.
kliòpyti, -ija, -ijo (кляпaць)
1. kalti: Jis norėjo kliòpyti skrynelę, bet atejo kaimynas prašytų talkon, ir nebesukliopijo.
2. mušti, kapoti: Kliòpija be perstojės su botagu.
3. mokėti, duoti: Šimtą rublių kliòpyčiau, kad tik panelę tropyčiau.
4. į blogas sąlygas pakliūti: Ana ten visam gyvenimui kliòpijo.
įsikliòpyti.
1. įsimylėti: Jis įsikliòpijo Oną iki ausų. Jis taip įsikliòpijo ją, kad net naktį negalia miegoti.
2. įsivelti (skolon), prisidaryti (skolų): Kad įsikliòpijo skolon lig ausų.
prikliòpyti. primesti: Pilną griovį prikliòpijau mažų akmenų.
sukliòpyti
1. sukalti.
2. sušerti, suduoti, sukirsti: Sukliòpyk geriau botagu, tada gal geriau patrauks plūgą iš vietos.
užkliòpyti
1. užplakti: Šriūbą reikia gerai užkliòpyti, kad negalėtų atsukti.
2. suduoti: Užkliòpyk jam per kulnus, kad daugiau nebenorėtų.
3. teškiant kuo užglaistyti: Ištrupėjusias mūre vietas užkliòpijo praskiestu moliu.
4. užtėkšti, užmesti: Užkliòpyk purvynės ant viršaus.
5. uždėti didelį mokestį, didelę pabaudą; užmokėti: Kiek tau užkliòpijo už darbą?
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.