažų dienų [mergytės] vaikúojas, vaikus augina.
apsivaikúoti.
1. atsivesti jauniklių: Apsivaikãvo kiškė, avis, katė, t. y. vaikus pagimdė. Karvė nėra apsivaikavusi – nėra pieno. Vilkas buvo apsivaikavęs. Šernas, pasitaisęs sau kinį po ąžuolo šaknimis, apsivaikavo. Patelė, išbuvusi nėščia devynias savaites, apsivaikuoja 2-4 aklais ūdriukais.
2. susilaukti vaiko, pagimdyti: Ar jau apsivaikãvo tavo marti? Jei reiks, aš i dar apsivaikúosiu.
3. įsitaisyti vaiką . Trins mergelkos užaugo, ne viena neapsivaikãvo. Kokia nešlovė – duktė apsivaikãvo! Pelėda kriokė kriokė, ir apsìvaikavo ta mergelė. Ne, tikrai nebūtų gražu, kad Karaliaus namuose mergos apsivaikuotų.
įsivaikúoti. įsitaisyti vaiką . Duktė įsivaikãvo.
išvaikúoti
1. atsivesti jauniklių: Kiaulė lig išsivaikúo [ja],
ir nugula porą paršelių.
2. pagimdyti: Būt išvaikãvusi penkis vaikus, ka nebūt išsikračiusi. Du vyru praleidusi i vaikus išvaikãvusi gavo dar tokį vyrą. Kiaušis kiaušį išvaikavo – pasmirdo, o dar perina.
3. įsitaisyti vaiką . Išvaikavo vaiką tretininkė būdama.
nusivaikúoti ištvirkti: Jo vaikai nusivaikãvo.
pavaikúoti. pavaikauti: Jam patinka pavaikúot.
prisivaikúoti.
1. turėti daug jauniklių: Katelės prisìvaikuos, mun nėra kas tus vaikus skandinąs.
2. susilaukti daug vaikų, prigimdyti: Ir tep prisvaikúok tiek daug vaikų! Aš dvidešimt septynių [ištekėjau] i paspėjau: prisìvaikavau i prisigyvenau.
susivaikúoti
1. atsivesti jauniklių: Kiaulė susivaikúo [ja],
ta negal tris dienas atsitraukti.
2. susilaukti vaiko, pagimdyti: Susivaikãvo seserys, munie vaikai buvo auginti.
3. įsitaisyti vaiką . Merga kaip lėlė ir še tau – susivaikãvo. Susivaikãvo merga – koks negražumas tėvams, giminei.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.