įsikuisti

.
kuĩsti, kuĩčia (-ia), kuĩtė (-ė)

1. kasti, kapstyti, draskyti: Vištos kuičia daržą. Višta išlenda pro štakietus ir kuĩčia. Viščiukai tabaką kuĩtė. | Moterys nusmailintom lazdom kuitė (pureno) žemę. Aš jáis. kuičiaũ ir kuičiaũ (lyginau) . Šiandie visą dieną vištos po sąšlavyną kuĩčiasi. Ant pridaržės kuitėsi gaidys su savo šeimynėle.

2. atsigulus kapstytis, purinėtis žemėse, smėlyje. Jei vištos kuičias, tai lytaus bus. Kai šilta, tai vištos tik kuičiasi pieskose. Žiūrėk, kaip višta smėly kuičiasi. Višta ant dulkių kuičiasi. Višta kuĩčiasi (voliojas) žemėse saulėkaito [je]. Juozukas norėtų eiti į vidurį kiemo, kur kuičiasi pulkas žvirblių.

3. rausti, versti, naršyti, ieškoti ko: Ko čia kuiti po mano skrynią? Kuičia po visą namą ir reikiamo daikto neranda. Ko kuiti, vaikeli, po sąšlavas? Kam kuiti ten dabar drabužius, ko ieškai?. Kuitėsi kuitėsi po skrynią, kol ant galo pinigų mazgelį surado. Pažiūrėk, ko jis ten kuisiasi po tas lentynas! Kuičiasi kaip kiaulė po savo kinį. | Daugelis buvo užgulę lėkštes, kuitėsi vištienoje, kiaulienoje.

4. su snapu krapštytis, purinėtis, taisinėti plunksnas. Snapą įkišę žąsys kuĩčiasi, kol nusikuis (nusišers). Antys, iš vandens išlipusios, visada kuitas. Mačiau tokį didelį teterviną besikuitantį. Prie sienos, dideliame narve, kuitėsi varnėnas. Jeigu žąsis kuičiasi, tai bus šalčio. Mūsų karveliai kuičiasi prieš saulę.

5. kasytis, gremžtis, zulintis: Kuičiasi ir kuičiasi lyg brudo ėdamas. Kuĩčiasi kaip šuva, blusų pjaujamas. Kuičias lyg parkų turėdams.

6. ilgai ruoštis, rengtis, pamažu tvarkytis apie save: Jis visą dieną kuĩtėsi, kol išsirengė. Kaži kolek neišsirengia, kuĩčiasi kuĩčiasi lyg višta. Tie mūsų vyrai visą žiemą kuĩtėsi ir į mišką neišvažiavo. Kada tu baigsi kuĩstis? Jau nusibodo laukt. Jau seniai laikas eiti, o ji vis dar kuĩčiasi. Visas rytas kuĩčiasi aplink save ir dar neapsitaisė.

7. pamažu šį tą dirbinėti, triūsti, krapštytis: Ką veiki? – Nieko, teip sau kuičiúos apie namus, ir gana. Ką jis ten dirba – kuĩčiasi. Nežiūri, kad greičiau pusryčius išvirus, bet tik kuĩčiasi kuĩčiasi. Visa diena kuičiúosi, o nieko nenuveikiau. Nesikuĩsk teip ilgai, paskubėk. | Jijė su vaikais kuĩsiasi (bovijas). Apie pečių kuĩsias su vaikais, nenoria eit prie darbo.

8. judėti, krutėti: Čia man kuĩta kas už apikaklės: kutinas, bėgioja iš lengvo, vis juda ir juda. Kad utėlės kuĩta galvoj, kasomės. | [Žemaičiai, ] pagrieję gausiai grobio, grįžo namon, žemgaliams girioje bekuitantims, kurie tenkinosi tūlus žemaičius grįžtančius pasala nukovę. Ko kuities kaip brudas po šašu! Ko čia kuitìesi, ko nenusėdi?!

9. greit bėgti, eiti: Tai kad kuičia, net kulnys uodegą siekia! Na, jau reikia namo kuĩsti. Gavo į kailį kaip šuo, ir sumuštas kuitė namon kaip šuo. Kaip sudegęs kuĩčia arklių išvyt iš vasarojaus. Tai kuĩčia kurapkos! Jonas jau kuičia namo: dar be vakarienės. Ar jau ant namų kuitíesi?
apkuĩsti, apkuĩčia, àpkuitė

1. aptvarkyti, aptriūsti: Visi susirgom, tai ji àpkuitė mus. Kolei apsikuiti (apsitriūsi, apsirengi), tai ir susivėlini. Na, tai ant galo gi apsikuitė!

2. šiaip taip apsidirbti: Apsikuitei darbą ir gali eit.
atkuĩsti, atkuĩčia, àtkuitė. greit atbėgti, atlėkti: Pamačiusi, kas atsitiko, iš namų atkuičia takeliu kalvienė. Ale kad Vincė dar neatkuĩčia. Àtkuičiau visą verstą risčia, dabar pasilsėti noriu. Vienoj vietoj pamačiau atkuičiančius į mano kelio pusę du žmones. Iki atkuitė vištos, pusiau bėgdamos, pusiau lėkdamos, iki atsvyravo antys, žąsys, jau ne vienas žvirblis pusėtinai prilesė.
įsikuĩsti, įsikuĩčia, įsìkuitė įsiknisti, įsirausti: Įsikuĩtęs į šieną, ir miega. Rūsy mūsų bulvės įsikuĩtusios į žemes.
iškuĩsti, iškuĩčia (ìškuičia), iškuitė.

1. iškasti, išknisti, iškapstyti, išrausti: Viščiukai daržą ìškuitė. Daržely vištos daug gėlių ìškuitė. Iškuitė minkštą daržo žemę. Visus agurkus ìškuitė. | Šalia sienos išpuolė bomba ir žemę ìškuitė, o mum nieko nepadarė.

2. ieškant išnaršyti, išgriozti: Ìškuičiau visus pakampius – peilio neradau.

3. kuičiant, naršant surasti, ištraukti: Senė iš kažin kur iškuitė šimtinukę.

4. pamažu apsitvarkyti, išsirengti kur: Kadai aš atsikėliau, ale kol jūs išsikuĩčiat, tai į Eržvilką gali pėkščias nueit.
nukuĩsti, nukuĩčia, nùkuitė

1. nubėgti, nulėkti: Nukuĩsk į kaimynus parnešti kirvį. Ištrūko kiškelis ir kaip vėjas nùkuitė į mišką.

2. su snapu nusipašioti plunksnas, nusišerti. Snapą įkišęs žąsiukas kuitės, kol nusikuitė.

3. kasantis nusidraskyti: Tik tu pažiūrėk, kap jis nusikuitęs, net kraujas bėga iš tų šašų.
pakuĩsti, pakuĩčia, pàkuitė

1. kiek padirbinėti, patriūsti: Ką aš ten vienas nudirbsiu – šį tą pakuĩsiu, ir gana. Kol mes pasìkuitėm, tai ir pietūs atėjo.

2. pasirausti, pasinaršyti, ieškant ko: Midaunis, pasikuitęs kiek po skrynią, rado popierio lakštelį. Dar pasikuitusios mergės rado dėžę tabako.

3. pasikapstyti žemėse. Papilk vištoms smėlio, kad turėtų kur pasikuisti.
parkuĩsti, parkuĩčia, par̃kuitė. smarkiai parbėgti, parlėkti: Kap be dūko par̃kuičiau namo. Lietus užėjo, ir visi par̃kuitė namo.
prasikuĩsti, prasikuĩčia, prasìkuitė prasičiupinėti, pratriūsti: Čielą dieną prasikuitė, o nėko nepadarė.
prikuĩsti, prikuĩčia, prìkuitė

1. pritaršyti, pridraikyti: Prikuitei čia šiaudų lyg tvarte.

2. prisidirbti: Par čielą dieną numie prisìkuičiau lig valės.
sukuĩsti, sukuĩčia, sùkuitė

1. sujaukti, suvelti, suversti: Kas tą patalą taip sùkuitė kaip kiaulės kinį? Dūkai dūkai, kol visą lovą sùkuitei. Ale tu, vaike, palikai sùkuistą lovą, nei nepaklojai. | Vištos sùkuitė (sukapstė) pelus tvarte į mėšlus. Susìkuitei viską lyg kiaulė savo tvarte.

2. susivelti, neapsitvarkyti, apsileisti: Sėdi susikuitusi per dienas, tinginė! Kùitena toks – nerangus žmogus, susikuĩtęs. Ko tu šiandie tep susikuĩtus, boba! Ve, koksai jis susikuitęs (susidraskęs, susivėlęs) . Pelenė susirietusi, pelenais susikuĩtusi.

3. susiieškoti, susidėti, susitvarkyti: Iki susikuĩs jie ten viską, dar praeis valanda.
užkuĩsti, užkuĩčia, ùžkuitė

1. užkasti: Tėvas, vakare išėjęs, ir ùžkuitė žemėn puoduką varinių.

2. sukuisti
2. Užsikuĩtęs namie kuitėsi, su nieku nesusidėdavo.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>kuĩsti, </b>kuĩčia (-ia), kuĩtė (-ė) <br/>1. <span class="explanation">kasti, kapstyti, draskyti: </span> Vištos kuičia daržą. Višta išlenda pro štakietus ir kuĩčia. Viščiukai tabaką kuĩtė. | Moterys nusmailintom lazdom kuitė <span class="explanation"> (pureno) </span> žemę. Aš jáis. kuičiaũ ir kuičiaũ <span class="explanation"> (lyginau) </span>. Šiandie visą dieną vištos po sąšlavyną kuĩčiasi. Ant pridaržės kuitėsi gaidys su savo šeimynėle. <br/>2. <span class="explanation">atsigulus kapstytis, purinėtis žemėse, smėlyje</span>. Jei vištos kuičias, tai lytaus bus. Kai šilta, tai vištos tik kuičiasi pieskose. Žiūrėk, kaip višta smėly kuičiasi. Višta ant dulkių kuičiasi. Višta kuĩčiasi (voliojas) žemėse saulėkaito [je]. Juozukas norėtų eiti į vidurį kiemo, kur kuičiasi pulkas žvirblių. <br/>3. <span class="explanation">rausti, versti, naršyti, ieškoti ko: </span> Ko čia kuiti po mano skrynią? Kuičia po visą namą ir reikiamo daikto neranda. Ko kuiti, vaikeli, po sąšlavas? Kam kuiti ten dabar drabužius, ko ieškai?. Kuitėsi kuitėsi po skrynią, kol ant galo pinigų mazgelį surado. Pažiūrėk, ko jis ten kuisiasi po tas lentynas! Kuičiasi kaip kiaulė po savo kinį. | Daugelis buvo užgulę lėkštes, kuitėsi vištienoje, kiaulienoje. <br/>4. <span class="explanation">su snapu krapštytis, purinėtis, taisinėti plunksnas</span>. Snapą įkišę žąsys kuĩčiasi, kol nusikuis (nusišers). Antys, iš vandens išlipusios, visada kuitas. Mačiau tokį didelį teterviną besikuitantį. Prie sienos, dideliame narve, kuitėsi varnėnas. Jeigu žąsis kuičiasi, tai bus šalčio. Mūsų karveliai kuičiasi prieš saulę. <br/>5. <span class="explanation">kasytis, gremžtis, zulintis: </span> Kuičiasi ir kuičiasi lyg brudo ėdamas. Kuĩčiasi kaip šuva, blusų pjaujamas. Kuičias lyg parkų turėdams. <br/>6. <span class="explanation">ilgai ruoštis, rengtis, pamažu tvarkytis apie save: </span> Jis visą dieną kuĩtėsi, kol išsirengė. Kaži kolek neišsirengia, kuĩčiasi kuĩčiasi lyg višta. Tie mūsų vyrai visą žiemą kuĩtėsi ir į mišką neišvažiavo. Kada tu baigsi kuĩstis? Jau nusibodo laukt. Jau seniai laikas eiti, o ji vis dar kuĩčiasi. Visas rytas kuĩčiasi aplink save ir dar neapsitaisė. <br/>7. <span class="explanation">pamažu šį tą dirbinėti, triūsti, krapštytis: </span> Ką veiki? – Nieko, teip sau kuičiúos apie namus, ir gana. Ką jis ten dirba – kuĩčiasi. Nežiūri, kad greičiau pusryčius išvirus, bet tik kuĩčiasi kuĩčiasi. Visa diena kuičiúosi, o nieko nenuveikiau. Nesikuĩsk teip ilgai, paskubėk. | Jijė su vaikais kuĩsiasi (bovijas). Apie pečių kuĩsias su vaikais, nenoria eit prie darbo. <br/>8. <span class="explanation">judėti, krutėti: </span> Čia man kuĩta kas už apikaklės: kutinas, bėgioja iš lengvo, vis juda ir juda. Kad utėlės kuĩta galvoj, kasomės. | [Žemaičiai, ] pagrieję gausiai grobio, grįžo namon, žemgaliams girioje bekuitantims, kurie tenkinosi tūlus žemaičius grįžtančius pasala nukovę. Ko kuities kaip brudas po šašu! Ko čia kuitìesi, ko nenusėdi?! <br/>9. <span class="explanation">greit bėgti, eiti: </span> Tai kad kuičia, net kulnys uodegą siekia! Na, jau reikia namo kuĩsti. Gavo į kailį kaip šuo, ir sumuštas kuitė namon kaip šuo. Kaip sudegęs kuĩčia arklių išvyt iš vasarojaus. Tai kuĩčia kurapkos! Jonas jau kuičia namo: dar be vakarienės. Ar jau ant namų kuitíesi? <br/><b>apkuĩsti, </b>apkuĩčia, àpkuitė<br/>1. <span class="explanation">aptvarkyti, aptriūsti: </span> Visi susirgom, tai ji àpkuitė mus. Kolei apsikuiti <span class="explanation"> (apsitriūsi, apsirengi), </span> tai ir susivėlini. Na, tai ant galo gi apsikuitė! <br/>2. <span class="explanation">šiaip taip apsidirbti: </span> Apsikuitei darbą ir gali eit. <br/><b>atkuĩsti, </b>atkuĩčia, àtkuitė. <span class="explanation">greit atbėgti, atlėkti: </span> Pamačiusi, kas atsitiko, iš namų atkuičia takeliu kalvienė. Ale kad Vincė dar neatkuĩčia. Àtkuičiau visą verstą risčia, dabar pasilsėti noriu. Vienoj vietoj pamačiau atkuičiančius į mano kelio pusę du žmones. Iki atkuitė vištos, pusiau bėgdamos, pusiau lėkdamos, iki atsvyravo antys, žąsys, jau ne vienas žvirblis pusėtinai prilesė. <br/><b>įsikuĩsti, </b>įsikuĩčia, įsìkuitė <span class="explanation">įsiknisti, įsirausti: </span> Įsikuĩtęs į šieną, ir miega. Rūsy mūsų bulvės įsikuĩtusios į žemes. <br/><b>iškuĩsti, </b>iškuĩčia (ìškuičia), iškuitė. <br/>1. <span class="explanation">iškasti, išknisti, iškapstyti, išrausti: </span> Viščiukai daržą ìškuitė. Daržely vištos daug gėlių ìškuitė. Iškuitė minkštą daržo žemę. Visus agurkus ìškuitė. | Šalia sienos išpuolė bomba ir žemę ìškuitė, o mum nieko nepadarė. <br/>2. <span class="explanation">ieškant išnaršyti, išgriozti: </span> Ìškuičiau visus pakampius – peilio neradau. <br/>3. <span class="explanation">kuičiant, naršant surasti, ištraukti: </span> Senė iš kažin kur iškuitė šimtinukę. <br/>4. <span class="explanation">pamažu apsitvarkyti, išsirengti kur: </span> Kadai aš atsikėliau, ale kol jūs išsikuĩčiat, tai į Eržvilką gali pėkščias nueit. <br/><b>nukuĩsti, </b>nukuĩčia, nùkuitė<br/>1. <span class="explanation">nubėgti, nulėkti: </span> Nukuĩsk į kaimynus parnešti kirvį. Ištrūko kiškelis ir kaip vėjas nùkuitė į mišką. <br/>2. <span class="explanation">su snapu nusipašioti plunksnas, nusišerti</span>. Snapą įkišęs žąsiukas kuitės, kol nusikuitė. <br/>3. <span class="explanation">kasantis nusidraskyti: </span> Tik tu pažiūrėk, kap jis nusikuitęs, net kraujas bėga iš tų šašų. <br/><b>pakuĩsti, </b>pakuĩčia, pàkuitė<br/>1. <span class="explanation">kiek padirbinėti, patriūsti: </span> Ką aš ten vienas nudirbsiu – šį tą pakuĩsiu, ir gana. Kol mes pasìkuitėm, tai ir pietūs atėjo. <br/>2. <span class="explanation">pasirausti, pasinaršyti, ieškant ko: </span> Midaunis, pasikuitęs kiek po skrynią, rado popierio lakštelį. Dar pasikuitusios mergės rado dėžę tabako. <br/>3. <span class="explanation">pasikapstyti žemėse</span>. Papilk vištoms smėlio, kad turėtų kur pasikuisti. <br/><b>parkuĩsti, </b>parkuĩčia, par̃kuitė. <span class="explanation">smarkiai parbėgti, parlėkti: </span> Kap be dūko par̃kuičiau namo. Lietus užėjo, ir visi par̃kuitė namo. <br/><b>prasikuĩsti, </b>prasikuĩčia, prasìkuitė <span class="explanation">prasičiupinėti, pratriūsti: </span> Čielą dieną prasikuitė, o nėko nepadarė. <br/><b>prikuĩsti, </b>prikuĩčia, prìkuitė<br/>1. <span class="explanation">pritaršyti, pridraikyti: </span> Prikuitei čia šiaudų lyg tvarte. <br/>2. <span class="explanation">prisidirbti: </span> Par čielą dieną numie prisìkuičiau lig valės. <br/><b>sukuĩsti, </b>sukuĩčia, sùkuitė<br/>1. <span class="explanation">sujaukti, suvelti, suversti: </span> Kas tą patalą taip sùkuitė kaip kiaulės kinį? Dūkai dūkai, kol visą lovą sùkuitei. Ale tu, vaike, palikai sùkuistą lovą, nei nepaklojai. | Vištos sùkuitė <span class="explanation"> (sukapstė) </span> pelus tvarte į mėšlus. Susìkuitei viską lyg kiaulė savo tvarte. <br/>2. <span class="explanation">susivelti, neapsitvarkyti, apsileisti: </span> Sėdi susikuitusi per dienas, tinginė! Kùitena toks – nerangus žmogus, susikuĩtęs. Ko tu šiandie tep susikuĩtus, boba! Ve, koksai jis susikuitęs <span class="explanation"> (susidraskęs, susivėlęs) </span>. Pelenė susirietusi, pelenais susikuĩtusi. <br/>3. <span class="explanation">susiieškoti, susidėti, susitvarkyti: </span> Iki susikuĩs jie ten viską, dar praeis valanda. <br/><b>užkuĩsti, </b>užkuĩčia, ùžkuitė<br/>1. <span class="explanation">užkasti: </span> Tėvas, vakare išėjęs, ir ùžkuitė žemėn puoduką varinių. <br/>2. sukuisti 2. Užsikuĩtęs namie kuitėsi, su nieku nesusidėdavo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.