įritinėti

ritinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. ritinti:

1. raičioti, ridinėti: Pagalvojus apie visa tai, jam ir dabar tebedreba rankos, tarsi iš didžio nuovargio, tarsi būtų akmenis ritinėjęs prieš kalną. Ritinėti akmenį. Uždevė akminus ritinė́ti, pirštus sutraiškė. Perdien akmenis ritinė́jau. Vyrai žaliūkai, akmenis galėtų ritinėti – mušasi, riejasi. Tavi. maži vaikeliai pašals, ant akmenio sėdėdami, duonos plutą turėdami, aukso obuolį ritinė́dami. Pastvėrusi neluptą bulvę, ritinėjo tarp delnų, šildė rankas. Pasakoja, kad kitąsyk dienoj „blogavieščiaus“, būdavo, angys aukso vainiką ritinėja. Torelkas ritinė́ [ja] paršiukai, puodus varto. Niekas manęs nemylėjo, kaip trinkelę ritinėjo. Aš viens pats mažas, visi muni varinėj, kaip kulkelę ritinė́j. Liudvikas Kiaunė sėdėjo panarinęs galvą ir susimąstęs pirštu ritinėjo mažytį duonos trupinėlį. Gali vaiką ritinė́ti kaip bolę (sviedinį) . „Varyti į peklą“ toks vaikių žaidimas: įstato mergę į kubelą be dugno i ritinė [ja] viseip. Sušrūbavo [ja] taip iš visų pusių [trobą],
ka gali ritinė́ti. Ir akmuo ritinėjamas neapžel [ia].

2. ritant suspausti į gumulą, rubulioti: Toks mernas sniegas, vaikai ka ritinė́ [ja]. Kleckai ritinėti, rubultiniai.

3. riedėti: O bene aukselis, bene sidabrėlis žemuže ritinė́jo. O ne aukselis, ni cidabrėlis žemužė [je] ritinė́jas. Mūsų sesužėlės graudžios ašarėlės žemužė [je] ritinė́jos. Smetonas varva par ausis, par nosę, o puodelio tik šukės aslo [je] ritinė́jas. Skaisti laimės saulužė ritinėjos žemai. Tegu saulė ritinėjas po melsvus dangaus skliautus. O tai šaltis, o tai vėjas apie rietus ritinė́jas. Darbymety ir akmuo ant daikto neguli, ir tas ritinėjasi. Ir ritinėsis kaip Dievo dovana po kubilą.

4. bėginėti: Kaip aš buvau mažukutis, po žemelę ritinėjau. Keturios kiaulės ritinė́jas kaip levai. Trijų metų vaikynėlis po žemelę ritinėjos.

5. atsigulusį vartyti: Nekimbančioji dedervinė ka mun prisimetė, ritinėjamas lovo [je] bebuvau: visas skaudėjau. voliotis, gulinėti: Ans sau saulėkaitė [je] ritinė́jas. Taip gražus žvyrynelis, jei nori – ritinė́kias! Ritinė́jas pavenčiais, šonus kaitina. Ka nebūčiau ritinė́jusys, būčiau sukrovus. Girti grioviais ritinėjas, galvas susiskaldo. Kiaulė ritinėjas po purvynus – po trijų dienų lys. Tegu ritinė̃jies vaikas, nekelnok. Šoko tujaus į šalutinę, pamatė senutę besiritinėjant lovoj. A mislija, ka apsivaikuosi, ta atsigulsi i ritinė́sys kaip kiaulė su vaiku lovo [je]. Ne tiek tu arsi, kiek ritinė́sys. Reikėję būtų kame karčemoje ritinėtis ir šalti. Nedirba, su vaiku po trobą ritinė́jas. Karalius … kūną savą apvilko ašutine ir maiše dieną ir naktį ritinė́jos. Ji ritinėjosi po grindis ir negalėjo nustoti juoktis.

6. žaisti su ritiniu, mušti ripką: Pradedame ritinėti burbulį. Jis ateidavo į mūsų kaimą skritulio ritinė́ti. Ritinaitę padaro, ir ritinė́jas vaikas. Einam ritinė́tis.

7. ridenti dažytus kiaušinius įžulniai padėtu loveliu. Kiaušinius [liuob] ritinė́sma Velykų rytą. Ritinė́jom ir mušdavom [kiaušinius] an Velykų.

8. eiti imtynių, galynėtis: Vaikai ritinė́jas, t. y. grumias.
ligosè ritinė́tis sirgti: Vienos [e] ligõs [e] ritinė́jas žmonys.
sáulė žemè ritinė́jas. Varnėnai čiulba, bitės dūzgauja gluosnyje, o saulelė žeme ritinėjasi. Sáulė žemè ritinė́jas – graži būs diena. Aš neisu, noc sáulė žemè ritinė́tumias. Sáulė žemè ritinė́jas, šunys pastogėms gyliuo [ja].
apritinė́ti. apritinti 1; pavartalioti: Karštą [v] andinį pela, apritinė́ [ja],
apritinė́ [ja],
pasmuko teip – greitai ten nudarbuo [ja] tą paršą.
atritinė́ti. atritinti:

1.

2. Turėjau visą dieną samdyti žmogų, pakol tus akminis mun beatritinė́jo.
įritinė́ti. įritinti.
išritinė́ti.

1. išritinti 1: Akmenis išritinė́k. Mūsų tėviška žemelė mus penėjo, nuo amžių gyvenome joje, dirvonus plėšėme, akmenis išritinėjome. Radę iš vienos nakties, sako, išvartalioti tie akminys, išritinė́ti. Išritinė́jos galvos iš kapų.

2. kaltis iš kiaušinio: Vienas viščiukas jau išsiritinė́ja, kitas vėl prasikalęs.
nuritinė́ti. nuritinti.

1. nuvartyti, nuridenti: Nuo kalno nuritinė́k akmenis. Tas visas šventoves kaip griovė, i tus akminis nuritinė́jo pakalniuo. Žmogus, pameilęs užmokesnio, priejęs rąstus šalin nu meškos nuritinė́jo.

2. išsivolioti: Nusiritinėk pavasarį žolėje dar su rasa – nebebūs suskio (niežų) .
paritinė́ti. paritinti.

1. paridenti: Paritinė́k akminus par dieną – suplonėsi. Vaikas nor [i] tutę paritinėti. | Tokią kultuvę paritinė́si, paritinė́si, i paliks minkšti, daili drabužiai. Šilinis ir Budreika paėmė po papirosą, paritinėjo tarp grubių pirštų ir, pagarbiai tylėdami, įsikando.

2. pasiraičioti: Iš užkrosnio išsirito ugnies kamuoliukas, pasiritinėjo po aslą ir plyšo per pusę.

3. atsigulusį pavolioti, pavartalioti: Šonais paritinė́ju [mažą mergytę],
patenkinta. pasivolioti, pagulinėti: Pasiritinė́ju po lovą, ale neužmiegtu. Vestuvėse tur [i] būti alai putoti, pyragai kuproti, kad būtų svečiams gulėti ir pasiritinėti.
pérritinėti. perritinti.
priritinė́ti. priritinti.

1. vartaliojant pristumdyti.

2. ridenant išlošti: Parnešė kapą kiaušinių priritinė́jęs.
suritinė́ti. suritinti.

1. sustumdyti į vieną vietą vartaliojant.

2. surutulti: Suritinėti iš tešlos pyragiukai.

3. ridenant, važiuojant sudilinti: Tavo arklius gražiuosius – tai suvažinėjo, tavo ratus zalatytus – tai suritinėjo.
užritinė́ti. užritinti.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>ritinė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. ritinti: <br/>1. <span class="explanation">raičioti, ridinėti: </span> Pagalvojus apie visa tai, jam ir dabar tebedreba rankos, tarsi iš didžio nuovargio, tarsi būtų akmenis ritinėjęs prieš kalną. Ritinėti akmenį. Uždevė akminus ritinė́ti, pirštus sutraiškė. Perdien akmenis ritinė́jau. Vyrai žaliūkai, akmenis galėtų ritinėti – mušasi, riejasi. Tavi. maži vaikeliai pašals, ant akmenio sėdėdami, duonos plutą turėdami, aukso obuolį ritinė́dami. Pastvėrusi neluptą bulvę, ritinėjo tarp delnų, šildė rankas. Pasakoja, kad kitąsyk dienoj „blogavieščiaus“, būdavo, angys aukso vainiką ritinėja. Torelkas ritinė́ [ja] paršiukai, puodus varto. Niekas manęs nemylėjo, kaip trinkelę ritinėjo. Aš viens pats mažas, visi muni varinėj, kaip kulkelę ritinė́j. Liudvikas Kiaunė sėdėjo panarinęs galvą ir susimąstęs pirštu ritinėjo mažytį duonos trupinėlį. Gali vaiką ritinė́ti kaip bolę <span class="explanation"> (sviedinį) </span>. „Varyti į peklą“ toks vaikių žaidimas: įstato mergę į kubelą be dugno i ritinė [ja] viseip. Sušrūbavo [ja] taip iš visų pusių [trobą], ka gali ritinė́ti. Ir akmuo ritinėjamas neapžel [ia]. <br/>2. <span class="explanation">ritant suspausti į gumulą, rubulioti: </span> Toks mernas sniegas, vaikai ka ritinė́ [ja]. Kleckai ritinėti, rubultiniai. <br/>3. <span class="explanation">riedėti: </span> O bene aukselis, bene sidabrėlis žemuže ritinė́jo. O ne aukselis, ni cidabrėlis žemužė [je] ritinė́jas. Mūsų sesužėlės graudžios ašarėlės žemužė [je] ritinė́jos. Smetonas varva par ausis, par nosę, o puodelio tik šukės aslo [je] ritinė́jas. Skaisti laimės saulužė ritinėjos žemai. Tegu saulė ritinėjas po melsvus dangaus skliautus. O tai šaltis, o tai vėjas apie rietus ritinė́jas. Darbymety ir akmuo ant daikto neguli, ir tas ritinėjasi. Ir ritinėsis kaip Dievo dovana po kubilą. <br/>4. <span class="explanation">bėginėti: </span> Kaip aš buvau mažukutis, po žemelę ritinėjau. Keturios kiaulės ritinė́jas kaip levai. Trijų metų vaikynėlis po žemelę ritinėjos. <br/>5. <span class="explanation">atsigulusį vartyti: </span> Nekimbančioji dedervinė ka mun prisimetė, ritinėjamas lovo [je] bebuvau: visas skaudėjau. <span class="explanation">voliotis, gulinėti: </span> Ans sau saulėkaitė [je] ritinė́jas. Taip gražus žvyrynelis, jei nori – ritinė́kias! Ritinė́jas pavenčiais, šonus kaitina. Ka nebūčiau ritinė́jusys, būčiau sukrovus. Girti grioviais ritinėjas, galvas susiskaldo. Kiaulė ritinėjas po purvynus – po trijų dienų lys. Tegu ritinė̃jies vaikas, nekelnok. Šoko tujaus į šalutinę, pamatė senutę besiritinėjant lovoj. A mislija, ka apsivaikuosi, ta atsigulsi i ritinė́sys kaip kiaulė su vaiku lovo [je]. Ne tiek tu arsi, kiek ritinė́sys. Reikėję būtų kame karčemoje ritinėtis ir šalti. Nedirba, su vaiku po trobą ritinė́jas. Karalius … kūną savą apvilko ašutine ir maiše dieną ir naktį ritinė́jos. Ji ritinėjosi po grindis ir negalėjo nustoti juoktis. <br/>6. <span class="explanation">žaisti su ritiniu, mušti ripką: </span> Pradedame ritinėti burbulį. Jis ateidavo į mūsų kaimą skritulio ritinė́ti. Ritinaitę padaro, ir ritinė́jas vaikas. Einam ritinė́tis. <br/>7. <span class="explanation">ridenti dažytus kiaušinius įžulniai padėtu loveliu</span>. Kiaušinius [liuob] ritinė́sma Velykų rytą. Ritinė́jom ir mušdavom [kiaušinius] an Velykų. <br/>8. <span class="explanation">eiti imtynių, galynėtis: </span> Vaikai ritinė́jas, t. y. grumias. <br/><b> ligosè ritinė́tis</b> <span class="explanation">sirgti: </span> Vienos [e] ligõs [e] ritinė́jas žmonys. <br/><b>sáulė žemè ritinė́jas</b>. Varnėnai čiulba, bitės dūzgauja gluosnyje, o saulelė žeme ritinėjasi. Sáulė žemè ritinė́jas – graži būs diena. Aš neisu, noc sáulė žemè ritinė́tumias. Sáulė žemè ritinė́jas, šunys pastogėms gyliuo [ja]. <br/><b>apritinė́ti</b>. apritinti 1; <span class="explanation">pavartalioti: </span> Karštą [v] andinį pela, apritinė́ [ja], apritinė́ [ja], pasmuko teip – greitai ten nudarbuo [ja] tą paršą. <br/><b>atritinė́ti</b>. atritinti: <br/>1. <br/>2. Turėjau visą dieną samdyti žmogų, pakol tus akminis mun beatritinė́jo. <br/><b>įritinė́ti</b>. įritinti. <br/><b>išritinė́ti</b>. <br/>1. išritinti 1: Akmenis išritinė́k. Mūsų tėviška žemelė mus penėjo, nuo amžių gyvenome joje, dirvonus plėšėme, akmenis išritinėjome. Radę iš vienos nakties, sako, išvartalioti tie akminys, išritinė́ti. Išritinė́jos galvos iš kapų. <br/>2. <span class="explanation">kaltis iš kiaušinio: </span> Vienas viščiukas jau išsiritinė́ja, kitas vėl prasikalęs. <br/><b>nuritinė́ti</b>. nuritinti. <br/>1. <span class="explanation">nuvartyti, nuridenti: </span> Nuo kalno nuritinė́k akmenis. Tas visas šventoves kaip griovė, i tus akminis nuritinė́jo pakalniuo. Žmogus, pameilęs užmokesnio, priejęs rąstus šalin nu meškos nuritinė́jo. <br/>2. <span class="explanation">išsivolioti: </span> Nusiritinėk pavasarį žolėje dar su rasa – nebebūs suskio <span class="explanation"> (niežų) </span>. <br/><b>paritinė́ti</b>. paritinti. <br/>1. <span class="explanation">paridenti: </span> Paritinė́k akminus par dieną – suplonėsi. Vaikas nor [i] tutę paritinėti. | Tokią kultuvę paritinė́si, paritinė́si, i paliks minkšti, daili drabužiai. Šilinis ir Budreika paėmė po papirosą, paritinėjo tarp grubių pirštų ir, pagarbiai tylėdami, įsikando. <br/>2. <span class="explanation">pasiraičioti: </span> Iš užkrosnio išsirito ugnies kamuoliukas, pasiritinėjo po aslą ir plyšo per pusę. <br/>3. <span class="explanation">atsigulusį pavolioti, pavartalioti: </span> Šonais paritinė́ju [mažą mergytę], patenkinta. <span class="explanation">pasivolioti, pagulinėti: </span> Pasiritinė́ju po lovą, ale neužmiegtu. Vestuvėse tur [i] būti alai putoti, pyragai kuproti, kad būtų svečiams gulėti ir pasiritinėti. <br/><b>pérritinėti</b>. perritinti. <br/><b>priritinė́ti</b>. priritinti. <br/>1. <span class="explanation">vartaliojant pristumdyti. </span> <br/>2. <span class="explanation">ridenant išlošti: </span> Parnešė kapą kiaušinių priritinė́jęs. <br/><b>suritinė́ti</b>. suritinti. <br/>1. <span class="explanation">sustumdyti į vieną vietą vartaliojant. </span> <br/>2. <span class="explanation">surutulti: </span> Suritinėti iš tešlos pyragiukai. <br/>3. <span class="explanation">ridenant, važiuojant sudilinti: </span> Tavo arklius gražiuosius – tai suvažinėjo, tavo ratus zalatytus – tai suritinėjo. <br/><b>užritinė́ti</b>. užritinti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.