įrambėti

rambė́ti, -ė́ja, -ė́jo. rámbėti, -ėja, -ėjo

1. kietėti, stingti: Skrandis rámbė [ja].

2. darytis rambiam, nebaikščiam: Nuo didelio mušimo arklys rambė́ja.

3. darytis nejautriam, nenuoširdžiam: Žmogaus siela rambėja.
aprambė́ti. pasidaryti nejautriam, neveikliam: Galiu skaityti, rašyti… O paskui aprambėju, susipažįstu su visais, pradedu išgėrinėti.
įrambė́ti.

1. surambėti, įdiržti: Išrodo kaip perkūnų apskaldytas įrambėjęs senmedis.

2. pasidaryti nejautriam, aptingusiam.

3. pasidaryti užsispyrusiam, užkietėjusiam, nepalenkiamam: Įrambėjęs pagonis.
išrambė́ti. įrambėti
2.
nurambė́ti.

1. pasidaryti ruplėtam, surietėjusiam: O nurambėję ąžuolai tarės savo plačiomis šakomis beramstą tuos eglių ir pušų nendrynus.

2. rambėjant, standėjant pasidaryti nevertingam: Sėtiniai a nenūrambė́s?

3. mirti, kam surambėjus: Skrandis rambė [ja],
i nurámbės (mirs skrandžiu) .
surambė́ti.

1. suaugti (lūžusiam kaului), surietėti: Pridėjo lentą, pririšo, surámbėjo tas kaulas, i viskas. Surámbėjo kaulai, nėko nepadės nė operacija. Jau arklio koja surámbėjo. Parmušta koja žąsiuko jau surambėjo. Žaizdos, pasirodo, užgyja ir surambėja kaip rievės medžio žievėje.

2. sukietėti, sudiržti: Nuo darbo taip delnai surámbėjo, kad nė usnių nebijo. Pečiai sukumpo, rankos surambėjo, žingsnis pasidarė vyriškai sunkus. Jam nebuvo lengva sulenkti savo surambėjusios nugaros. Jis drūtas, surambėjęs kap ąžuolas. Ot veršis, net kaklas surambėjęs! Kažin kokios surambėjusios malkos, tai kirvis neima, nors dantimis krimsk. Surambėjusiums rankums darytas valgis visada skanesnis.

3. pasidaryti rambiam, nejudriam: Tas arklys suvisam surambė́jo: gali kirsti, kiek tik nori – nepasijudins. Apdaužyk šonus jo, kolek vaiku yra, kad nesurambėtų ir nestotųsi nepaklusniu. Pasensti, surambė́ji, o jaunas i paliekta jaunas. Ale toks jau surambė́jęs, kad liek par pečius – ir tai gal negirdėtų.

4. pasidaryti nejautriam, bukam: O jis toks jau surambėjęs, kad iš tų žodžių nesuprato nė mano skausmo. Miesto žmonės nejautrūs, surambėję. Tačiau gyvenimas privertė surambėti jos širdį. Neleiski sielai surambėt.

5. pasidaryti užsispyrusiam, užkietėjusiam, nepalenkiamam: Ar tu moki taip ginti šventą bažnyčią, kaip šis surambėjęs stabmeldys savo netikrus dievus?

Įrašas
Paaiškinimas	<b>rambė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. rámbėti, -ėja, -ėjo<br/>1. <span class="explanation">kietėti, stingti: </span> Skrandis rámbė [ja]. <br/>2. <span class="explanation">darytis rambiam, nebaikščiam: </span> Nuo didelio mušimo arklys rambė́ja. <br/>3. <span class="explanation">darytis nejautriam, nenuoširdžiam: </span> Žmogaus siela rambėja. <br/><b>aprambė́ti</b>. <span class="explanation">pasidaryti nejautriam, neveikliam: </span> Galiu skaityti, rašyti… O paskui aprambėju, susipažįstu su visais, pradedu išgėrinėti. <br/><b>įrambė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">surambėti, įdiržti: </span> Išrodo kaip perkūnų apskaldytas įrambėjęs senmedis. <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti nejautriam, aptingusiam. </span> <br/>3. <span class="explanation">pasidaryti užsispyrusiam, užkietėjusiam, nepalenkiamam: </span> </span> Įrambėjęs pagonis. <br/><b>išrambė́ti</b>. įrambėti 2. <br/><b>nurambė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti ruplėtam, surietėjusiam: </span> O nurambėję ąžuolai tarės savo plačiomis šakomis beramstą tuos eglių ir pušų nendrynus. <br/>2. <span class="explanation">rambėjant, standėjant pasidaryti nevertingam: </span> Sėtiniai a nenūrambė́s? <br/>3. <span class="explanation">mirti, kam surambėjus: </span> Skrandis rambė [ja], i nurámbės <span class="explanation"> (mirs skrandžiu) </span>. <br/><b>surambė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">suaugti (lūžusiam kaului), surietėti: </span> Pridėjo lentą, pririšo, surámbėjo tas kaulas, i viskas. Surámbėjo kaulai, nėko nepadės nė operacija. Jau arklio koja surámbėjo. Parmušta koja žąsiuko jau surambėjo. Žaizdos, pasirodo, užgyja ir surambėja kaip rievės medžio žievėje. <br/>2. <span class="explanation">sukietėti, sudiržti: </span> Nuo darbo taip delnai surámbėjo, kad nė usnių nebijo. Pečiai sukumpo, rankos surambėjo, žingsnis pasidarė vyriškai sunkus. Jam nebuvo lengva sulenkti savo surambėjusios nugaros. Jis drūtas, surambėjęs kap ąžuolas. Ot veršis, net kaklas surambėjęs! Kažin kokios surambėjusios malkos, tai kirvis neima, nors dantimis krimsk. Surambėjusiums rankums darytas valgis visada skanesnis. <br/>3. <span class="explanation">pasidaryti rambiam, nejudriam: </span> Tas arklys suvisam surambė́jo: gali kirsti, kiek tik nori – nepasijudins. Apdaužyk šonus jo, kolek vaiku yra, kad nesurambėtų ir nestotųsi nepaklusniu. Pasensti, surambė́ji, o jaunas i paliekta jaunas. Ale toks jau surambė́jęs, kad liek par pečius – ir tai gal negirdėtų. <br/>4. <span class="explanation">pasidaryti nejautriam, bukam: </span> O jis toks jau surambėjęs, kad iš tų žodžių nesuprato nė mano skausmo. Miesto žmonės nejautrūs, surambėję. Tačiau gyvenimas privertė surambėti jos širdį. Neleiski sielai surambėt. <br/>5. <span class="explanation">pasidaryti užsispyrusiam, užkietėjusiam, nepalenkiamam: </span> </span> Ar tu moki taip ginti šventą bažnyčią, kaip šis surambėjęs stabmeldys savo netikrus dievus?
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.