įsimėklinti

.
mė́klinti (-yti), -ina, -ino, mė̃klinti

1. spėti, minti, tarti: Pamatęs drabužį, mė̃klinau, būt mano, būt ne mano. Maži ratai [aplink mėnulį] spėja lytų, o dideli – tik mėklina. Nežinau, kas pavogė, bet mėklinu an jo. Pieva išganyta, aš mė́klinu keno darbas. Įsispitrėjo Barbė tą Jurgį ir mė̃klinasi jo pati būsianti. Jis mė́klinasi, kad esąs kažin kur tave matęs.

2. manyti, galvoti, svarstyti: Aš mė́klinu važiuoti. Zenonas mė́klina butą pirkti. Mė̃klinu aš, t. y. į kaktą dedu, ar gausiu ar negausiu sau vaikiną. Jis mė́klino, kad ten būs gerai gyventi. Aš mė́klinu, kad tą akmenį dvijau (dviese) iškelsiav iš duobės. Aš ir mė̃klinau, kad tu tep padarysi.

3. nutuokti, numanyti, nuvokti: Jis truputį apie šį dalyką mėklina. Jis mė́klina, kuriuo keliu eita. Aš mė̃klinu, kas ten pasidarė. Senis miške dar labai gerai mė́klina. Arklys nor aklas, ale keliu dar gerai mė́klina. Anas nė nemė́klina, kad mes čia ateinam. Aš biskį mė́klinu, kur jis gyvena. šiek tiek mokėti, įstengti ką daryti: Jis mė̃klina dviračiu važiuoti. Jis jau kiek mė́klina skaityti.

4. truputį prisiminti: Lyg mė́klinu tave kažin kur matęs. Dar ir dabar mėklinu visą atsitikimą.

5. bandyti, mokytis ką dirbti: Parodyk dukteriai, kaip pirštines mezga, ir tegul mė́klina. Mė́klino mė́klino ir gerai išmoko dirbt.

6. stebėti, žiūrėti, dėmėtis: Ant mergos mė̃klina vaikis, t. y. stebas, noria žanytis. [Vaikinas pradeda] stebėtis į mergas, mė́klinti sau tinkamą mergaitę. Didžiai mėklinos, kaip jis budavos sau butą. Ant ko ženklysiuos, ant ko mėklysiuos, jaunas berneli, tavo juodą laivelį? Kožnas mėklinas apei daiktus paviršutinius.

7. rodytis, vaizduotis: Mėklinasi akyse davatkinas, atsiklaupęs ir žemai tariamajai dūšiai nusilenkęs.
įsimė́klinti.

1. įsižiūrėti, įsistebėti: Tik gerai įsimė́klink, kaip jis dirba, ir pats mokėsi. Įsimė́klino ans į aną. Insimė̃klinu ką, t. y. įsižiūriu, įsidėmiu. Įsimėklinkiam, kame yra lygus jo drūktis. Naminio jo gyvenimo vaizdą Ksaveras giliai buvo įsimėklinęs.

2. įsidėmėti: Važiuodamas turgun, įsimėklyk gazo nupirkti.
numė́klinti. numanyti, nutuokti: Jis šitą dalyką numėklina. Jonas numė́klina apie žemės darbą. Ar numėklini, kur ji žada eit?
pamė́klinti. nuspėti: Nuo to tuo [j] pamė́klinau, kad taip yra. Girdėt negirdėjo, regėt neregėjo, nuo žirgelio pamėklino.
pramė́klinti. pražiūrėti, nepastebėti: Važiavom važiavom, o tą keluką gal ir pramė́klinom.
primė́klinti

1. prisiminti: Regėstytas (regėtas) žmogus, bet pavardės neprimė́klinu.

2. prisižiūrėti.

3. prisiartinti: Prisimė́klino pri žmogaus ir apvogė. O jergau, jeigu tie nelabieji prisimėklins!
sumė́klinti. suprasti, suvokti: Nesumėklinau iš pradžios, kam jis taip padarė.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isimeklinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x