įplukti

.
plùkti, pluñka (-a. -sta;), -o.

1. tekėti, sroventi: Pie pačios Zbiščios pluñka Beržūna. Oi pluñka pluñka bistri upelė, nepereisiu per ją. Bėga plunka vandenėlis srauniojoj upelėj.

2. plaukti: Plùkim per upę, kur siauriau. Pluñka upe medžiaga. Plùk, dalele, in kraštelį, mes tau skinsim po lapelį.

3. aptekti vandeniu: Avižos plukte papluko, t. y. apsėmė vanduo. plūsti prakaitu, ašaromis, krauju: Aš plunku prakaituose šiandien, t. y. šylu, apiplūdęs prakaitais ant kūno. Aukšti kalneliai griūt griuvo, mūs karalius kraujais pluko. šilti, prakaituoti: Visą dieną ėjau, plukau. Ten pluñka par dienas ir naktis.

4. gausiai eiti, plūsti: Diena saulėta, svietelis bažnyčėkon pluñka.
ãšaromis (ãšarose) plùkti graudžiai verkti: Ana plùko ašarose, t. y. verkė. Iš tikro neįtikėtinas tai daiktas, kad visus linksminąs Bubokas taip ašarose pluktų! Aš ašaromis plukau, o jis ūžė, gėrė su šiaučiais.
atplùkti. ateiti: Atplùko dar su šilta navyna. | Šiandie sodžiun atplunka miesto dainos.
įplùkti. neatsargiai įeiti, įsigrūsti: Kap buvo tvarte, tai ir inplùko su mėšluotom kojom pirkion. Mano tėvas yra ne vieną reizą įsiplùkęs [į eketę].
išplùkti.

1. iškilti į vandens paviršių, išplaukti: Skiedros greit iš vandens išpluñka. Žiūri, kad išplùko iš po ledo vaikutis. Kelios dienos, kap tas vyras prigėrė ir niekur neišpluñka. Rado Žąsino Kakle vaiką išplùkusį. Jaunikis išplùko iš marių. Tas dvylekis nuskendo, ir ne po ilgam išpluko visi trys.

2. išsilieti, užtvinti: Šį pavasarį Šešupė nelabai aukštai išplùko. Jau laukai tik išplùkę, išplùkę, o da vis lyja.

3. išplaukėti: Kada rugiai išpluñka, tada jau grūdo galima laukti. Deguželė kukavoja, kolek miežiai išplunka.
nuplùkti.

1. nuplaukti: Žarnos nuplùko net kitan upės šonan. Keltuvos nuplùko ir nuplùko tokiu pavandeniu balon. Paukštaitės in itą marią įšoko ir nuplùko. | Tai nuplùko mano jaunystėlė, tai kap ryto raselė. Reiks jau magilusčiznon nuplùkt (mirti) .

2. labai suprakaituoti: Nuplukaũ eidamas, dirbdamas, t. y. nušilau. Nuplùkusios mergos nuo šokimo. Žiūrėk, kaip nupluko (iškaito, išputojo) arklys. Nušilo nuplùko rugius berišdama, o kaip nespė [ja],
taip nespė [ja]. Sušilau nuplukáu, kol par kaitrą jumis pasiekiau. Visą dieną nušilusi nuplùkusi karves (mėšlą karvių tvarte) lyginau. Arkliai iš dirvos parejo nušilę nuplùkę. Šieną bepjaudamas tiek nuplukáu, kad buvau viename vandenė [je]. Parejo nušilęs nuplùkęs, kaip iš markos. Nūšilom nūplùkom, kol par pusnį išsikasėm. Kame buvai, vaikeli, ka toks nūplùkęs parejai? Nuilsus nuplukus lioviaus griežti, pavalgėm ir ejom gulti. Iš to išgąsčio nuplukome prakaitu ir bent pusvalandį negalėjome pajudėti.
paplùkti.

1. pradėti plaukti: Ir papluko antelė ant marių, verkė tėvo sūnelis nevalioj. Ir palūžo sijužės, ir papluko lentužės. Žirgeliu papluko, nuskendo broliukas. Ir įmetė mergužėlę gilian dūnojėlin, ir paplùko jos kaselės kaip žali šilkeliai.

2. paplūsti, pasilieti: Debesys trūko, vandens papluko. Įsidūrė jis peiliu į kairiąją ranką, aukščiaus alkūnės; papluko kraujas. Po blakstienomis papluko ašaros. Paplùko ubagų pilni laukai. pasklisti: Kvapai ore – it smilkalas, tirščiau paplunka.

3. aptekti vandeniu, aptvinti: Paplùkę visur – nė keliais, nė laukais negali išeit. Paplùko viskas – pilnos vandens buvo grabės. Mūsų lankos papluko (vanduo užsėmė) . Visa žemė buvo drėgna, lysios paplukusios nuo vandens. Paplùko suolas vandeniu. Paplùko visas šienas. Javai paplùko. Rūmų grindys midumi papluko. Mes esam varguose paplùkę. apsipilti prakaitu, krauju, ašaromis ar kuo kitu: Gulįs, sako, kraujuose paplukęs. Paplùkę akys ašarom. Paplùko krauju. Tik išgirdome už namų trenksmą, išbėgome, ugi žiūrim – guli, visas kraujais paplukęs, baisu žiūrėti. Temiegotų geriau [tėvynė] neprabusdama, negu turi dejuoti, ašarose paskendusi, krauju paplukusi. Paplukęs prakaite Gurbinis virto į suolą. Paplùks anas kraujuosa (gaus mušti) ažu itą sa [vo] darbą. Ten už miško saulė leidos lyg paplukusi kraujais.

4. patvinti: Žiūrėk, kad nepaplùktų ežeras – tavo šienas liks. Papluñka balos. Ir papluko vandenėliai vis nuo mano ašarėlių, nuo gailiųjų. Ir užtvys į Judą, ir papluks, ir per viršų eis [vanduo].
ãšaromis paplùkti labai verkti: O jei ir grįšiu savo šalelėn, ašarėlėms papluksiu.
širdìs kraujaĩs (kraujuosè) paplùkusi. Mano širdis apmirusi, visa kraujais paplukusi. Širdis kiekvieno turi kraujuos paplukt.
parplùkti. sunkiai parvykti: Žmogus, prakaitu apsipylęs, parpluko namo. Sėlenainis dar tik neseniai parplukęs iš turgaus.
pérplukti.

1. perplaukti: Perplukę ketvirtį mylios aukščiau, kad nebūtų pasergėti.

2. peršilti, labai suprakaituoti: Paršilę párplukę nabagai [kareiviai]. Parejo iš lauko paršilęs párplukęs. Paršilęs párplukęs skuba, verta šieną iš tarpangio.
priplùkti

1. priplaukti.

2. daug ištekinti, išplūsti: Motina, priplùkus kraujo, numirė.
suplùkti.

1. sutekėti, subėgti: Visas vanduo supluko iš laukų pievosna. Supluko vėl vilnys į savo senąją vietą.

2. sušilti, suprakaituoti: Suplukęs išejo ant vėjo, ir susirgo. Žmonės suplùkę sušilę – tai kaitra! Visa suplukáu, kol išvelėjau baltinius. Sušilęs suplùkęs pjauna rugius. Tokioj kaitroj dirbti – suplùkę kai marka. Visas suplùko – kaip iš vandens trauktas. Sušilęs suplùkęs – per pačią kaitrą mat ėjo. Visi sukaitę suplùkę darbuojas – pabaigti nori. Kol parvažiavau iš miško, bėris labai supluko. Visa sušilau suplukáu lyg pelė. Parbėgo sušilęs suplùkęs, be dvasios iš tos baimės. Kam arklius bevarai, matai, kad suplùkę. Arklys visas sušilęs suplùkęs – neduok gerti. Linus plūkia suplùkę. Sušilau suplukaũ, iš sylos išsimušiau. Pjovėjai sušilę, suplukę, vienmarškiniai. Nuvargome, suplukome patys ir arkliai.: Visos eina susiplukę, sudulkėję ir surūkę. sušlapti, sumirkti: Mano kailiniai visai suplùko. Ka dirbam, tai dirbam – ir marškiniai suplùko.

3. gausiai sueiti, suplūsti: Visos avys suplùko javuosna. Suplùko žmonių kap an rėkynių.

4. užsiplieksti, suliepsnoti: Liepsnoms suplunkant nebgalėjo beišeiti: ją kniūpsčią rado sugruzdėjus. Tada gi bus nepigus juoks, kada ugnimi vis' supluks.
užplùkti.

1. užplaukti, priplaukti.

2. paplūsti, apsilieti: Akys ùžpluka ašarom nuo verksmo.

3. apeiti, apsitraukti: Tvenkinys užplùko, apsivilko dumblu. Čia samanos su brukniom šileliu užplùko. Tai, vadinasi, šitaip, – tarė šeimininkė taukais užplukusiomis akimis, lėtai nužvelgusi mane visą.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'iplukti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x