stéipėti, -ėja (-i. -a), -ėjo.
1. jaustis nesveikam, negaluoti, sirguliuoti: Stéipi stéipi su tai gerkle. Visi jų gryčio [je] stéipėja, negaluoja. Anądien nikstelėjo koją – dabar vis dar tebestéipėja. Nueik balon – gailiai žydi, tai žiūrėk, kai pradėsi stéipėt. Nekelk teip sunkiai – paskum ir stéipėsi.
2. dejuoti, skųstis: Jis stéipa žiūrėdamas, kad daug malkų kūrinam. Skundžias, kad koja skauda, tai ir stéipėja. Ko stéipėji kaip šuva parmuštas. Ko čia dabar stéipėjies kaip parmuštas!
3. galuotis, merdėti: Mano višta stéipėjo stéipėjo ir nudvėsė. Jau kelintą savaitę ta karvė teip stéipėja, musėt jau neišgis. Senovės papročiams besteipėjant (nykstant), šiandien beliko tik atsiminimai.
4. vaikščioti pirštų galais, staipytis: Ko tu stéipėji po gryčią, apsiauk kojas.
įsistéipėti įsismarkauti aimanuoti: Jis sau įsisteipėjęs tariasi galįs drąsiai kaltinti. darbininkus.
išstéipėti.
1. kurį laiką steipėti, sirguliuoti: Visą mėnesį teip išstéipėjo – nė sveikas, nė ligonis.
2. pamažu išgyti: Tėvas dabar kokį mėnesį negalės dirbti, kol išsistéipės.
pastéipėti.
1. pasirguliuoti: Kad kiek pastéipėja pastéipėja, ir praeina.
2. padejuoti: Pastéipėjo, kad jam pačiam sopa.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.