įpyškėti

pyškė́ti, pýška (pỹška, pýškia. pýkšta), -ė́jo. pýškėti, -a, -ėjo

1. kelti triukšmą, pokšėti: Ten namuose buvo daug vaikų, jie be paliovos šūkavo, juokėsi ir lakstė pyškėjo po visus kampus. Botagas gerai pýška. Dunda pyška staklužėlės, aš negaliu miegoti. Kažkur visą laiką kaleno kulkosvaidžiai, pyškėjo šautuvai. Ką tu čia dirbi, kad teip pyškì. Duoda (skaito) knygas, ka pỹška.

2. su triukšmu skilti, eižėti: Teip šala, kad tvoros pýška. Ledas pýška.

3. skambėti, aidėti: Šoka sveteliai, net dvaras pyška.

4. su triukšmu greitai vykti: Kas gyvas pýška į jomarką. Vėl į kiemą pyška nelaukti svečiai.
atpyškė́ti. su triukšmu atvykti: Ryt poryt prancūzų pulkai atpyškės. Ant rytojaus atpyškėjo ragana su karieta. Per lapkričio naktų ankstyvą gruodą ji. atpyškėjo alkana, žvarbi.
įpyškė́ti. su triukšmu įvažiuoti: Į kiemą įpyška sveteliai.
išpyškė́ti.

1. išdužti, ištrūkti: Kai jijė į butą ėjo, visi langai išpyškėjo. Kaip įkibau į krūtinę, tuoj guzikai išpyškėjo.

2. su triukšmu išvykti, išbėgti: Anksti anų išpyškė́jo į miestą. Jos čia nebėr, kaži kur išpyškė́jo. Šinkarka kaip žaibas pro kaminą išpyškėjo.
nupyškė́ti. greit nuvažiuoti, nubėgti: Klimukas šmaukšt šmaukšt sukirto arkliams ir nupyškėjo. Arkliai zovadais nupyškė́jo, t. y. nubėgo.
papyškė́ti. papoškėti: Kad papýškėjo, – aš sudribau. Bet kai tėvelis ar brolelis papyškėdavo iš šautuvo, tai tiek jų ir bematydavai – tuoj visi atsidurdavo girioje. Su kirviu papýškėjo ir nuėjo.
parpyškė́ti. greitai, smarkiai parvažiuoti, pareiti: Parpyškėjau iš Gegrėnų menka valanda. Jis nubėgo į girią, arklius paleido, meškas pasikinkė ir parpyškėjo.
prapyškė́ti. smarkiai pravažiuoti: Tik prapyškė́jo zovada pro šalį!
pripyškė́ti. prieiti, prisigrūsti: Pilnas namas pripyškėjo žmonių.
supyškė́ti.

1. sudundėti, sutrinksėti: Tę vežimas važiavo – supyškė́jo. Dvylikėj velniai supyškėjo sutrinksėjo ir išskrido iš pirkaitės. Supyškėjo perkūnija į tą vaikiną.

2. sudegti, supleškėti: Pavėjui visas kiemas (sodžius) supyškė́j [o]. Kad tu supyškė́tai su savo razumu!).

Įrašas
Paaiškinimas	<b>pyškė́ti, </b>pýška (pỹška, pýškia. pýkšta), -ė́jo. pýškėti, -a, -ėjo<br/>1. <span class="explanation">kelti triukšmą, pokšėti: </span> Ten namuose buvo daug vaikų, jie be paliovos šūkavo, juokėsi ir lakstė pyškėjo po visus kampus. Botagas gerai pýška. Dunda pyška staklužėlės, aš negaliu miegoti. Kažkur visą laiką kaleno kulkosvaidžiai, pyškėjo šautuvai. Ką tu čia dirbi, kad teip pyškì. Duoda <span class="explanation"> (skaito) </span> knygas, ka pỹška. <br/>2. <span class="explanation">su triukšmu skilti, eižėti: </span> Teip šala, kad tvoros pýška. Ledas pýška. <br/>3. <span class="explanation">skambėti, aidėti: </span> Šoka sveteliai, net dvaras pyška. <br/>4. <span class="explanation">su triukšmu greitai vykti: </span> Kas gyvas pýška į jomarką. Vėl į kiemą pyška nelaukti svečiai. <br/><b>atpyškė́ti</b>. <span class="explanation">su triukšmu atvykti: </span> Ryt poryt prancūzų pulkai atpyškės. Ant rytojaus atpyškėjo ragana su karieta. Per lapkričio naktų ankstyvą gruodą ji. atpyškėjo alkana, žvarbi. <br/><b>įpyškė́ti</b>. <span class="explanation">su triukšmu įvažiuoti: </span> Į kiemą įpyška sveteliai. <br/><b>išpyškė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išdužti, ištrūkti: </span> Kai jijė į butą ėjo, visi langai išpyškėjo. Kaip įkibau į krūtinę, tuoj guzikai išpyškėjo. <br/>2. <span class="explanation">su triukšmu išvykti, išbėgti: </span> Anksti anų išpyškė́jo į miestą. Jos čia nebėr, kaži kur išpyškė́jo. Šinkarka kaip žaibas pro kaminą išpyškėjo. <br/><b>nupyškė́ti</b>. <span class="explanation">greit nuvažiuoti, nubėgti: </span> Klimukas šmaukšt šmaukšt sukirto arkliams ir nupyškėjo. Arkliai zovadais nupyškė́jo, t. y. nubėgo. <br/><b>papyškė́ti</b>. <span class="explanation">papoškėti: </span> Kad papýškėjo, – aš sudribau. Bet kai tėvelis ar brolelis papyškėdavo iš šautuvo, tai tiek jų ir bematydavai – tuoj visi atsidurdavo girioje. Su kirviu papýškėjo ir nuėjo. <br/><b>parpyškė́ti</b>. <span class="explanation">greitai, smarkiai parvažiuoti, pareiti: </span> Parpyškėjau iš Gegrėnų menka valanda. Jis nubėgo į girią, arklius paleido, meškas pasikinkė ir parpyškėjo. <br/><b>prapyškė́ti</b>. <span class="explanation">smarkiai pravažiuoti: </span> Tik prapyškė́jo zovada pro šalį! <br/><b>pripyškė́ti</b>. <span class="explanation">prieiti, prisigrūsti: </span> Pilnas namas pripyškėjo žmonių. <br/><b>supyškė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sudundėti, sutrinksėti: </span> Tę vežimas važiavo – supyškė́jo. Dvylikėj velniai supyškėjo sutrinksėjo ir išskrido iš pirkaitės. Supyškėjo perkūnija į tą vaikiną. <br/>2. <span class="explanation">sudegti, supleškėti: </span> Pavėjui visas kiemas <span class="explanation"> (sodžius) </span> supyškė́j [o]. Kad tu supyškė́tai su savo razumu!).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.