įsikurkti

.
kur̃kti, -ia, -ė

1. rėkti, turkti, kvarkti: Varlės grioviuose pradėjo kurkti. Ant laktos kurkė viena višta. Kas valandėlė skrido padange kurkdamos gervės. Jei gaidys kurkia – giltinę mato. Kurklys kur̃kia. Rupūžės kur̃kia, matyt, bus lietaus. Kurklelis kur̃kia. Gumbas kurkdamas nuslenka žemyn. Piemens klausė [pasakų],
gėrėjos, bet nuo to dar labiau pilvuose kurkė. Pilvas tuščias ima kur̃kti. Kurka radijas, negal nė besusikalbėti. Kur̃kia ausin. Pavasariais visos balos kur̃kia (balose varlės kurkia) .

2. dėti, leisti kurkulus.

3. kvarkti, kvakšėti: Pereklė višta jau kur̃ka.

4. įkyriai kalbėti, prašyti: Ko tau trūksta, ko vien kur̃kdamas vaikščioji? Rankoves atsiraičiusi šeimininkė kurkė, plūdosi, kad jis nešvilpautų. Kaip nebuvo lipšnus, kaip nekurkė Elzei į ausį, – laukiamos dukters nebuvo, ir gana. Jis visą dieną kur̃kė man į ausį, kad mamos neklausyčiau. Nustok man kur̃kęs į ausį (plepėjęs) . | Jei nori ką gauti, eik kur̃kti (prašyti, kaulyti) tėvo, o ne manęs. Kur̃kės kur̃kės (šnibždėjosi, tarėsi) su motyna. Kur̃ksis kur̃ksis kaip dvi kalės (susilindusios apkalbinės, šmeiš) .

5. negražiai dainuoti: Išsigeria ir kur̃kia.

6. švęsti.
įsikur̃kti, -ia, įsìkurkė. įsileisti kurkti, kvarksėti.
iškur̃kti, -ia (ìškurkia), ìškurkė

1. išleisti kurkulus . Kol varlės neìškurka, gandras negaudo pripampusių varlių. Gandras neiškurkusių varlių nelesa.

2. išprašyti, iškaulyti: Vyrą neleidu vieną į turgų: miestiškiai aną ìškurka, ans ir paleida viską pusvelčiuo. Turbūt tos varlės iš Dievo išsìkurkė to lytaus.
pakur̃kti, -ia, pàkurkė.

1. parėkti kurkiant: Pakur̃k jam į ausį.

2. paprašyti, pakaulyti: Jei tik ji jo pakur̃ks, tai jis ir klausys.
pérkurkti. baigti kurkti: Žaliosios varlės jau párkurkė.
prikur̃kti, -ia (prìkurkia), prìkurkė

1. prileisti kurkulų. Varlės pilną prūdą prìkurkė kurkalų, nebėr kaip nė gijų skalbti. Dabar nebprisikurka varlių (nebeprisiveisia) dėl to, kad užšala kurkalai.

2. priplepėti, pripasakoti, priliežuvauti: Prìkurkė prìkurkė, ir supykdė. Ji kurkia ir kurkia ant manęs, o kiek jau visur prìkurkė. | Prikurkė jaunam vaikinui ausis (daug prikalbėjo) . Jau man užtenka – gana ausis prìkurkei. Prikurkė į ausis (prikuždėjo) .

3. pridainuoti: Jijė jam prìkurkė.

4. prisiglemžti, prisikrauti: Prisìkurkė turto visus pašalius.

5. daug prigerti: Vaikai miega, pieno prikur̃kę.

6. prispjaudyti, priskrepliuoti: Kas čia tą trobą taip prìkurkė?

7. prisirinkti, prisigrūsti: Tų piemenų prisìkurkė pilnas kambarys, ir pradėjo trukšmauti. Kiek vakar važiavo uogautojų į Plokštinę – vežimų vežimai prisikur̃kę!
sukur̃kti, -ia (sùkurkia), sùkurkė

1. surikti kvarkiančiu balsu: Retkarčiais sukurkdavo varlės. Sukurkė ant kopėčių miegojusi višta. Damazui taip pat sukurkė viduriuose.

2. išleisti kurkulus . Varlių kurkulai sukurktì balo [je].

3. suburti, surinkti, suspiesti į krūvą: Sùkurkia (suvaro) karves į prytvartes, o nėr žolės. Ko visi susìkurkėt į tą vieną trobą? Susikur̃kusios kaip varlės į krūvą. Mergos susikur̃kusios (susilindusios) šnekas.

4. susitraukti, susilenkti: Tu, senuk, nieko nei neveiki, tik tūnai susikur̃kęs už pečiaus. Susikur̃kęs kertelėj [e] snaudžia. Ans kurkte susikurkęs, galvą nulenkęs ir snaudžia, t. y. sukniubęs. Anos susìkurkė į kurkulę, į kupetą, t. y. sėdi susilenkusios. Susispaudžiant į kurkulę, susikurkia kits ant kito vaikai. Jau visos vištos susìkurkė ant laktà.
užkur̃kti, -ia, ùžkurkė

1. pradėti kurkti: Kas čia tokiu balsu ùžkurkė. Rasodą reikia sėt, kol dar varlės neùžkurkė.

2. apkurtinti kurkiant: Užùkurkė ausį.

3. užšvęsti. .

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>kur̃kti, </b>-ia, -ė<br/>1. <span class="explanation">rėkti, turkti, kvarkti: </span> Varlės grioviuose pradėjo kurkti. Ant laktos kurkė viena višta. Kas valandėlė skrido padange kurkdamos gervės. Jei gaidys kurkia – giltinę mato. Kurklys kur̃kia. Rupūžės kur̃kia, matyt, bus lietaus. Kurklelis kur̃kia. Gumbas kurkdamas nuslenka žemyn. Piemens klausė [pasakų], gėrėjos, bet nuo to dar labiau pilvuose kurkė. Pilvas tuščias ima kur̃kti. Kurka radijas, negal nė besusikalbėti. Kur̃kia ausin. Pavasariais visos balos kur̃kia <span class="explanation"> (balose varlės kurkia) </span>. <br/>2. <span class="explanation">dėti, leisti kurkulus</span>. <br/>3. <span class="explanation">kvarkti, kvakšėti: </span> Pereklė višta jau kur̃ka. <br/>4. <span class="explanation">įkyriai kalbėti, prašyti: </span> Ko tau trūksta, ko vien kur̃kdamas vaikščioji? Rankoves atsiraičiusi šeimininkė kurkė, plūdosi, kad jis nešvilpautų. Kaip nebuvo lipšnus, kaip nekurkė Elzei į ausį, – laukiamos dukters nebuvo, ir gana. Jis visą dieną kur̃kė man į ausį, kad mamos neklausyčiau. Nustok man kur̃kęs į ausį <span class="explanation"> (plepėjęs) </span>. | Jei nori ką gauti, eik kur̃kti <span class="explanation"> (prašyti, kaulyti) </span> tėvo, o ne manęs. Kur̃kės kur̃kės <span class="explanation"> (šnibždėjosi, tarėsi) </span> su motyna. Kur̃ksis kur̃ksis kaip dvi kalės <span class="explanation"> (susilindusios apkalbinės, šmeiš) </span>. <br/>5. <span class="explanation">negražiai dainuoti: </span> Išsigeria ir kur̃kia. <br/>6. <span class="explanation">švęsti</span>. <br/><b>įsikur̃kti, </b>-ia, įsìkurkė. <span class="explanation">įsileisti kurkti, kvarksėti</span>. <br/><b>iškur̃kti, </b>-ia (ìškurkia), ìškurkė<br/>1. <span class="explanation">išleisti kurkulus</span> </span>. Kol varlės neìškurka, gandras negaudo pripampusių varlių. Gandras neiškurkusių varlių nelesa. <br/>2. <span class="explanation">išprašyti, iškaulyti: </span> Vyrą neleidu vieną į turgų: miestiškiai aną ìškurka, ans ir paleida viską pusvelčiuo. Turbūt tos varlės iš Dievo išsìkurkė to lytaus. <br/><b>pakur̃kti, </b>-ia, pàkurkė. <br/>1. <span class="explanation">parėkti kurkiant: </span> Pakur̃k jam į ausį. <br/>2. <span class="explanation">paprašyti, pakaulyti: </span> Jei tik ji jo pakur̃ks, tai jis ir klausys. <br/><b>pérkurkti</b>. <span class="explanation">baigti kurkti: </span> Žaliosios varlės jau párkurkė. <br/><b>prikur̃kti, </b>-ia (prìkurkia), prìkurkė<br/>1. <span class="explanation">prileisti kurkulų</span>. Varlės pilną prūdą prìkurkė kurkalų, nebėr kaip nė gijų skalbti. Dabar nebprisikurka varlių <span class="explanation"> (nebeprisiveisia) </span> dėl to, kad užšala kurkalai. <br/>2. <span class="explanation">priplepėti, pripasakoti, priliežuvauti: </span> Prìkurkė prìkurkė, ir supykdė. Ji kurkia ir kurkia ant manęs, o kiek jau visur prìkurkė. | Prikurkė jaunam vaikinui ausis <span class="explanation"> (daug prikalbėjo) </span>. Jau man užtenka – gana ausis prìkurkei. Prikurkė į ausis <span class="explanation"> (prikuždėjo) </span>. <br/>3. <span class="explanation">pridainuoti: </span> Jijė jam prìkurkė. <br/>4. <span class="explanation">prisiglemžti, prisikrauti: </span> Prisìkurkė turto visus pašalius. <br/>5. <span class="explanation">daug prigerti: </span> Vaikai miega, pieno prikur̃kę. <br/>6. <span class="explanation">prispjaudyti, priskrepliuoti: </span> Kas čia tą trobą taip prìkurkė? <br/>7. <span class="explanation">prisirinkti, prisigrūsti: </span> Tų piemenų prisìkurkė pilnas kambarys, ir pradėjo trukšmauti. Kiek vakar važiavo uogautojų į Plokštinę – vežimų vežimai prisikur̃kę! <br/><b>sukur̃kti, </b>-ia (sùkurkia), sùkurkė<br/>1. <span class="explanation">surikti kvarkiančiu balsu: </span> Retkarčiais sukurkdavo varlės. Sukurkė ant kopėčių miegojusi višta. Damazui taip pat sukurkė viduriuose. <br/>2. <span class="explanation">išleisti kurkulus</span> </span>. Varlių kurkulai sukurktì balo [je]. <br/>3. <span class="explanation">suburti, surinkti, suspiesti į krūvą: </span> Sùkurkia <span class="explanation"> (suvaro) </span> karves į prytvartes, o nėr žolės. Ko visi susìkurkėt į tą vieną trobą? Susikur̃kusios kaip varlės į krūvą. Mergos susikur̃kusios <span class="explanation"> (susilindusios) </span> šnekas. <br/>4. <span class="explanation">susitraukti, susilenkti: </span> Tu, senuk, nieko nei neveiki, tik tūnai susikur̃kęs už pečiaus. Susikur̃kęs kertelėj [e] snaudžia. Ans kurkte susikurkęs, galvą nulenkęs ir snaudžia, t. y. sukniubęs. Anos susìkurkė į kurkulę, į kupetą, t. y. sėdi susilenkusios. Susispaudžiant į kurkulę, susikurkia kits ant kito vaikai. Jau visos vištos susìkurkė ant laktà. <br/><b>užkur̃kti, </b>-ia, ùžkurkė<br/>1. <span class="explanation">pradėti kurkti: </span> Kas čia tokiu balsu ùžkurkė. Rasodą reikia sėt, kol dar varlės neùžkurkė. <br/>2. <span class="explanation">apkurtinti kurkiant: </span> Užùkurkė ausį. <br/>3. <span class="explanation">užšvęsti. </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.