įsistarinti

starìnti (-ýti), -ìna, -ìno.

1. sunkiai vilkti, tempti, vežti, nešti, boginti: Du stariu starìno, du vanagu kabino, šemšys nabagas paskui sekė.

2. ręžti, tempti: Sunkus kibiras tempė ir starino jos liesas rankas. Starìnkis ir pasistarinęs pirštų galais eik par ledą greitai, kad neįlūžtumei.

3. daryti nelankstų, sustingusį, pastirusį: Akis mirdamas starina jis. Starinù kaklą.
įsistarìnti. įsitempti, įsiręžti: Jautis, įsistarìnęs galvą, eina traukdamas jungą. Eina įsistarìnęs kaip mietą prarijęs.
pastarìnti. įtempti, įręžti: Vairininkas įvarė irklą į vandenį ir, pasidavęs į priešakį, palaikė jį pastarintomis rankomis. Pastarìnk savi, kad nu žemės neatkeltų. Kad ledas trata, tada pasistarìnęs eik greitai. Traukia jautis, ašvienis įsiręžęs, t. y. pasistarìnęs, kuprą išmetęs, galvą išstatęs.
parstarìnti. parnešti, parvilkti, partempti. . Jis iš turgaus mažą kiaulelę, į žaką įkištą, parsistarino.
sustarìnti. įtempti: Sustarìnk kūną, kad, už kojų paėmęs, tave stačią pakelčiau.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isistarinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x