įsirimti

.
rìmti, -sta, -o.

1. būti, darytis ramiam, liautis jaudintis, rūpintis, baimintis: Ar pirma vaikas pas taũ rìmo? Gal nelabai rìmsta [vaikas] be močiutės. Jis ieškojo rotų (patarimų), kad jis rìmtų. Tu rìmsti, o aš niekur negaliu rìmti čionai. Ar rimsi, sūneli, ar rimsi, jaunasis, svetimoje šalelėj. Rusnės kiemelyj aug mano žiedelis, ten rimst mano širdelis. Aš galvoju, kad tu vienas nerìmsti. Nėr kaip man rimt nei akies mirksnio. Rimsta, kas kovojo, verkė, gynės. Beeinant gryname ore pamaži rimo suerzinti dirgsniai ir protas. Nerimstanti sąžinė. Mes nežinom, kur rimti arba kur dėtis. Žmonės bijodamies drebės, džiūs ir kaip rimte niekur nerims, nestigs. Tinai tu tarp tų žmonių rimstančios neturėsi vietos ir tavo padai kojų pakajaus neturės.

2. liautis judėti, triukšmauti: Kai karvės pradėjo rimti, ir avys sugulė. Karvės rìmsta – gera ganyti. Jam gana buvo žuvėdriškai žvilgtelėti, ir visi rimo. Tėvas jau blausėsi ir rimo, atsigulęs lovoje. silpti: Mūsų senelis jau visai rìmsta.

3. tilti, mažti, silpnėti: Kautynių triukšmas rimo. Kaime rimo įprastas judėjimas. Visoki dienos balsai po vienas kito vis tilo, rimo. Vyrų kalbos rimsta, juos apima snaudulys. Vėjas rìmsta. Rimsta pūga, būs saulėta.

4. mėgti kur būti: Avys pakalnėj labiau rìmsta. Čia karvės rìmsta: ėda, niekur neina. Žaltys rimsta apie tvartus. Čia pakriaušėlėj tai rìmsta žuvis. Galvijėliai rimsta rugienose, ganykla mano gera, tau gal nuobodu bus [ganyti]. Galvijai rytą rìmsta ant lauko. Prie šaltinių pievaitės rimsta pulkelis stirnų. Kas bites mylia, tam jos ir rimsta.

5. tverti, kęsti: Pilnas kambarys dūmų, rìmt negaliu. Eisiu į gryčią, sušalau, nebegaliu rìmt. Ant aukšto negali rìmt, taip karšta. Taip šilta, negaliu rìmt. Negaliu naktį rìmti nuo blusų. Pati su vaikais … rėkia ir šaukia, aš namie daugiaus negaliu rìmt. Gerą žmogų uždarysi – jis ir kalėjime rims, o šitokį kur dėsi?
aprìmti.

1. truputį ramiau, santūriau laikytis, menkiau veikti, mažiau judėti: Visi zekiai kad aprìmo! Aprimo žvirbliai, šarkos, vištos. Vis norėjo išbėgti miestan, dabar aprìmo. | Nu paskun, kai mūsiejai nieko nedarė, teip ir vėl viskas aprìmo. Galvijai lėkę lėkę, zylioję zylioję apsirimo ant pavakarį padirvy. Tu vėl apsirimsi ir gerą ūmą gausi.

2. mažiau nerimauti, nebe taip jaudintis: Ir Eglė aprìmo, palinksmėjo, galiausiai visai užmiršo savo tėviškę. Jis rado ligonį kiek aprimusį ir su sąmone. pasidaryti ne tokiam dirgliam: Praeina, nervai aprìmsta, kaip tik mokykla – ir vėl sukyla.

3. kiek susilpnėti, apmažti, pritilti: Vėjas aprimo, ir marias uždengė rūkas. Jau visur aprìmo, ramus vakarėlis.

4. priprasti, įsibūti: Jis tę aprìms, ar rimsti tu ant vietos?. Kai apsirìmsi kiek, gal tada vė [l] gyvensi.

5. apšilti: Kad aprìmo oras an pavakarį, nors neik vidun. Innešu žarijų, tai kamara aprìmus, šilta. Nebevarstyk durų, maž gryčia ben kiek aprim̃s. Atnešk viedrą [v] andenio – aprim̃s kiek pečiuj. Vasarą nereikia daug šildyt pirtes: aprim̃s kiek vanduo, ir gana. Vanduo da tik aprìmęs, da nekarštas.
įsirìmti ramiam apsibūti, aprimti: Įsirìmo galvijai šitoj pievoj, gražiai ėdrauja sau. Įsiėdė, įsirimo banda rugienose – nori, gulėk, pilvą saulėn išvertęs, nori, dainuok ar švilpk – jokios dabonės, mažiausio rūpestėlio.
nurìmti.

1. nustoti judėti, triukšmauti; nutilti, apsiraminti: Nutilsta, nurimsta. Nurìmk gi, teip galvą skauda! Šunes paskalino, paskalino, o kada nusibodo skalinti, nurimo. Vienok nuog kamanų ir žąslų tuoj nurimsta [arklys]. Čia, kur plūdo kraujuos apkasai, jau nutilę, nurimę visai. Ir girioj įsisiūbavę medžiai ilgai nenurimsta. | Tai jau tavo nagai nerimsta! Nukalsiu, tai nurim̃s. Nurimo kaip išmaudyta višta. Nenurimsta kaip vilkas negiedojęs. Nebenurìmsta savam kaily. Nenurìmsta kaip rūron įdygtas.

2. liautis, baigtis: Paskui audra nurimo, žvaigždės nusagstė dangų. Tylu ir ramu buvo nurimusiame vandens plote. Pūga šėlo visą dieną, nė minutėlei nenurimdama. Žmonių kalbos nurimo. Salėje iš lėto nurimo kalbos.
nenurìmstamai. Vaikas nenurimstamai verkia. nustoti gyvuoti, egzistuoti: Jis kitą dar šovinį davė, ir nurìmo. Nurìmo, žuvo ta kalba. nuskaidrėti, nusistoti: Čia galės susitelkti ir nurimti kritulių vanduo.

3. nustoti skaudėti, diegti: Nurìmo dantis, ir akys atšvito. Diegulys nurimo, bet ausyse ėmė spengti.

4. nustoti jaudintis, išgyventi: Jis negal niekur nurimti iš rūpesčio. Trainienė da lig šiol nenurìmsta – kad man rėžė žodį! Apmaudu nenurimdamas, ėmė iš tiesų ant pačios barties. Audžiau nurimęs aukso svajones aušros spinduliais. Palauk, sako, kol vaikai nurims ir pripras, kad jiem jau motinos nebėra. Bagočiaus pati, nesulaukdama savo vyro, nenurimo namieje: bėga ir šen, ir ten. Nenurimstanti ieško dvasia to, kas dora, gražu ir kilnu. Teikis mumus duot, idant būtumbim visi tikromisiomis avelėmis tavomis … kantriomis, nurìmstančiomis.
parìmti.

1. ramiai pabūti vienoje vietoje, apsistoti: Žąsis led nukrapščiau, galų gale parim̃s kiek. Tos avys tai nei kiek neparìmsta – lekia ir lekia. Nė kiek neparìmsta vienoje vietoje, vis kad tik eiti. O vaizduotis gyvai, parimstant kuo ilgiau prie to vykimo su visu savo dėmesiu.

2. nustoti jaudintis: Tyliai parimk nūn pasimelsdama, kol nepradings paskiausias spindulys saulelės! Todėl neparimst širdys jų, nusigąst kožną čėsą.

3. apšilti: Nuo tiekos akmenų [v] anduo tik parim̃s, o nebus karštas.
surìmti.

1. visiems liautis judėjus, nurimti: Viščiokai palesė, surìmo ir sutūpė po višta.

2. nustoti jaudintis: Kai palankau kapines, ir surimstu pušų, beržų ošime.

3. sušilti: [V] anduo surìmo, reikia galvijai girdyt.
užrìmti. užsibūti: Jis tenai užrìmo.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>rìmti, </b>-sta, -o. <br/>1. <span class="explanation">būti, darytis ramiam, liautis jaudintis, rūpintis, baimintis: </span> Ar pirma vaikas pas taũ rìmo? Gal nelabai rìmsta [vaikas] be močiutės. Jis ieškojo rotų <span class="explanation"> (patarimų), </span> kad jis rìmtų. Tu rìmsti, o aš niekur negaliu rìmti čionai. Ar rimsi, sūneli, ar rimsi, jaunasis, svetimoje šalelėj. Rusnės kiemelyj aug mano žiedelis, ten rimst mano širdelis. Aš galvoju, kad tu vienas nerìmsti. Nėr kaip man rimt nei akies mirksnio. Rimsta, kas kovojo, verkė, gynės. Beeinant gryname ore pamaži rimo suerzinti dirgsniai ir protas. Nerimstanti sąžinė. Mes nežinom, kur rimti arba kur dėtis. Žmonės bijodamies drebės, džiūs ir kaip rimte niekur nerims, nestigs. Tinai tu tarp tų žmonių rimstančios neturėsi vietos ir tavo padai kojų pakajaus neturės. <br/>2. <span class="explanation">liautis judėti, triukšmauti: </span> Kai karvės pradėjo rimti, ir avys sugulė. Karvės rìmsta – gera ganyti. Jam gana buvo žuvėdriškai žvilgtelėti, ir visi rimo. Tėvas jau blausėsi ir rimo, atsigulęs lovoje. <span class="explanation">silpti: </span> Mūsų senelis jau visai rìmsta. <br/>3. <span class="explanation">tilti, mažti, silpnėti: </span> Kautynių triukšmas rimo. Kaime rimo įprastas judėjimas. Visoki dienos balsai po vienas kito vis tilo, rimo. Vyrų kalbos rimsta, juos apima snaudulys. Vėjas rìmsta. Rimsta pūga, būs saulėta. <br/>4. <span class="explanation">mėgti kur būti: </span> Avys pakalnėj labiau rìmsta. Čia karvės rìmsta: ėda, niekur neina. Žaltys rimsta apie tvartus. Čia pakriaušėlėj tai rìmsta žuvis. Galvijėliai rimsta rugienose, ganykla mano gera, tau gal nuobodu bus [ganyti]. Galvijai rytą rìmsta ant lauko. Prie šaltinių pievaitės rimsta pulkelis stirnų. Kas bites mylia, tam jos ir rimsta. <br/>5. <span class="explanation">tverti, kęsti: </span> Pilnas kambarys dūmų, rìmt negaliu. Eisiu į gryčią, sušalau, nebegaliu rìmt. Ant aukšto negali rìmt, taip karšta. Taip šilta, negaliu rìmt. Negaliu naktį rìmti nuo blusų. Pati su vaikais … rėkia ir šaukia, aš namie daugiaus negaliu rìmt. Gerą žmogų uždarysi – jis ir kalėjime rims, o šitokį kur dėsi? <br/><b>aprìmti</b>. <br/>1. <span class="explanation">truputį ramiau, santūriau laikytis, menkiau veikti, mažiau judėti: </span> Visi zekiai kad aprìmo! Aprimo žvirbliai, šarkos, vištos. Vis norėjo išbėgti miestan, dabar aprìmo. | Nu paskun, kai mūsiejai nieko nedarė, teip ir vėl viskas aprìmo. Galvijai lėkę lėkę, zylioję zylioję apsirimo ant pavakarį padirvy. Tu vėl apsirimsi ir gerą ūmą gausi. <br/>2. <span class="explanation">mažiau nerimauti, nebe taip jaudintis: </span> Ir Eglė aprìmo, palinksmėjo, galiausiai visai užmiršo savo tėviškę. Jis rado ligonį kiek aprimusį ir su sąmone. <span class="explanation">pasidaryti ne tokiam dirgliam: </span> Praeina, nervai aprìmsta, kaip tik mokykla – ir vėl sukyla. <br/>3. <span class="explanation">kiek susilpnėti, apmažti, pritilti: </span> Vėjas aprimo, ir marias uždengė rūkas. Jau visur aprìmo, ramus vakarėlis. <br/>4. <span class="explanation">priprasti, įsibūti: </span> Jis tę aprìms, ar rimsti tu ant vietos?. Kai apsirìmsi kiek, gal tada vė [l] gyvensi. <br/>5. <span class="explanation">apšilti: </span> </span> Kad aprìmo oras an pavakarį, nors neik vidun. Innešu žarijų, tai kamara aprìmus, šilta. Nebevarstyk durų, maž gryčia ben kiek aprim̃s. Atnešk viedrą [v] andenio – aprim̃s kiek pečiuj. Vasarą nereikia daug šildyt pirtes: aprim̃s kiek vanduo, ir gana. Vanduo da tik aprìmęs, da nekarštas. <br/><b>įsirìmti</b> <span class="explanation">ramiam apsibūti, aprimti: </span> Įsirìmo galvijai šitoj pievoj, gražiai ėdrauja sau. Įsiėdė, įsirimo banda rugienose – nori, gulėk, pilvą saulėn išvertęs, nori, dainuok ar švilpk – jokios dabonės, mažiausio rūpestėlio. <br/><b>nurìmti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nustoti judėti, triukšmauti; nutilti, apsiraminti: </span> Nutilsta, nurimsta. Nurìmk gi, teip galvą skauda! Šunes paskalino, paskalino, o kada nusibodo skalinti, nurimo. Vienok nuog kamanų ir žąslų tuoj nurimsta [arklys]. Čia, kur plūdo kraujuos apkasai, jau nutilę, nurimę visai. Ir girioj įsisiūbavę medžiai ilgai nenurimsta. | Tai jau tavo nagai nerimsta! Nukalsiu, tai nurim̃s. Nurimo kaip išmaudyta višta. Nenurimsta kaip vilkas negiedojęs. Nebenurìmsta savam kaily. Nenurìmsta kaip rūron įdygtas. <br/>2. <span class="explanation">liautis, baigtis: </span> Paskui audra nurimo, žvaigždės nusagstė dangų. Tylu ir ramu buvo nurimusiame vandens plote. Pūga šėlo visą dieną, nė minutėlei nenurimdama. Žmonių kalbos nurimo. Salėje iš lėto nurimo kalbos. <br/><b>nenurìmstamai</b>. Vaikas nenurimstamai verkia. <span class="explanation">nustoti gyvuoti, egzistuoti: </span> Jis kitą dar šovinį davė, ir nurìmo. Nurìmo, žuvo ta kalba. <span class="explanation">nuskaidrėti, nusistoti: </span> Čia galės susitelkti ir nurimti kritulių vanduo. <br/>3. <span class="explanation">nustoti skaudėti, diegti: </span> Nurìmo dantis, ir akys atšvito. Diegulys nurimo, bet ausyse ėmė spengti. <br/>4. <span class="explanation">nustoti jaudintis, išgyventi: </span> Jis negal niekur nurimti iš rūpesčio. Trainienė da lig šiol nenurìmsta – kad man rėžė žodį! Apmaudu nenurimdamas, ėmė iš tiesų ant pačios barties. Audžiau nurimęs aukso svajones aušros spinduliais. Palauk, sako, kol vaikai nurims ir pripras, kad jiem jau motinos nebėra. Bagočiaus pati, nesulaukdama savo vyro, nenurimo namieje: bėga ir šen, ir ten. Nenurimstanti ieško dvasia to, kas dora, gražu ir kilnu. Teikis mumus duot, idant būtumbim visi tikromisiomis avelėmis tavomis … kantriomis, nurìmstančiomis. <br/><b>parìmti</b>. <br/>1. <span class="explanation">ramiai pabūti vienoje vietoje, apsistoti: </span> Žąsis led nukrapščiau, galų gale parim̃s kiek. Tos avys tai nei kiek neparìmsta – lekia ir lekia. Nė kiek neparìmsta vienoje vietoje, vis kad tik eiti. O vaizduotis gyvai, parimstant kuo ilgiau prie to vykimo su visu savo dėmesiu. <br/>2. <span class="explanation">nustoti jaudintis: </span> </span> Tyliai parimk nūn pasimelsdama, kol nepradings paskiausias spindulys saulelės! Todėl neparimst širdys jų, nusigąst kožną čėsą. <br/>3. <span class="explanation">apšilti: </span> </span> Nuo tiekos akmenų [v] anduo tik parim̃s, o nebus karštas. <br/><b>surìmti</b>. <br/>1. <span class="explanation">visiems liautis judėjus, nurimti: </span> Viščiokai palesė, surìmo ir sutūpė po višta. <br/>2. <span class="explanation">nustoti jaudintis: </span> </span> Kai palankau kapines, ir surimstu pušų, beržų ošime. <br/>3. <span class="explanation">sušilti: </span> [V] anduo surìmo, reikia galvijai girdyt. <br/><b>užrìmti</b>. <span class="explanation">užsibūti: </span> Jis tenai užrìmo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.