įrūpinti

rū́pinti (-yti), -ina, -ino

1. tenkinti reikmes, teikti paramą, tvarkyti, prižiūrėti: Ir mus jie rūpino, aprūpino. Nuo pirmos pažinties jis mane rūpino, mylėjo. Rū́pinti namų reikalus. Vis tiek valdžia rū́pina žmonis, labiau senius. Senukam gerai, rū́pina valdžia. Tu vaikus rūpink, o aš išmokydinsiu. Kas tą seną žmogų rū́pina. Ans, ačiuo, mumis rū́pino. Turi pranešti piliečiai, susiję giminyste su globotinais ar rūpintinais asmenimis. Nėkas anų nebrū́pina, kad nusenę y [ra]. Viena pati, nėr kas rū́pinąs. Kas aną rū́pins?! Jie viską rū́pino, vežė ją į Kauną ant aperacijos. Ji tokia menkutė, ale viskas ant jos galvos: ji viską turi rū́pyt. Našlei pačiai reik rū́pinti visi namų reikalai. Kodėl tu, moč, nerūpini? Klok patalėlį pūkinį. Negali sakyt, ka būtų blogas, ale teip jau žmogus nerū́pina labai. Vieną pilvą rūpinąs. Turėjo rū́pintis ūkį.

2. stengtis gauti, tiekti: Čia tėvo viskas gražiai rūpinama, įžiūrima, įtaisyta. Jis turėjo rū́pyt viską: i valgį, i drabužį. A medelį parveža, a dirvelę išar [ia],
pasė [ja] viską, valgį rū́pina. Apvalius nuo trobesių dirbsimąjį Akademijai plotą, imta rūpinti reikalingas mokyklai įrengimas. Visą laiką turėjau kitų reikalus rūpint. Bet ir kas ant pilvo reik, vis turime rū́pyt. Kūme, rūpyk valgyti, aš esu išalkęs. | Versdami kitų rašytojų tekstus, jie rūpino ir įvairių skaitymų šių dienų mokykloje. Krutam, kai galim, rūpinam, kai įmanom. Mažiausį daiktą reik rū́pyties vienai. stengtis (ką daryti): Na, linus vis rū́pydavom sėt į plėšinį. Įgyt rūpinuosi, apturėt geidžiu. Rūpinuos eiti taip, kad nesigirdėtų, bet sniegas kaip tyčia girgžda ir girgžda. ieškoti: Reikia rū́pytie kitą [bičių] motinėlę, kad kur jąją gavus. Teirausis, kuo serga, lieps daktarą rūpintis.

3. turėti rūpestį, nerimauti: Tėvelis dūsavo, dūsavo, rūpino, sūnytį išleisdams.

4. rodyti rūpestį; skirti kam dėmesio: Aš apsiėmiau už jį rū́pinti. Apie jį Dievas rūpin, savo meile stiprin. Už dūšias rū́pinti. Aukščiausiasis rūpina už teisiuosius. Duok man iš širdies tikėti, jog tu už mane rūpini ir budi. Rūpinuosi, imuosi apie ką. Vieno noro gyvam išlikti neužtenka: tuo reik ir rūpinte rūpintis pačiam. Rūpindamiesi gamta, rūpinamės savo Tėvyne, jos grožiu, jos žmonių gerove, turtu, sveikata. Susirgai – svetimas nesirū́pins. Aš tik rū́pinaus, ka mun būtų veršelis, paršelis i karvelė paėdusi. Jau tiek rū́pinamos baisiausiai. Negaliu, rū́pinuos namais. Bobos ėmė rū́pinties apie namus ir vyrus namo varyti. Tėvas paliko ūkę gražią, [sūnus] neberū́pinos visai: kur alus, kur kas. Rū́pinasi vis pie darbą. Žmona kur nor apie jus rū́pinasis. Anys sau daiktą ras – nesrū́pink. Yra su kuo rū́pytis, rū́pinasi. Taigi matai, su kitu nesirū́pina, tik su saũ. Daba dikčiai rū́pinas su žmonimis. Ne taip, vaikai, mas augom, kaip juns dabar: rū́pinatės tik apei save, i taip tėvai da padeda. Anas aplink jį rū́pinas. Ačiū tau, sūnel, ko tu čia dėl mūsų rūpinies. Jumis ir tėvas motina rūpinasi. Jų ir čia būta, savim rūpintasi. Nesirū́pink apie (už) manę; dėl manęs. Atvejų atvejais jam šnibždėjo: grįžk pri žmonių, rūpinkias seseria, vesk moterį. Tėvai muno rūpinas dėl munęs. Ko čia dabar rūpinies, a neužtenka ko dar? Ans senais paminklais rū́pinas. Jis nesirūpino mokytis. Nieko nebebuvo, kuo dar būtų galėjusi rūpintis. Dievais tesirūpina kriviai. Bitės rūpinasi avilio švarumu. Bočiai, numie pasilikusys, apei numus krūpštinėjo ir bitimis rūpinos. Pailsio abu nebesirūpindamu eikiv. Tankiai žmogus mislija ir rūpinasi apei tus daiktus. Karalius rūpinosi, iki saulei nusileidžiant. Šuo sau aviną ėdė ir pirtė [je] gulėjo, o aple batus nė rūpinte nerūpinos. Rūpinosi tėtužis už mano klastelę. Nerūpinkias, merguželė, gera muno nakvynelė. Rū́pinosi motynėlė, kad vargo mergelė. Nerūpinkis keleliu, nė svetima šalele. Tu nesirūpink, mano sesele, manim, jaunu berneliu, mano ristu žirgeliu. Nesirūpink, bėrasis žirgeli, aš nujosiu pas tėvelio, pas tėvelio į dvarelį, stainė [je] pastatysiu. Nesirū́pink – visi savo dalią atranda. Kolei rūpysuos mano dūšioj. Rūpinkitėsi apie patogumą po akimis kožno žmogaus. Ir mes rū́pinkimės svetimais vargais teip tikrai, kaip savais. Patys nė trupučio apie tatai rū́pintis nenor [i]. Rū́pinkisig kiekvienas ant viso apie tą dūšios sveikatą. Jisai rūpinas apie tavo gerą. Nu nesirūpinkite (nesirūpenkiate) nei dūmokite mane rūstaujantį. Ir pabudino jį, ir kalbėjo jam: – Mokytojau, nesirūpini, jog žūvame? Besirūpindamas kitais, neužmiršk ir savęs. Kas savimi nesirūpina, tuo kiti nesirūpins. Rūpinasi kaip gegutė savo vaikais (menkai tesirūpina) . Kogi čia taip rūpinies? Gal namai blynais dengti? Ne tu ėdi, ne tu rū́pinkias.

5. kelti nerimą, rūpestį: Viena tik rū́pino ją. Kas tavi teip rū́pina, ko teip susirūpinęs? Mane labai rūpina tas jų ilgas pašnekis. Viena tik rūpino moteriškę, kad eina po žeme. Jo niekas taip nerūpino, kaip netikėtas įvykis. Mane taip traukia išgirsti, kas rūpina Marytę, kas vilioja jos mintis.

6. raginti, skatinti, skubinti: Nebeužgaišk ilgai, tėvas jau važiuot rū́pina. Rū́pink jį, kad eitum dirbti. O laiškas tikrai man? – vėl rūpino jį senoji. – Parodyk gi. Šarka spaudė savo nepailstantį žemaituką ir kitus rūpino greičiau joti. Rūpino nekantri ir greita Taučvienė, vienoje rankoje nešdama raguolių, antroje – dubenį padažo. Jos vyras rū́pino greičiau važiuoti pinigų kastų. Anksti rytą mumis kelia, rū́pin prie darbelio. Kur kalnelis, te brolelis su jauteliais aria, žalmargėlį rūpindamas, daineles dainuoja. Praded rytą anksti kelti, rūpin prie darbelio, praded valgyti neduoti, vis rūstūs žodeliai. Kelsies rytelį nebudinama, trauksi girneles nerūpinama. Piemenys ūmai klauso balso Dievo, šaukiančio juos in prakartį, ir rūpinasi kits kitą keliautų. skubėti. Mūsų laikrodis biskį rū́pina. Dar spėsi pavalgyt: mūsų laikrodis labai rūpinasi. Žiūrėk savo laikrodį: mūsų laikrodis rūpinasi. Laikrodžio rū́pytasi ko ne puse valandos: atsikėliau – tik saulelė patekėjus.
aprū́pinti.

1. patenkinti poreikius, reikalus, sutvarkyti, prižiūrėti: Biedną aprū́pink, t. y. duok vis, ką reikia. Ir mus jie rūpino aprū́pino. Aprūpintu būt valgymu ir gėrimu. Priveizdmi, šelpiu, aprūpinu, prikavoju. Aprūpinu ką, rūpinuos dėl ko, man rūp [i] dėl to. Namus aprūpinti. Kraičio duoti, kraičiu aprūpinti. Mums jau geriau nebreik [ia],
aprū́pina ir tus senius. Mano Jurgelis mane aprūpina [maistu, pinigais]. Jie mane aprū́pina kaip tėvai. Kad aš i tą šunelį mylėjau, aš liuobu aprū́pinti tą šunį. Po tris margus aprūpino žeme. Dabar seneliai aprū́pinta. Aprū́pyta visu kuo žmonės. Mun jau lengvu paliko, kad pasakė: – Aš aprūpinsu numus. Vargom, dirbom, aprū́pinom – runkulių daug pernai užaugo. Tėvas, padalijęs vaikams savo naudą ir aprūpinęs juos, sunkiai susirgo. Tu dar negali mirti. Dar neaprūpinai vaikų. Buvo visai nelengva žmonės vaistais aprūpinti. Darbininkai nemokamai aprūpinami bendrabučiu, darbo drabužiais ir patalyne. Ir dabar dirbčiau veltui, kad būčiau visai aprūpinęs šeimyną. Mudvi tave viskuo aprūpysiva. Ten jį išleidom, jį kelionei aprūpinę. Eš išpenėsiu (aprūpinsiu) jus. Javais ir vynu jį apdovanojau (aprūpinau). | Mes žaizdą aprūpinsime kiek galėdami. | Širdies ir kraujagyslių aparatas aprūpina maistu visus organus ir audinius. Ansai kelias bobas aprū́pina. Nereikia nė svetimų vyrų, saviejai aną aprū́pina. Ir vaikus turėsi parejęs apsirū́pinti, ir gyvolius, i pats savi. Aš nevalioju apsirū́pyt. Nuvažiav [o] in tą miestą, jau ten savo reikalus apsirūpinęs grįžo atgal. Tuodu vyrai turėjo apie viską apsirūpinti. Reikia apsirūpinti savos gamybos pašarais.

2. apruošti, apliuobti: Karvę bobutė aprū́pindavo, vaiką padėjo ūgdytie. Arklį aprūpinsiu. Ugnis buvo nekurta ir gyvuliai neaprūpinti. Kol tu viską apsirū́pysi, saulelė nusileis.

3. parodyti rūpestį, domėtis: Apsirūpinkit aple vaikus, kad be mokslo nepaliktų. Ji apie gėles labai apsirūpina.

4. susikrimsti, sunerimti: Šičia girdim Dievą dėlei sūnaus savo apsirūpinantį. Apsirūpyk, mergužėle, apleidus darželį.

5. apeiti: Daug ką aprū́pinai.
atrū́pinti

1. rūpinantis atgauti. .

2. iki valios rūpintis.
įrū́pinti. sukelti rūpestį, suneraminti: Niekas jam nerūpi, ir niekas jo negali įrū́pinti. Dėl ko mane, tarną savo, įrūpinai, dėl ko ant manęs užmetei sunkinybę? Nerūpestingo vyro neįrū́pinsi. Įsirū́pino labai žmogus, nebegali net naktį užmigti. Įsirū́pino, įsibuvo, kaip ta galva neskaudės?! Įsirū́pino dideliai ir susirgo. Kur kada važiuosi, parašyk nors trumpai laiškelį, nes su tavim mes buvome labai įsirūpinę. Ko čia, dėde, taip įsirūpinai, – juokėsi mergaitė. Tėvai, lig nakties sūnui nebegrįžtant, dideliai įsirūpino ir tarė nuskendus. Vieni nusiminusys rymojo, kiti įsirūpinusys sau galą darė. Įsirūpinęs vaikščiojo pri gydytojų. Erelis nuliūdo, įsirū́pino. Žiogas, labai įsirūpinęs, nuslinko pas skruzdę.
išrū́pinti.

1. rūpinantis gauti, įgyti: Išrū́pink man leidimą. Juk mano viskas išrū́pyta. Surašė popierius gerai, greit išrū́pino pensiją. Ką čia išsirū́pinsi: kaip jau bus, teip! Leidimą gerausiai anksti išsirūpinti. Daug dirbęs plūšėjęs, išsirū́pino visu didžiausią pensiją.

2. suruošti, išleisti kur: O tu motule rūpeslyvoji, rūpinais dieną, vėlai vakarėlį, kol išrūpinai devynis sūnelius, o šią dešimtą jauną dukrelę. Šeimyna didelė, kol išrū́pini vienus prie darbo, kitus mokyklėn, ir pietūs ateina.

3. išskubinti, išraginti: Anksti jis mane išrū́pino į kelionę. Pranukas išsirū́pino namo, mat gyvuliai, ruoša.
nusirū́pinti. nuvargti nuo rūpesčių: Šič buvo nusirū́pinus su darbais, su liuobom – te geriau.
parū́pinti.

1. gauti, įgyti, patiekti, sutvarkyti: Jau buvo spėta parūpinti sukilėliams vienoda apranga – pilkos milinukės, odiniai diržai, juodos kepurės. Parū́pyk man piningų. Potraukis ieškoti parūpino naujų maisto dalykų. Kurgi toji Zuzana – būtų dar ką nors užkąsti parūpinusi. Ir to pieno jai brolis parū́pino. Lapė jo. meldės, kad pačėdytų, nes ji žinanti nors žuvies parū́pint. Jis man pagalbos parū́pino prieš dantų gėlimą. Vyras parūpino maišus, ant rytojaus žiūri – visi maišai pilni grūdų, o javai irgi visi iškulti. Parūpinkit man pasekėją, kurs ale tos pačios dvasios valdoms būtų, tai aš nuo adynos eimi šalin. Pasiuntiniai savo pjūtį tolyn varyti nor [i],
jeib Viešpačiui daugiaus vaisiaus parūpintų ir suvalytų. | Šios knygutės antras leidimas išleistas Kaune…, jį parūpino prof. J. Balčikonis. Bibliją lietuvių kalba mėgino parūpinti ir Kėdainių reformatai. | Parūpinamàsis veiksmažodis. Čia turime veiksmažodžių parūpinamųjų ir padaromųjų: vienais pasakome, kas yra tiktai parūpinama, antraisiais – kas yra ir daryte padaroma. Tu čia nebereikalingas, pasirū́pink kitur vietą ir darbą. Tiek gerai, kad pasirū́pindavo man paskolą. Čyplys neužmiršta ateisiant žiemą, todėl pasirūpina maistu. Teip juodu ir pasirūpino tokių žolių.

2. parodyti rūpestį: Sūneli, pasirū́pink apie mane. Kas dar̃ ją pabudis ankstųjį rytelį, tai kas juoj (jąja) pasrūpins, tai kas jos paklaus, kap sekės jaunimėlin? Taigi, mokykis, miels žmogau, čėsu pasirū́pyt. Ant to pasirūpinu. Pirma pasirūpinu. Turiu viltį, jog jūs ją. maloniai priimsit ir už jos prasiplatinimą pasirūpinsit. Įsteigus klioštorelių, reikėjo pasirūpinti, kad jo gyventojams duonos netrūktum. Pasirūpykis iš širdies dėlei savo išganymo. Apie tai daugiaus nepasirūpintumbimi, kas ant žemės yra. O nusiuntėm teipajeg su jais brolį mūsų, kurį atradom daug daiktuose tankiai rūpestingą santį, o dabar toli daugiaus pasirūpinantį dėl didžio nusitikėjimo, kurį [turiu] prieš jus. pasistengti: Pasirūpink, senas drauge, kad kunigas Skirmuntas tuojau gautų eikliausią žirgą. Iš Druskininkų, vasaros gale, pasirūpysiu, sustiprėjęs, atlankyti ir Tamstą.

3. tam tikrą laiką praleisti rūpinantis: Kai aš pasirūpinu, man galva svaigsta.

4. paraginti, paskatinti: Parūpink jį, kad važiuotum. Neparūpintas jis neis namo. Užmiršau jį parū́pyt, ka druskos nupirkt [ų]. Tu jį tik parū́pinai bepiršdamas, nebūt da apsiženijęs. Padėkokit gi ir jūs, mergiotės, – parūpino motina dukteris. Iš paskos jojo du kazokai ir, kai suimtasis suklupdavo ar praretindavo žingsnius, parūpindavo jį rimbais. Tu jam spirgų užberk daugiau, – parūpino ją Juoziokas. Kėliau rytelį nepabudinta, dirbau darbelį neparūpinta. Nusilaužiau putino šakelę pasirūpint juodbėriui žirgeliui.
parsirū́pinti

1. labai susirūpinti: Ko tu čia kito reikalais parsirū́pinęs?! Namieje radau savuosius parsirūpinusius.

2. parsiskubinti: Parlėkė parsirū́pino da su šviesa namo.
pérsirūpinti per daug rūpintis, prisirūpinti: Aš jau pérsirūpinau, bijausi, kad visai neapakčiau. Ana pársirūpino apie tą darbą, t. y. parmislijo. Ana pársirūpinus su visokiais vargais, vaikais.
prarū́pinti. praleisti rūpinantis: Yra lig šiol stačiai už bjaurius rūbus išleidžiama gana daug piningų ir daug laiko prarūpinta, kaip tokius nepritinkamus apdarus įgijus.
prirū́pinti

1. pritiekti: Pats nesrūpintum – niekas neprirū́pint. Jau prirū́pino panierų (faneros): ant viršaus lubas i sienas išsikalė. Prirū́pinu vyram ėdesio, tegu kemša. parūpinti, patiekti: Prašome tai, ko meilijome, prirūpinti. Tamstos gromata su išsirašymu ant „Aušros“ parėjo; taps prirūpinta „A. “. Jam geriausią valgį ir gėrimą prirūpysią.

2. prisikrimsti, prisijaudinti: Medžiai kalba, pievų žolelės, augalėliai. Išgirsti gali juos tik vakare, kai saulutė nusileidžia… kai ir žmogaus širdis, perdien prisirūpinusi, tarsi aprimsta – tada gali išgirsti.

3. priraginti, prijudinti: Ten anksti rytelio prie sunkių darbelių prirūpino. Iškalba klausytojus prirūpina gerai klausyti.
surū́pinti

1. sukelti nerimą, suneraminti: Jonuką labai surūpino ta žinia. Visi tie dalykai buvo didžiai surūpinę lietuvius. Paklaustas, kodėl juos teip surūpino, atsako.

2. turėti rūpestį, nerimą, sunerimti: Ta nigdi gaspadorystėj nebuvo teip susirū́pinus, kaip dabar. Visą dieną inžinierius vaikščiojo susirūpinęs. Pšemickis susirūpino išgirstomis iš tijūno naujienomis. Ir aš teip buvau nabagė susirū́pinusi, ka mun iš to rūpesnio dantys išbiro. Ta gromata tėvai labai susirūpino, ypač motina. Čia aš labai susirū́pinau ir mislijau, kaip man iš dangaus išlipt.
susirū́pinusiai. Dievas žino, kas išaugs iš to mūsų vaiko, – susirūpinusiai sakydavo motina.

3. parodyti rūpestį, dėmesį: [Baranauskas] susirūpinęs lietuvių kalbos dalykais. Jau geri pietūs, ponai, o mumis dar niekas nesusirūpino. Tamsta susirūpinęs uošvio vestuvėmis? Šį rytą visi savimi susirūpinę. Tada tėvas susirū́pino surastie tą paukštę ir pasiuntė savo sūnus. Buvo įsakyta ir visiems žmonėms susirūpinti.

4. rūpinantis gauti, patiekti, sutvarkyti: Reik [ia] viską suverpti, išausti, surū́pinti mažiausį daiktą. Kol viską surū́pini, sutvarkai, tiek senam ir terandas. Ta mergučė viską suvilko, surū́pino, tai jie tą namą i pasiramuntavo. Vienas visko nesurū́pysi, tegu ir kiti stengiasi. Gerai, kad jai mama viską surū́pina. Jau ant Kalėdų jam reik du tūkstančiai surū́pinti. Jau surūpintos ma [n] dovanėlės mano motulės ir be šventos dienelės, o ir priausta plonų drobelių be subatos vakarėlio. Tavo kraitį, kurį tau tavo motinėlė surūpino, nesuspėjo tavo tėvas vokiečiams į kakarinę supilti. Čia pat stovėjo molinėlis su pienu, aprištas drobiniu skudurėliu, mėtėsi šaukštas ant šiaudų, butelys vandens – vis tai Akvilios surūpinta. Singalesai gavo anus brangius daiktus jiems surūpinti. Tai jau Jonukas musėt mėsą surū́pino (suvalgė) . Kas nori fabrikavot (vežti rąstus), tai susrū́pina, susistoroja padarus. Jinai susirū́pino mašiną i [r] vežė.
užrū́pinti.

1. sukelti rūpestį, nuliūdinti: Ma [no] veidelis užrūpytas.

2. labai susirūpinti, sunerimti: Kad ažsirū́pinau ašiai – eisiu, eisiu, ir lig šiolei nenuejau. Sėdi kap i užsirū́pinę kuo. Senutis, sėdėdamas ant rąstų, ranka pasirėmęs žiūrėjo į užsirūpinusią motyną. Atsisveikino ir nuėjo kiekvienas sau – jis ramus, ji užsirūpinusi. Mūsų valdžia tikrai tuo užsirūpino ir nori vieną sykį užbaigti tą klausimą. Prie lovos stovėjo užsirūpinęs daktaras.

3. patenkinti reikalus, aprūpinti: Alum užrūpinu. Karčemą pyvu užrūpinti. Užrū́pinau jau aš vaikus. O nu kada eš ir savo namus užrūpinsiu? Biednuosius užrūpindavo, sakytojams patardavo. Juk viernuosius tu vis užrūpinai.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'irupinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x