įsitaršyti

taršýti, tar̃šo, tar̃šė

1. sklaidyti, naršyti, draikyti, draskyti, velti: Arkliai linus paklotus tar̃šo, t. y. plaiksto. Žuksmą linų prirauna ir tar̃šo, kad pieskaus ir žolės nebūt. Tada ranka tar̃šo pėdą, kab žolė išbyrėt. Tai bernai ateina, kuodelius tuos tar̃šo [verpėjoms]. Aukso žiedelis varžys pirštelį, o nuometėlis taršys galvelę. Broliai kaselę tar̃šo, žalias rūteles barsto. Netaršýkie, bernužėli, man gelsvų kaselių. Tėvo plaukus vėjas taršė. Nesiseks gyvent, jei taršaĩ paukščių lizdą. Apiplikintos vėjo taršomos čiurlių gūžtos kabėjo palėpėse. Taršo ir klaipo Dievo žodžius. Raištelis ant galvos, kad plaukai nesitaršýtum. Tar̃šos pupos par atšlaimą. Tar̃šomės kai žirnis prieg kelio (vargstame) . lamdyti, jaukti, kuisti, glamžyti: Vaikai, netaršýkit lovų! Apsklojimą ima ir tar̃šo rankele, neša in burnelę. knaisioti, knebinėti, rausyti: Taršýti košę. Taršýti žaizdą.

2. teršti: Ką daryt? „Skęsdamas ir už britvos griebiesi“ – reik į vežimėlį taršyt. Tar̃šo kalbą. Šlovę taršyti. Abiejų kūnu buvusiu švariu, netaršytu baisių valgių bei gėralų, nedergti bjaurų geismų bei troškimų.

3. siautėti, siausti, šėlti. Šiandie vėjas labai tar̃šos.

4. niršti, siusti: Labai tar̃šėsi vokiečiai. | Praeitą naktį [lėktuvai] padūkusiai tar̃šėsi (skraidė, mėtė bombas) .

5. dūkti, kultis: Krėtėjos eina drauge ir vakarą, geria, valgo ir tar̃šosi [su bernais].

6. darkytis apsirengimu.

7. godžiai, su apetitu valgyti, kirsti: Šeimyna, susėdus pietų, lašinius tar̃šo. Radau Joną kopūstus betar̃šant.

8. smarkiai tąsyti, tampyti, purtyti: Aš sirata augau, ne bailė buvau – kap stversiu tą velnį už ragų, kap pradėsiu taršýt! Tokie vyrai kap ąžuolai pradėjo jį taršýt. [Šuo] dasveja, vaikus an ūlyčios tar̃šo. Vilką kalė taršýt, aš vilkui par galvą, avelės lėkt! Šuva katę tar̃šo. Girdėjau, Anglija tar̃šo vokietį. Už krūtų ir tar̃šos [vyrai].

9. pajuokti, peikti: Na, ir taršýdavom tuos, kurie vokiškai šnekėjo. Kap taršýt gãli valdžią!

10. veltui eikvoti (jėgas, pinigus).
aptaršýti.

1. apdraikyti kuo: Visas veidas kaip avies vilnomis aptaršytas. Apsitar̃šius ir apsitar̃šius plaukais. Tokia žebra, iš stubos išeina, plaukai apsitar̃šę.

2. išpurenti, išpurtyti, iškratyti: Užmigom ant gerai aptaršýtų šiaudų.

3. apdraskyti: Kur itai regėta – šuva aptar̃šė žmogų. Valstiečiai griūte įgriūva į vidų, įsitempdami gerokai aptaršytą Lapeiką. Šunys buvo taip aptaršyti, kad medžioklei nebetiko. Bulius po šito mūšio buvo visas apsitaršęs.

4. apdėvėti, apnešioti.

5. apsijuokti, susikompromituoti: Turiu pasitraukti tolyn, kad niekas nežinotų, jog teip puikiai apsitaršiau.
įsitaršýti įsismaginti, įsisiautėti: Kai įsitar̃šo visi [vaikai] rėkt, tai apsiklausyt negalima. Įsitar̃šė kaip ubago paršas.
ištaršýti.

1. išsklaidyti, išdraikyti, iškratyti, iškedenti: Ištar̃šo pie tris žuksmus linų ir pėdą riša. Eik ištaršýk kūgį, vešim šieną. Kab lija, netar̃šo – ilgai būna žalias [šienas]; kab ištaršaĩ, tai supūdo [lietus]. Kazė kamaroje ant lovos ištaršytų šiaudų jau visa naktis kaip verkia. Lygiai paguldyta, neištaršyta pradalgė lengviau į pėdus rinkti. Ištaršýta pirkioj visa kas, ieškota ko. Viską ištar̃šo išbūna tie vaikai. Bobos ugnį tai ištar̃šė. Ištaršýti, išpūdaloti (plaukus). Bovelna nesusivelia teip labai, mažna ištaršýt. Sukneles, Dievuliau mano, kaip ištaršo [skalbimo mašina]. | Toli vakaruose, prie aukštųjų Dubysos pakrančių, kabėjo vėjo ištaršyti debesys. Kad tau po vieną ranką ištaršýtų!. Lauryno plaukai išsitaršė, nudribo ant kaktos. Pėdus sukrovus, sugrėbiami aplink išsitaršę javai. Išsitaršeĩ ir marškinius. sujaukti, suvelti, sukuisti: Lova visa ištaršýta.

2. panaikinti, išardyti: Ankstesnes apskritis, tuos valsčius ištar̃šė. Tokią prakeiktą tvarką reikia ištaršýt. Namai ištaršýti, nieko nebėr. Kazokai vaistinę ištaršė jo.

3. išblaškyti, išskirstyti (žmones): Ištar̃šė, išstumdė žmones karas.
nutaršýti

1. taršant numesti, pašalinti: Dar reikės smėlio atvežt, kad vėjas nenutaršýtų [šieno nuo bulvių duobės]. Nori mane suvilioti, vainikėlį nutaršyti.

2. išsidraikyti: Plaukai nusitaršę po visą pagalvį.
pataršýti.

1. pakreikti, padraikyti: Šiaudų neturiu, tai samanų kiaulei pataršaũ. Išejus rugių set ir kiek pasėjus, reikia tę pataršyt šiaudų, tai neiššals rugiai. Rugių gubas suvežus, likdavo šiek tiek pasitaršiusių šiaudų, vadinamų pataršomis arba padraikėmis.

2. ištaršyti 1: Jo pėdus karvės patar̃šė. Pilnas dvaras karvelių baltus linus pataršė, baltus žirnius sulesė.

3. kiek panaršyti, padraikyti: Jin. tą gubelę patar̃šė ir neėdė.

4. apteršti, apšniaukšti: Pataršýti stalai – valgyta kieno.

5. patąsyti, papurtyti: Jį reikia pataršýt, kad anas pasgirt, kiek tur grašių. Už kojos patar̃šė ir pagriuvo. Nelįsk, bo imsiu ir pataršýsiu žu plaukų. | Ka suknelė, o ka da klošavinė, vėjas patar̃šo, tai teip gražu ma [n]. Žiūro kap ožka, šunų pataršyta. Pasitar̃šo až krūtų.
pértaršyti. labai sutaršyti, suvelti: Girta, plaukai taršyti ir pertaršyti, akys drumzlinos iki pilkumo.
pritaršýti.

1. priskleisti, pridraikyti: Visur pritaršýta šieno. Šiaudų pilnus pastaldžius pritar̃šė. Dalge ir grūdų, ir šiaudų pritar̃šo, pribūva. Suradau prisitar̃šiusių siūlų ir suvijau kamuoliuką.

2. smarkiai privalgyti, prikirsti. .
raztaršýti. ištaršyti 1: Raztaršìs [vėjas] plaukus. Vėjas raztar̃šė šieną. Dešims pėdų avižų raztar̃šė [galvijai].
sutaršýti

1. sudraikyti, suraizgyti, suvelti: Jis sutar̃šė siūlus, t. y. supainiojo. Anas vaikščioja sutaršýtais plaukais. Pynė ką, tai ana kap sutar̃šė. Linai ant vežimo viškai čieli, ale tik sutaršýti, supainioti. Apkulia kultuve, bo spragelu sutar̃šo, aptąso [linų pėdus]. Rankom kiek geriau supjauna, o kap dalge, tai sutar̃šo. Mano tėvukas nekentė tos jaujos, ka tuos linus labai sutar̃šo [minant]. Kap regi sutaršìs [karvės] šiaudus. Kariuomenė sutar̃šė avižas, grikius. Vyras … dar ne kartą man kaselę sutaršis. Ir suvilgiau sau gražias kojeles, ir sutaršiau sau glotną šerstelę. Dailinos abipus sklastymo sutaršytus plaukus. Prabėgdamas vėjas stogo šiaudus sutaršė. Susitar̃šė plaukai ant galvos. Sustar̃šo rugiai dalgėm pjaunant. Suspynė, sustar̃šė galvelės [linų]. Stogam gi reikėjo mat [kūlių],
su pjautuvu gi supjauna, anys gi nesustar̃šę. Nebėr, peržegnok – sustar̃šė siūlai. sujaukti, sukuisti: Sutaršýta laška, sukoneveikta.

2. sudraskyti, suplėšyti, suardyti: Nupirksi lelę, tuoj i sutar̃šo. Knygos senos, sutaršýtos. sutrupinti, sudaužyti: Kaulas vienas stovi gerai, o kitas sutaršýtas. Bombos stubą sutar̃šė. sugadinti, padaryti netikusį, pakenkti kam: Labai sutar̃šė mane to liga. Sutar̃šė žmogui gyvenimą (išskyrė su žmona) . Kad tik ji visai manęs nesutaršýtų! | Kažin, ar suslauksme savo mokyklos, ar vė mus sutaršìs [lenkų šovinistai 1936 m. ].

3. nugalėti, sudoroti: Sutar̃šė juos vokiečiai. Mane būtų sutar̃šę kai šiltą vilną. Aš tave kai griebsiu, tai kai šiltą vilną sutaršýsiu, tik nenoriu kišt nagų! Sutar̃šė sūnelį kap šiltą vilną (turėjo vesti) . Išvaro abi kiaules ganyt i sustar̃šo (susipeša) . užduoti, supliekti: Sutar̃šė per smurgles. nurungti, aplenkti: Ji ir kitas [melžėjas] dar sutar̃šo.

4. godžiai suvalgyti, sušlamšti: Kad taip konservų dėžutė papultų, sutaršỹtumėm dviese. Nepamatai, kaip sutaršaĩ riekę duonos su aliejum. Šneka kaip pupų rėčką sutar̃šęs.

5. pakratyti, supurtyti: Pynė kasą, kai sutar̃šė až plaukų pastvėrus! Meškerią sutar̃šė, traukia, daboja – šapalas ažsikabinęs. Sutaršiaũ, atšoko gerklėj [kąsnis] – i vė gerai.
užtaršýti.

1. uždraikyti, apsklaidyti, apskleisti: Tuos takelius, kur vaikščiojai, šiaudais užtaršysu.

2. užteršti: Vaikai pabuvo vieni, tai pirkią ažtar̃šė.

3. užvalgyti, užkirsti: Sėsk, užtaršýsi bulvienės.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>taršýti, </b>tar̃šo, tar̃šė<br/>1. <span class="explanation">sklaidyti, naršyti, draikyti, draskyti, velti: </span> Arkliai linus paklotus tar̃šo, t. y. plaiksto. Žuksmą linų prirauna ir tar̃šo, kad pieskaus ir žolės nebūt. Tada ranka tar̃šo pėdą, kab žolė išbyrėt. Tai bernai ateina, kuodelius tuos tar̃šo [verpėjoms]. Aukso žiedelis varžys pirštelį, o nuometėlis taršys galvelę. Broliai kaselę tar̃šo, žalias rūteles barsto. Netaršýkie, bernužėli, man gelsvų kaselių. Tėvo plaukus vėjas taršė. Nesiseks gyvent, jei taršaĩ paukščių lizdą. Apiplikintos vėjo taršomos čiurlių gūžtos kabėjo palėpėse. Taršo ir klaipo Dievo žodžius. Raištelis ant galvos, kad plaukai nesitaršýtum. Tar̃šos pupos par atšlaimą. Tar̃šomės kai žirnis prieg kelio <span class="explanation"> (vargstame) </span>. <span class="explanation">lamdyti, jaukti, kuisti, glamžyti: </span> Vaikai, netaršýkit lovų! Apsklojimą ima ir tar̃šo rankele, neša in burnelę. <span class="explanation">knaisioti, knebinėti, rausyti: </span> Taršýti košę. Taršýti žaizdą. <br/>2. <span class="explanation">teršti: </span> Ką daryt? „Skęsdamas ir už britvos griebiesi“ – reik į vežimėlį taršyt. Tar̃šo kalbą. Šlovę taršyti. Abiejų kūnu buvusiu švariu, netaršytu baisių valgių bei gėralų, nedergti bjaurų geismų bei troškimų. <br/>3. <span class="explanation">siautėti, siausti, šėlti</span>. Šiandie vėjas labai tar̃šos. <br/>4. <span class="explanation">niršti, siusti: </span> Labai tar̃šėsi vokiečiai. | Praeitą naktį [lėktuvai] padūkusiai tar̃šėsi <span class="explanation"> (skraidė, mėtė bombas) </span>. <br/>5. <span class="explanation">dūkti, kultis: </span> Krėtėjos eina drauge ir vakarą, geria, valgo ir tar̃šosi [su bernais]. <br/>6. <span class="explanation">darkytis apsirengimu. </span> <br/>7. <span class="explanation">godžiai, su apetitu valgyti, kirsti: </span> Šeimyna, susėdus pietų, lašinius tar̃šo. Radau Joną kopūstus betar̃šant. <br/>8. <span class="explanation">smarkiai tąsyti, tampyti, purtyti: </span> Aš sirata augau, ne bailė buvau – kap stversiu tą velnį už ragų, kap pradėsiu taršýt! Tokie vyrai kap ąžuolai pradėjo jį taršýt. [Šuo] dasveja, vaikus an ūlyčios tar̃šo. Vilką kalė taršýt, aš vilkui par galvą, avelės lėkt! Šuva katę tar̃šo. Girdėjau, Anglija tar̃šo vokietį. Už krūtų ir tar̃šos [vyrai]. <br/>9. <span class="explanation">pajuokti, peikti: </span> Na, ir taršýdavom tuos, kurie vokiškai šnekėjo. Kap taršýt gãli valdžią! <br/>10. <span class="explanation">veltui eikvoti (jėgas, pinigus). </span> <br/><b>aptaršýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apdraikyti kuo: </span> Visas veidas kaip avies vilnomis aptaršytas. Apsitar̃šius ir apsitar̃šius plaukais. Tokia žebra, iš stubos išeina, plaukai apsitar̃šę. <br/>2. <span class="explanation">išpurenti, išpurtyti, iškratyti: </span> Užmigom ant gerai aptaršýtų šiaudų. <br/>3. <span class="explanation">apdraskyti: </span> Kur itai regėta – šuva aptar̃šė žmogų. Valstiečiai griūte įgriūva į vidų, įsitempdami gerokai aptaršytą Lapeiką. Šunys buvo taip aptaršyti, kad medžioklei nebetiko. Bulius po šito mūšio buvo visas apsitaršęs. <br/>4. <span class="explanation">apdėvėti, apnešioti. </span> <br/>5. <span class="explanation">apsijuokti, susikompromituoti: </span> Turiu pasitraukti tolyn, kad niekas nežinotų, jog teip puikiai apsitaršiau. <br/><b>įsitaršýti</b> <span class="explanation">įsismaginti, įsisiautėti: </span> Kai įsitar̃šo visi [vaikai] rėkt, tai apsiklausyt negalima. Įsitar̃šė kaip ubago paršas. <br/><b>ištaršýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išsklaidyti, išdraikyti, iškratyti, iškedenti: </span> Ištar̃šo pie tris žuksmus linų ir pėdą riša. Eik ištaršýk kūgį, vešim šieną. Kab lija, netar̃šo – ilgai būna žalias [šienas]; kab ištaršaĩ, tai supūdo [lietus]. Kazė kamaroje ant lovos ištaršytų šiaudų jau visa naktis kaip verkia. Lygiai paguldyta, neištaršyta pradalgė lengviau į pėdus rinkti. Ištaršýta pirkioj visa kas, ieškota ko. Viską ištar̃šo išbūna tie vaikai. Bobos ugnį tai ištar̃šė. Ištaršýti, išpūdaloti (plaukus). Bovelna nesusivelia teip labai, mažna ištaršýt. Sukneles, Dievuliau mano, kaip ištaršo [skalbimo mašina]. | Toli vakaruose, prie aukštųjų Dubysos pakrančių, kabėjo vėjo ištaršyti debesys. Kad tau po vieną ranką ištaršýtų!. Lauryno plaukai išsitaršė, nudribo ant kaktos. Pėdus sukrovus, sugrėbiami aplink išsitaršę javai. Išsitaršeĩ ir marškinius. <span class="explanation">sujaukti, suvelti, sukuisti: </span> Lova visa ištaršýta. <br/>2. <span class="explanation">panaikinti, išardyti: </span> Ankstesnes apskritis, tuos valsčius ištar̃šė. Tokią prakeiktą tvarką reikia ištaršýt. Namai ištaršýti, nieko nebėr. Kazokai vaistinę ištaršė jo. <br/>3. <span class="explanation">išblaškyti, išskirstyti (žmones): </span> Ištar̃šė, išstumdė žmones karas. <br/><b>nutaršýti</b><br/>1. <span class="explanation">taršant numesti, pašalinti: </span> Dar reikės smėlio atvežt, kad vėjas nenutaršýtų [šieno nuo bulvių duobės]. Nori mane suvilioti, vainikėlį nutaršyti. <br/>2. <span class="explanation">išsidraikyti: </span> Plaukai nusitaršę po visą pagalvį. <br/><b>pataršýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pakreikti, padraikyti: </span> Šiaudų neturiu, tai samanų kiaulei pataršaũ. Išejus rugių set ir kiek pasėjus, reikia tę pataršyt šiaudų, tai neiššals rugiai. Rugių gubas suvežus, likdavo šiek tiek pasitaršiusių šiaudų, vadinamų pataršomis arba padraikėmis. <br/>2. ištaršyti 1: Jo pėdus karvės patar̃šė. Pilnas dvaras karvelių baltus linus pataršė, baltus žirnius sulesė. <br/>3. <span class="explanation">kiek panaršyti, padraikyti: </span> Jin. tą gubelę patar̃šė ir neėdė. <br/>4. <span class="explanation">apteršti, apšniaukšti: </span> Pataršýti stalai – valgyta kieno. <br/>5. <span class="explanation">patąsyti, papurtyti: </span> Jį reikia pataršýt, kad anas pasgirt, kiek tur grašių. Už kojos patar̃šė ir pagriuvo. Nelįsk, bo imsiu ir pataršýsiu žu plaukų. | Ka suknelė, o ka da klošavinė, vėjas patar̃šo, tai teip gražu ma [n]. Žiūro kap ožka, šunų pataršyta. Pasitar̃šo až krūtų. <br/><b>pértaršyti</b>. <span class="explanation">labai sutaršyti, suvelti: </span> Girta, plaukai taršyti ir pertaršyti, akys drumzlinos iki pilkumo. <br/><b>pritaršýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">priskleisti, pridraikyti: </span> Visur pritaršýta šieno. Šiaudų pilnus pastaldžius pritar̃šė. Dalge ir grūdų, ir šiaudų pritar̃šo, pribūva. Suradau prisitar̃šiusių siūlų ir suvijau kamuoliuką. <br/>2. <span class="explanation">smarkiai privalgyti, prikirsti. </span>. <br/><b>raztaršýti</b>. ištaršyti 1: Raztaršìs [vėjas] plaukus. Vėjas raztar̃šė šieną. Dešims pėdų avižų raztar̃šė [galvijai]. <br/><b>sutaršýti</b><br/>1. <span class="explanation">sudraikyti, suraizgyti, suvelti: </span> Jis sutar̃šė siūlus, t. y. supainiojo. Anas vaikščioja sutaršýtais plaukais. Pynė ką, tai ana kap sutar̃šė. Linai ant vežimo viškai čieli, ale tik sutaršýti, supainioti. Apkulia kultuve, bo spragelu sutar̃šo, aptąso [linų pėdus]. Rankom kiek geriau supjauna, o kap dalge, tai sutar̃šo. Mano tėvukas nekentė tos jaujos, ka tuos linus labai sutar̃šo [minant]. Kap regi sutaršìs [karvės] šiaudus. Kariuomenė sutar̃šė avižas, grikius. Vyras <span class="explanation">…</span> dar ne kartą man kaselę sutaršis. Ir suvilgiau sau gražias kojeles, ir sutaršiau sau glotną šerstelę. Dailinos abipus sklastymo sutaršytus plaukus. Prabėgdamas vėjas stogo šiaudus sutaršė. Susitar̃šė plaukai ant galvos. Sustar̃šo rugiai dalgėm pjaunant. Suspynė, sustar̃šė galvelės [linų]. Stogam gi reikėjo mat [kūlių], su pjautuvu gi supjauna, anys gi nesustar̃šę. Nebėr, peržegnok – sustar̃šė siūlai. <span class="explanation">sujaukti, sukuisti: </span> Sutaršýta laška, sukoneveikta. <br/>2. <span class="explanation">sudraskyti, suplėšyti, suardyti: </span> Nupirksi lelę, tuoj i sutar̃šo. Knygos senos, sutaršýtos. <span class="explanation">sutrupinti, sudaužyti: </span> Kaulas vienas stovi gerai, o kitas sutaršýtas. Bombos stubą sutar̃šė. <span class="explanation">sugadinti, padaryti netikusį, pakenkti kam: </span> Labai sutar̃šė mane to liga. Sutar̃šė žmogui gyvenimą <span class="explanation"> (išskyrė su žmona) </span>. Kad tik ji visai manęs nesutaršýtų! | Kažin, ar suslauksme savo mokyklos, ar vė mus sutaršìs [lenkų šovinistai 1936 m. ]. <br/>3. <span class="explanation">nugalėti, sudoroti: </span> Sutar̃šė juos vokiečiai. Mane būtų sutar̃šę kai šiltą vilną. Aš tave kai griebsiu, tai kai šiltą vilną sutaršýsiu, tik nenoriu kišt nagų! Sutar̃šė sūnelį kap šiltą vilną <span class="explanation"> (turėjo vesti) </span>. Išvaro abi kiaules ganyt i sustar̃šo <span class="explanation"> (susipeša) </span>. <span class="explanation">užduoti, supliekti: </span> Sutar̃šė per smurgles. <span class="explanation">nurungti, aplenkti: </span> Ji ir kitas [melžėjas] dar sutar̃šo. <br/>4. <span class="explanation">godžiai suvalgyti, sušlamšti: </span> Kad taip konservų dėžutė papultų, sutaršỹtumėm dviese. Nepamatai, kaip sutaršaĩ riekę duonos su aliejum. Šneka kaip pupų rėčką sutar̃šęs. <br/>5. <span class="explanation">pakratyti, supurtyti: </span> Pynė kasą, kai sutar̃šė až plaukų pastvėrus! Meškerią sutar̃šė, traukia, daboja – šapalas ažsikabinęs. Sutaršiaũ, atšoko gerklėj [kąsnis] – i vė gerai. <br/><b>užtaršýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">uždraikyti, apsklaidyti, apskleisti: </span> Tuos takelius, kur vaikščiojai, šiaudais užtaršysu. <br/>2. <span class="explanation">užteršti: </span> Vaikai pabuvo vieni, tai pirkią ažtar̃šė. <br/>3. <span class="explanation">užvalgyti, užkirsti: </span> Sėsk, užtaršýsi bulvienės.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.