įsikurkti

.
kur̃kti, -ia, -ė

1. rėkti, turkti, kvarkti: Varlės grioviuose pradėjo kurkti. Ant laktos kurkė viena višta. Kas valandėlė skrido padange kurkdamos gervės. Jei gaidys kurkia – giltinę mato. Kurklys kur̃kia. Rupūžės kur̃kia, matyt, bus lietaus. Kurklelis kur̃kia. Gumbas kurkdamas nuslenka žemyn. Piemens klausė [pasakų],
gėrėjos, bet nuo to dar labiau pilvuose kurkė. Pilvas tuščias ima kur̃kti. Kurka radijas, negal nė besusikalbėti. Kur̃kia ausin. Pavasariais visos balos kur̃kia (balose varlės kurkia) .

2. dėti, leisti kurkulus.

3. kvarkti, kvakšėti: Pereklė višta jau kur̃ka.

4. įkyriai kalbėti, prašyti: Ko tau trūksta, ko vien kur̃kdamas vaikščioji? Rankoves atsiraičiusi šeimininkė kurkė, plūdosi, kad jis nešvilpautų. Kaip nebuvo lipšnus, kaip nekurkė Elzei į ausį, – laukiamos dukters nebuvo, ir gana. Jis visą dieną kur̃kė man į ausį, kad mamos neklausyčiau. Nustok man kur̃kęs į ausį (plepėjęs) . | Jei nori ką gauti, eik kur̃kti (prašyti, kaulyti) tėvo, o ne manęs. Kur̃kės kur̃kės (šnibždėjosi, tarėsi) su motyna. Kur̃ksis kur̃ksis kaip dvi kalės (susilindusios apkalbinės, šmeiš) .

5. negražiai dainuoti: Išsigeria ir kur̃kia.

6. švęsti.
įsikur̃kti, -ia, įsìkurkė. įsileisti kurkti, kvarksėti.
iškur̃kti, -ia (ìškurkia), ìškurkė

1. išleisti kurkulus . Kol varlės neìškurka, gandras negaudo pripampusių varlių. Gandras neiškurkusių varlių nelesa.

2. išprašyti, iškaulyti: Vyrą neleidu vieną į turgų: miestiškiai aną ìškurka, ans ir paleida viską pusvelčiuo. Turbūt tos varlės iš Dievo išsìkurkė to lytaus.
pakur̃kti, -ia, pàkurkė.

1. parėkti kurkiant: Pakur̃k jam į ausį.

2. paprašyti, pakaulyti: Jei tik ji jo pakur̃ks, tai jis ir klausys.
pérkurkti. baigti kurkti: Žaliosios varlės jau párkurkė.
prikur̃kti, -ia (prìkurkia), prìkurkė

1. prileisti kurkulų. Varlės pilną prūdą prìkurkė kurkalų, nebėr kaip nė gijų skalbti. Dabar nebprisikurka varlių (nebeprisiveisia) dėl to, kad užšala kurkalai.

2. priplepėti, pripasakoti, priliežuvauti: Prìkurkė prìkurkė, ir supykdė. Ji kurkia ir kurkia ant manęs, o kiek jau visur prìkurkė. | Prikurkė jaunam vaikinui ausis (daug prikalbėjo) . Jau man užtenka – gana ausis prìkurkei. Prikurkė į ausis (prikuždėjo) .

3. pridainuoti: Jijė jam prìkurkė.

4. prisiglemžti, prisikrauti: Prisìkurkė turto visus pašalius.

5. daug prigerti: Vaikai miega, pieno prikur̃kę.

6. prispjaudyti, priskrepliuoti: Kas čia tą trobą taip prìkurkė?

7. prisirinkti, prisigrūsti: Tų piemenų prisìkurkė pilnas kambarys, ir pradėjo trukšmauti. Kiek vakar važiavo uogautojų į Plokštinę – vežimų vežimai prisikur̃kę!
sukur̃kti, -ia (sùkurkia), sùkurkė

1. surikti kvarkiančiu balsu: Retkarčiais sukurkdavo varlės. Sukurkė ant kopėčių miegojusi višta. Damazui taip pat sukurkė viduriuose.

2. išleisti kurkulus . Varlių kurkulai sukurktì balo [je].

3. suburti, surinkti, suspiesti į krūvą: Sùkurkia (suvaro) karves į prytvartes, o nėr žolės. Ko visi susìkurkėt į tą vieną trobą? Susikur̃kusios kaip varlės į krūvą. Mergos susikur̃kusios (susilindusios) šnekas.

4. susitraukti, susilenkti: Tu, senuk, nieko nei neveiki, tik tūnai susikur̃kęs už pečiaus. Susikur̃kęs kertelėj [e] snaudžia. Ans kurkte susikurkęs, galvą nulenkęs ir snaudžia, t. y. sukniubęs. Anos susìkurkė į kurkulę, į kupetą, t. y. sėdi susilenkusios. Susispaudžiant į kurkulę, susikurkia kits ant kito vaikai. Jau visos vištos susìkurkė ant laktà.
užkur̃kti, -ia, ùžkurkė

1. pradėti kurkti: Kas čia tokiu balsu ùžkurkė. Rasodą reikia sėt, kol dar varlės neùžkurkė.

2. apkurtinti kurkiant: Užùkurkė ausį.

3. užšvęsti. .


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isikurkti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x