įsikarstyti

kárstyti, -o, -ė. karti.

1. džiaustyti; kabinėti: Mama rūbus kársto. Ką čia tas sruogas kárstai žmonėm ant akių! Merga kárstė ant vyčių skalbinius. An šakelių, an lapelių kasnykai karstyta. Ginklus karstė ant sienų. | Moterys ant ausų auskarus karsto.

2. žudyti pakariant: Pradėjo sukilėlius šaudyti, karstyti. Didžių vagių niekas nekušina, mažuosius karsto.

3. laipioti: Basas bėgiojau po minkštą žolelę, karsčiaus obelimis. Mokytojas palikdavo valandėlei studentus karstytis po suolus. Geriau tvirtais ir plačiais laiptais, o ne kopėčiomis karstytis. Kárstos kaip ožka po medžius. Kogi karstais ant dangčio, dar nudribsi! Ko karstaisi po obelis? Vaikai kárstos ant torų kaip pašėlę. Ko karstotės kaip aitvarai po tvoras?! Kur tę kárstais, da galvą nutrūksi! Voverė gerai moka po medžius karstytis. Antanas išvien karstosi ir karstosi po medžius. Ko kárstaisi lyg višta su pirmu kiaušiniu?! Berniukas, aklai klausydamas, karstėsi bažnyčios palubiais. Kur tu čia kárstais ant šėpos?! Ko ten karstais stogais?! Tai jau karsteisi po medžius, kad susidraskei. Taip ir plėšo drabužius, tvoromis besikárstydamas. Nesikárstyk palei tvoras. Nekarstykis po medžius, iškrisi. Kárstykis kárstykis po obelį: ar nenuslauši sprandą! Nesikárstykit an žardo, da nuluš! Nebūtų ji nieku būdu karsčiusis po tas vinkšnas. Prižadėk daugiau nesikarstyti pro langus. Karstykis tu dabar per šituos kalnus. Pradėjome lipti, karstydamiesi nuo vieno ant kito akmens. Kieme jį pasitiko ir karstėsi ant krūtinės šuo. Vesk tu itą karvę ingi veršius, ko ana karstos (šokinėja) po skatynas.

4. keliauti, trankytis, bastytis: Kame tu kárstais, kad tavęs negal sulaukti pri pusdienio? Kur karsteis visą pavakarę, kad namie nebuvai? Taip ir reik, kogi karstos po visas gegužines!

5. išdykauti, siausti: Ko tu kárstais, a neisi pri darbo? Ko čia kárstotės? Nusiramink, nekarstykis, o gausi diržų! Liaukis kárstytis, o ne – tai gausi su šluota! Su parakais karstos, bet tebėr nagus nenusivartaliojęs, nenusišavęs. vargti: Su žiburiu karstaus, pusryčius virdama.

6. adyti: Karstomoji adata.
šunìs kárstyti versti kaltę, šmeižti: Ko ana ant tavęs neprikalba, šunis karsto.
apkárstyti.

1. apdžiaustyti; apkabinėti: Apkárstau tvorą skalbiniais. Aš apkársčiau visas kartis drabužiais. Apkarsto suolus drabužiais, nė atsisėst nėra kur. Visas tvoras apkárstėm žlugtu. Apkarstyčiau jį ginklais: aukso kardą prie šalies, vilyčią ir templę už diržo. Jis visas ordinais apkárstytas. Kalbą apkarstyti svetimais žibučiais. Savanoriai, apsikarstę granatomis, sulipo į platformas. Vyrai apsišarvoję, apsikarstę kardais. Apsikarstęs visokiom zabovom ir vaikščioja po kaimą. [Naštomis] apsikarstęs negal greitai ir pigai kelio savo baigt. Moteris apsikarsčiusi papuošalais.

2. apvilkti, aprengti: Neturiu kuomi vaikus apkarstyt. Apsikarstė visokiais ryzais ir mano, kad gražu. Jis apsikárstęs visokiais varvalais.

3. vienam po kito užsikarti kur, apsikabinėti, apsirangyti: Išvyk vištas iš gryčios, apsikarstė raganos ant langų. Žalčiai vieni apsikarstė ant vartų, kiti užsirangė ant lėlelių.

4. apkeliauti, apsitrankyti: Visus pašalius apsikárstė, kur tik kokią mergą nugirdo. Veizėk, kur ans jau neapsikárstė. Palango [je] gimusi, bet apsikársčiusi visur.
įsikárstyti įlipti: Įsikárstė į pačią viršūnę.
iškárstyti.

1. išdžiaustyti; iškabinėti: Marti iškárstė visus drabužius. Kaimo mergelės tai darbinykės: jos plonai skalbė ežeruosa, o iškarstė pasvirniuosa. Baltinius išskalbus iškarstė ant tvoros. Lauke buvo iškarstytas tinklas. Išsikárstė ledinės (lytys) pakraščiais upio. Jau visos mergos išsikárstė (ištekėjo) .

2. išžudyti pakariant: Reikia iškárstyt šunis, kad nebūt nė vieno sodžiuj. Vyresnybė Vilniuj visus žmogžudžius iškarstė.

3. išsilaipioti: Vos tik inėjom riešutynėn, tuoj visi berniokai išsikarstė po lazdynus. Po visus medžius išsikarstė, o ką rado?

4. kurį laiką karstytis: Ateina išsikarstęs perdien miške, paskui valgyt bliauna.
nukárstyti.

1. nudžiaustyti; nukabinėti: Ryzais nukarstė statinius. Sienos buvo nukarstytos daiktais. Aš nukárstyčia tvoreles juostelėm. | Vėjas rudeniu nukarstė jau medžius.

2. numėtyti, nudraskyti (kabančius, padžiautus daiktus): Vėjas žlugtį nuo tvorų nukarstė.

3. aplipti, apstoti: Visi vagonų laipteliai buvo nusikarstę žmonių.

4. nusvirti: Urvai ir bedugnės granito uolynus išvarstė, o aštrios skeveldros viršum pro kraštus nusikarstė.
pakárstyti.

1. padžiaustyti; pakabinėti.

2. išžudyti pakariant: Budelis šunis pakarstė.

3. palaipioti: Aš tau paskárstysiu ant tvorų! Einam, vaikai, į mišką po medžius pasikarstyti. Pasikarstėm su juo apie kelis stačius uolų kriaušius.
pérsikarstyti sugaišti kiek laiko karstantis, išsitrankyti: Pársikarstėm su maliniu visą savaitę, kol sumaldinom.
prikárstyti.

1. pridžiaustyti; prikabinėti: Pilnas tvoras prikárstė marškinių. | Prikarstyta pilnos sienos visokių paveikslų. Prikárstėm lašinių visur. Per nedėlią spalių, voratlankių visos kertės prisikarsto.

2. prisilaipioti: Prisikarstei jau perdien, eik gult! Dar tau negana, per dieną neprisikárstei po medžius?

3. prisitrankyti: Prisikárstė, kol vyrą gavo ta paplaka.
sukárstyti. sudžiaustyti; sukabinėti: Sukarsčiau rūbus an tvoros. Galėtų ligi ryto išdžiovinti šlapius skalbinius, sukarstytus ant ištiestos virvės. Kam čia dabar tuos ryzus susikárstei ant tako?!
užkárstyti.

1. užkabinėti: Jis žvilgterėjo pro langą, drabužiais užkarstytą. Visi pašaliai užsikarstė rūbais.

2. sudžiaustyti, sukabinėti: Užkarstyk ant tvoros rūbus.

3. užsirioglinti, užlipti: Užsikarstė jie. ant krosnies, ant langų.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isikarstyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x