įsipuikauti

puikáuti, -áuja, -ãvo, puĩkauti, -auja, -avo

1. puikuoti 2: Sukroviau kraitelį dūsaudama, nešiojo dukrelė puikaudama. Jis puikauja savo drąsa. Puikauja piktasis iš geidulio širdies savo. Ir atlankysiu visus, kuriej puikaudami žengia per slenkstį. Bus žmones patys savę mylinti, godulingi, puikaujanti. O kogidrin tu teipag puikauji o pasipūti, bjauri musia! Nieko kito nemoka, tiktai išsikelti, iš savo prakilnumo puikauti, girtisi. Jis kiek puikavosi savo sklandžia kalba. Vaclavas nevalgo, kažin kodėl puĩkaujasi!

2. išdidžiai, pasipūtusiam vaikštinėti, išdidžiai elgtis.
įsipuikáuti. įsipuikuoti, išpuikti.
papuikáuti. papuikuoti: Mėgo papuikauti skambiu titulu. Jeigu užklysdavo, tai, aišku, tik pasipuikauti, plunksnų padraikyti.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isipuikauti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x