siul̃pti, -ia, -ė
1. lūpomis traukti skystį: Siulpiu, čiulpiu. Nesiul̃pk, o valgyk. [Kiaulė] siulpia. Veršukas siul̃pia siul̃pia ir vis tiek alkanas – kokia čia karvė! Kam tu itokį baiboką dar vis žindai?! Padaryk žinduką, ir nekoi siul̃pia. | Saldainių nupirktūt gardų, tai siulptáu ir nežagsėtau. Kam tu pirštus siulpì lyg mažas vaikas papą.
2. traukti naudą, išnaudoti: Prisikrovė pilnas kišenes jo vekselių ir visokių raščiukų, kad ir toliau siulpti galėtų. Siulpia kaip voras.
3. traukti orą pro sukąstus dantis (ppr. iš skausmo): Pirštą nudegė, tai dabar siulpia.
apsiul̃pti, -ia (àpsiulpia), àpsiulpė. apžįsti, apčiulpti: Pavalgęs blynų, ir pirštus àpsiulpia. Neštai greičiau [pieno],
o tai vaikas ir pirštus apsìsiulpė.
įsiul̃pti, -ia, į̃siulpė. įčiulpti, įsiurbti.
išsiul̃pti, -ia, ìšsiulpė. lūpomis ištraukti skystį, iščiulpti: Siulpte išsiulpk nuodus. Išsiulpei visą skystimą, nei man nepalikai!
kraũją išsiul̃pti nukamuoti, privarginti: Jau mano visą kraũją ìšsiulpė šitos bėdos.
nusiul̃pti, -ia, nùsiulpė. nučiulpti, nusiurbti: Gi vaistai tai ne saldainė, ka skanu nusiul̃pt, sužįst.
pasiul̃pti, -ia (pàsiulpia), pàsiulpė. pačiulpti: Pàsiulpia mėsą [vaikas],
burnoj palaiko ir išspjauna.
susiul̃pti, -ia, sùsiulpė.
1. įčiulpti, sučiulpti, susiurbti.
2. sutepti, sušlapinti siulpiant: Buvo burkutės kišenėj duonos, tai baronas visą skverną sùsiulpė.
užsiul̃pti, -ia, ùžsiulpė. užvalgyti, užgerti siulpiant, užsiurbti, užčiulpti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.