įšilimumas

Įšilimumas – tai fizikinis dydis, rodantis, kiek šilumos reikia suteikti 1 kg medžiagos, kad jos temperatūra pakiltų 1 °C (arba 1 K). Matuojamas J/(kg·°C).

Pagrindinė formulė:
\( Q = c \cdot m \cdot \Delta T \)
čia \( c \) – įšilimumas, \( m \) – masė, \( \Delta T \) – temperatūros pokytis.

Pavyzdžiai:
1. Vandens įšilimumas – apie 4200 J/(kg·°C) (labai aukštas, todėl vandenas lėtai įkaista ir atvėsta).
2. Geležies įšilimumas – apie 450 J/(kg·°C) (žemesnis, todėl greičiau reaguoja į šilumos kaitą).
3. Praktinis pavyzdys: Norint pašildyti 2 kg vandens nuo 20 °C iki 100 °C, reikia šilumos:
\( Q = 4200 \cdot 2 \cdot (100-20) = 672 000 \, \text{J} \).

Įrašas
Paaiškinimas	Įšilimumas – tai fizikinis dydis, rodantis, kiek šilumos reikia suteikti 1 kg medžiagos, kad jos temperatūra pakiltų 1 °C (arba 1 K). Matuojamas J/(kg·°C). Pagrindinė formulė: \( Q = c \cdot m \cdot \Delta T \) čia \( c \) – įšilimumas, \( m \) – masė, \( \Delta T \) – temperatūros pokytis. Pavyzdžiai: 1. Vandens įšilimumas – apie 4200 J/(kg·°C) (labai aukštas, todėl vandenas lėtai įkaista ir atvėsta). 2. Geležies įšilimumas – apie 450 J/(kg·°C) (žemesnis, todėl greičiau reaguoja į šilumos kaitą). 3. Praktinis pavyzdys: Norint pašildyti 2 kg vandens nuo 20 °C iki 100 °C, reikia šilumos: \( Q = 4200 \cdot 2 \cdot (100-20) = 672 000 \, \text{J} \).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.