įrypuoti

rypúoti, -úoja, -ãvo, ripúoti.

1. gailiai, su žodžiais verkti, raudoti: Raudojo moterėlė, įsikirtus į trinkančias vežėčias, ir vis rypavo. Močiutė verkė, rypavo savo vienturčio sūnelio. Verkia rypúoja pati, vyrą pakavojus. Aš nueisiu an kapelių, verksiu, rypuosiu kaipo gegutėlė. Visos sesutės gražiai dainuoja, ašiai viena skurdžiai rypúoju. Rauda, rypúoja, vargelius skaičiuoja. Verkė vakarą mergaitė, kiaurą naktį ji ripavo. Kaip paguldė ant lentelės, veidelis išbalo – visos mano sesutėlės balseliu rypãvo. Siratėlė motinėlės vis rypuos, vis rypuos. Našlaitėliai motinėlės vis rypuos, vis rypuos.

2. garbstyti mirusį raudomis: Da ir daba [r] kai kur senos moterys rypúoja prie mirusio. Tetulės labai gražiai rypãvo [prie mirusiojo]. Našlaitė rypuoja: „Išeik, tetulyt, ant kiemelio, pasižiūrėk, koks vėjelis pučia“.

3. dejuoti, verkšlenti: Kur mūsų javai, kur mūsų daržai? – ripavo Lajūnienė. Rypúok nerypãvus – vis tiek geriau nebus. Jy kaip ir aš jau patale rypúoja (serga, guli dejuodama) . dejuojant, verkšlenant pasakoti: Neturėjo jis įpročio skųstis, rypuoti savo vargus artimiausiems kaimynams.

4. dainuoti, giedoti, griežti: Mindamos šiaudus, rypavo moterys. Kur tik ji eina, vis rypúoja. Ant veselijos rypúoja, dainuoja jauniškė. Rypúoti yra dainuoti nemokėdamas. Ana rypãvo, t. y. dainavo iš džiaugsmo. Žaliam beržely gegutė kukuoja, su žirgeliu eidams, ašen taip rypuoju. [Lietuviai senovėje] pūtę daudytę, ragu ripavę. Kelios bobelės prie kapo rypúoja giesmeles. | Jaunimas klegėdamas būreliais traukė į paežerę, kur skardeno trieilė armonika, rypavo klarnetas. kartoti. „E, o“ ripúok su antra ailia žemiau. Ant to pavidalo ripúok „lioli palioli“ su antra ailia žėdnam posme žemiaus.

5. čiulbėti, giedoti, klykauti. Paukščiai rypuoja dangaus platybėj. Kas ripavo, kas ten krykštė apie rudenį pernykštį. Gieda gaideliai, rypúoja. Kukuoja rypuoja girioj gegutė. Virš galvos rypuoja virtinės gervių. Vienišas gulbinas klykavo, rypavo.
įrypúoti.

1. smarkiai garbstyti mirusį raudomis: Tai kad įrypúoja [velionio] !

2. mokėti verkauti ištekant: Jaunoji gražiai įrypúoja.
išrypúoti

1. raudant išlydėti: Iš kiemų liūdna procesija išripuodavo mirusius.

2. mokėti verkauti ištekant, išraudoti: Šita jaunoji gražiai išrypúoja.

3. išdainuoti, išgiedoti: Ji mokėjo visokių dainelių išrypuoti.

4. išvinguriuoti (gaidą): Lakštingela visą naktį gieda, išrypúoja visokiais balsais.
nurypúoti

1. nueiti rypuojant, nudainuoti: Nurypavo ji pas ežerą.

2. dejuojant nusibaigti, mirti: Rypavo ir nusirypãvo žmogus.
parypúoti. apraudoti: Kai man dėjo į grabelį, veidelis bolavo, visi mieli kaimynėliai mane parypavo.
surypúoti.

1. suraudoti, įsiraudoti: Aksomaitis gulėjo sustingęs, ir Magdė užsikniaubė ant jo, apkabino rankom, surypavo.

2. tęsiamu balsu pasakyti: Nebijok, sumokėsiu, – surypavo jis verksmingu balsu.
užrypúoti. užgiedoti: Kad aš užkukuočia, kad aš užrypuočia.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'irypuoti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x