įmylėti

mylė́ti, mýli (mỹli, mýlia), -ė́jo,

1. jausti kam prisirišimą, atsidavimą, palankumą; jausti traukimą, linkimą į priešingos lyties asmenį: Jauni ir gražūs, abu mylėjo vienas antrą ir, susiėmę už rankų, ramiai ir drąsiai ėjo gyvenimo keliu. Kuris myli motiną, tas kurią dieną mylės ir pačią. Jis čia visų mylimiausias žmogus; jis čia ir už tave mylimesnis. Bijomui ir mýlimui turėk arielkos, t. y. kurį bijai ir mýli. Ne penkiems šešiems manę augino, vienam tėvo sūneliui, mýlimujum berneliui. Jei geras esi, mylimas esi. Vyrai, mylėkiat moteris jūsų. Myliegu V. Dievą tavo? Petre, mylygu mane? Kartais ir mylintiemus save bei gana dirbantiemus nesisek jų darbai. | Turiu arklį mylimą. Bitės juk jaučia, kad aš myliu jas. Myly (mylėk) kap dūšią, krėsk kap grūšią. Myli kaip karvelis pačią. Myli kaip katė pelę. Nėkas dar nematė, kad šuo mylėtų katę. Mylėk, kaip akį kaktoj turėk. Kurs myli, tas tyli. Lūpos tyli – širdis mýli. Norėdamas būti mylėtu, pats pirmu mylėk. Gerai mylėti, bet geriau mylimam būti. Ateik belaukiamas, išeik bemylimas. Taip tavi mylėsiu, kad ir, vilkuo nešant, pakylėsu, meškai pešant – patūrėsu. Aš tave mylėsiu: kai neš vilkas par tvorą – pakylėsiu. Darbas durnių myli.
mylė́tinai. Ateik pas marčią savo, ją globok mylėtinai. Dabar juodu mylisi ir labai gražiai gyvena. Tėvai juos. mylėjo visus vienodai, ir jie mylėjosi tarpu savęs vienodai. Žinai, mylias, mylias i pasimeta, o visai nemyliančią parsiveda. Kurie iš pirmo didžiai mylėjos. Eikš, mylė́kivos taip, kaipo mylė́davos broliai! Mylisi kaip du karveliai. Mylias kai alyva su ugnia. Besimylėdami nosį nukanda.

2. vertinti, branginti: Žygiais, o ne žodžiais mes tėvynę mylime. Senų miškai mylė́ta, tūlon giesmėn dėta. Myliu laisvę ir darbą pasauly. Tai todėl, dėl to be vainikėlio, kad nemylė́jau žalių rūtelių. Myliu tavo balsą, tavo žingsnius, tavo rankas. Mylėt tiesą – geros širdies ženklas. Didžiaus myli jupą ir čebatus savus, o neg gyvatą savą. gerai užlaikyti, rūpestingai prižiūrėti: Gyvulį reikia mylė́t.

3. vaišinti: Suprašėme visus į vestuves, pradėjome vaišinti, mylėti. Grapas mylė́davo arbata. Labai mylėjo, ir medaus davė. Kad mylėjo, tai mylėjo, ir šustinio davė. Nei arielkos, nei alaus svečiams nenor duoti, o svečiukai nemylėti nenor išvažiuoti. Tai gardu gerti, kad mýli, gražu pareiti, kad lydi. Šuva ir vilkas susisėdo už stalo ir pradėjo mylėtis. Besimylėdami ir visai nusimylėjo.

4. mėgti: Gyvuliai ir mỹli šilimą. Mano sūnus dideliai daines mylė́jo. Taip ana. mylia tą kepurę – apsimovusi ir apsimovusi. Aš jau rūgštaus tai nemýliu nieko. Kokius jūs vaisius mỹlit? Musios mỹli medų. Vienas pieną myli, kitas mėsą. Jis girtų labai nemylia. Boba labai mylėjo valgyt lašinius. Kas, gyvas būdamas, mylėjo lazdą nešiotis, to ir vėlė ją nešiojas. Aš tai myliù sūrį prisūdyt. Sūnus mylė́jo gardžiai suvalgyt. Aš myliu lietuviškai dudent. Oi, aš mylėdavau grybaut. Myliù su žmogum paklegėt. Jis myli pajuokaut, pašnekėt. Žuves visada myli eit prieš vandenį. Aš myliù vaikščiot po laukus. Petras labai išgert mylėjo, pabaliuit. turėti ką tinkama augimo sąlyga. Lepeškos ne kiekvieną mišką myli (ne visur dygsta) . Bulvės myli šviežion žemėn: arba sėklą, sako, keisk, arba žemę. Rugys nemylia balėj augt.

5. saugoti, gelbėti (nuo blogybės, nemalonumo) . Tegul Tamstą Viešpats Dievas nuo viso blogo myli. Rasi, Dievas mylės: rasi, kaip nusuks į šalį tą kryželių. Kad Dievas mylėt mus visus nuog tokio gyvenimo, kaip ana nutekėjus būna.
Diẽve (Diẽ, Diẽv) mylė́k (mýlėk, mylỹ)

1. Mylėk Dieve, kaip lyja! Diẽve mylė́k, kiek drapanų prisisiuvo, kada gi jas visas ir sunešios! Čia jai tai mylėk Dieve, rakštis. Myl' Dieve! Diẽve tu mylỹ, koks bjaurus! Mylė́k Diẽve, koks šaltis! Dieve myliąs!

2. Diẽvai mylė́k, nuo šio karto jau daugiau nebarsiu. Diẽv mylỹ, šiandien jau daugiau nebelis.

3. Tik, Diẽve mýlėk, saugok pinigus! Die myly, bus lietaus, tai mūs šienas čystai supus. Dieve mylėk nuo svečio! Da, Diev myly, gali ažsidegt. Kad pasisuktų, Diẽve mýlėk, žandarai, būtų visiems strioko.
ne Diẽve mylė́k;
ne Diẽ mylỹ neduok Dieve. Ne Diẽve mylė́k, jis tę nueitų, būt po jam! Ne Diẽ mylỹ, paregėtų tave šitai darant tėvulis, tai užmuštų!
Põne mylė́k (mýlėk) . Põne mýlėk nuo tokio žmogaus, nuo tokios nelaimės.
tegul̃ Diẽvas mýli

1. Kokių aš riebių avinų mačiau šiandien ir kokią daugybę, tai tegul Dievas myli!

2. Kad neema miegas, tegul Dievas myli!
apsimylė́ti

1. sumylėti 1: Taip anuodu gyvenančiu i apsimylėjusiu.

2. susižavėti kuo, pamėgti ką: Apsimylėjo Laukžemiu baronas, čia ir pasilaidojo.
atmylė́ti.

1. atsilyginti meile už meilę: Ką už jo meilę atmylė́ti. Ir kaipog jo už tatai atpenč notmylėt? Tuo gi jaukinkimės šį poną savą atmylėti.

2. pakankamai mylėti: Baisiausia terp jų meilė – negali atsimýlėt.

3. vaišinimu atsilyginti už vaišinimą: Ji mañ tada teip primylėjo, o aš vis neprisitaisau jos atmylė́t. Dėkui, tamsta mane primylėjai, ale kada gi aš tamstą atmylė́siu. Aš jį atmylė́jau, t. y. atvaišinau.

4. atlyginti už gerą darbą, paslaugą. . Kad gerai gyvensiu, tai atsimylėsiu, kad blogai gyvensiu, rugeliais atpjausiu.

5. atsibosti mylėti, nusibosti: Tu man atsimylė́jai.
įmylė́ti

1. pamilti: Įsimylė́jo tokį senį, ir išvažiavo. Be jos negali gyventi – įsimylė́jo iki ausų. Vyriškas į motrišką įsimýlia. Kad teip labai įsimylėjo žmogų biedną. Ir kasg neįmylėtųs Viešpaties! Duoki gi, idant ir aš tavęs visa širdžia įsimylėčia. Teip Dievas įsimylėjo to pasaulio, jog sūnų savą vienatijį davė. patikti: Ponui Dievui įsimylė́jusi duktė, kuri vis meldžias.

2. pamėgti: Kalvis labai įsimylė́jo į buteliuką. Labai įsimylė́jęs į tą gėrimą. Jis baisiai įsimylėjo į knygas. Širdis jūnsų įsimylėtų ing dangiškas gėrybes. Ak, nusidėjimuose įsimylėję žmonės! Christus. teip stipriai grynumo įsimylėjo, jog. neturėjo, kur galvą palenktų.

3. įgirdyti vaišinant: Gerai įmylė́ti svečiai įsimanė dainuoti.
išmylė́ti.

1. mylėti kurį laiką: Išmylėjo man bernelis tik vienus metelius. Išsimylė́jova mudu vienus metelius.

2. vaišinant išgirdyti (gėrimus), išvalgydinti (valgius): Visą alų jam išmylė́jo, kad tik imtų dukterį. Išmylė́jom svečiams daug ragaišio. Daug sviesto, sūrių pas mus svečiams išsimylė́jo.

3. svetingai priimti: Pirmasis jų darbas buvo nuvesti svetį į pirtį, išpėrus paskuo gerai jį išvaišinti ir šilto [je] trobo [je] išgulinti ir, teip išmylėjus, dar jį palydėti.
numylė́ti.

1. pamilti: Meile amžinąja numylėjau tavę. Nes visad turėjo numylėt vierną, o prieš stovėt neviernam. Atjos bernelis numylė́tas. Sūnup savo numylėtamp. | Nenumylėk nė vieno tokioms nelaimėms!

2. vertinti, branginti: Lydėjo širdis į tolimąsias, į numylėtas tėvelių šalis. Mūsų numylėta Tilžė. Kurie numylėjo aną šlovingą atėjimą jo.

3. pamėgti: Numylė́jęs Adutiškį (niekur kitur nenori gyventi) .

4. iš meilės nueiti blogais keliais: Mūsų mergytės myli, dažnai įsimyli ir nusimyli.

5. vaišinant nugirdyti: Ana tavę numylės, t. y. nučestavos, kad virsi eidamas. Numylė́jo gerai, tai išsipasakojo. Teip numylė́jo, kad repečkoms parejo. Reikėjo jai tą dieną visus numylėti, su visais gerti. Nenoriu aš tokios meilės: pirma numyli, paskui juokiasi. Vienam laike ir mūsų Jonas atjojo visai nusimylė́jęs.
Diẽvas numylė́jo. Dievas numylėjo, t. y. davė ligą, akis atėmė. Nelaimes datyrę, sakom: Dievas numylėjo. Juos Diẽvas tai jau tikrai numylė́jo: ligom apleidė, o dabar vėl ugnele pakorojo.
Diẽvo numylė́tas silpnas, menkas: Ir čia gi Dievo numylėtas tiltelis – nors nešte arklį pernešk. Tas paršelis Dievo numylėtas – vos pastovia. Eina jau Dievo numylė́tas (girtas girtutėlis) .
pamylė́ti.

1. pamilti: Sunku užmiršti, ką pamylė́jau. Jo tėvai nepamylėjo. Ir pamylėjo Jonukas Marutę, ir vienas be kito negalė [jo] gyvent. Tu mus didžiai pamylėjai. Mėnuo viens vaikštinėjo, aušrinę pamylėjo. pasimyluoti, pasiglamonėti: Eikš gi, pasmylėsma.

2. pavaišinti: Obuoliais pamylė́jo. Prisikepiau pyragų – turėsiu kuo svečius pamylė́ti. Ir arklius į tvartą pastatė, ir mus pamylė́ [jo]. Neturiu, vaikeliai, kuo aš jūsų pamylė́t. O kas mane pamylės, kaip ne midutėlis?!. Paveš arklys, tik avižų negailėk ir botagu pamylėk. Kazokai prievaizdą buku kardo šonu gerokai užvakar pamylėję. Nuo savo burnos nenutraukęs, kito nepamylėsi. Savęs neprigavęs, kitą nepamylėsi. Aš tave pamylėsiu, tik savo gerti ir valgyti atsinešk. Susiėję giminės pasìmyli, pasišnekučiuoja. Atėjus šventai dienai, žmonės, suėję su pažįstamais, pasimyli. Gražiai pasišnekėjo, pasimylėjo ir išvažiavo.
pérmylėti. per daug mylėti: Nepármylia vaikų par daug.
piemylė́ti. suvedžioti: Par daug mylės, kol pymylė́s.
primylė́ti.

1. mylėti: Dar užtenkamai vyras muni primýlia. Jisai tave daugiaus primylės, nekaip tavo motina tave primylia.

2. vertinti, branginti: Ir kurs išmintį primyl, tas, rods, klauso.

3. privaišinti: Plaučiūns. visus kaimyniškai primylė́t pažadėjo. Tai jau juos te primylės bobutė, seniai mačius. Primylėjo ir ragaišiu, ir medum. Geri žmonės: primylė́jo mus gražiai, privalgydino. Primylėjo, dar ir kišenes pridėjo. Prisimylėję visi išsiskirstė. Taip labai prisimylėjo, kad ryto metą vos gyvas ir nuo šalčio pastyręs rastas buvo.
sumylė́ti

1. pamilti vienam kitą: Anys susimylė́jo labai. Susdabo, susmylėjo ir parvažiavo apsiženiję. Geriau prieš kalnelį vandenėlį neštie, nei susimylėjus viens kitą pamestie.

2. (zmiłować się). pasigailėti: Geri žmonės susmylėjo ir jam davė sočiai pavalgyt. Jau jis ant biedno visada susimyli. Susmylėdamas, duok man arklių! Nugi prisitrauk bliūdą, nevarvink, susimylė́damas! Susimylė́dami, tep nedarykit!

3. pavaišinti: Par laidotuves sumylėjo žmonis: visi gėrė, valgė dvi dieni.

4. suvartoti vaišinant, suvaišinti: Kol mergytę prikalbėjau, daugel slyvų sumylėjau. Dukteryte, kur padėjai [sūrį],
gal berniokam sumylėjai?
tegù Diẽvas (dievaĩ) susimýli. Tegu Diẽvas susìmyli – tokia nelaimė! Tegu dievaĩ susimýli – lyja ir lyja.
užmylė́ti.

1. pamilti: Eidavo čia dažnai pro mumi, kai buvo Zosią ažmylė́jęs. Užmylė́jau panaitėlę septynių metelių. Jo mergelė užmylėta tuo keleliu eina. Užusimylėt.

2. gerai užlaikyti, prižiūrėti, mylėti: Misli [ji],
tę ją ùžmyli?! Užmylė́ti reik šunį – turėsi apginklą numūse.

3. vertinti, branginti, pamėgti: Ažusimylėjęs gerų darbų, nepameta jų. Užusimylėjau prisakymų tavo labiaus, negi aukso.

4. užvaišinti: Tas užmylė́jo, tai kad pasigėrė! Užvaišino, užmylė́jo, ir buvo anos viršus. A ne per ilgai tu tę užsibuvai, užsimylė́jai?

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'imyleti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas

Paaiškinimas mylė́ti, mýli (mỹli, mýlia), -ė́jo, 1. jausti kam prisirišimą, atsidavimą, palankumą; jausti traukimą, linkimą į priešingos lyties asmenį: Jauni ir gražūs, abu mylėjo vienas antrą ir, susiėmę už rankų, ramiai ir drąsiai ėjo gyvenimo keliu. Kuris myli motiną, tas kurią dieną mylės ir pačią. Jis čia visų mylimiausias žmogus; jis čia ir už tave mylimesnis. Bijomui ir mýlimui turėk arielkos, t. y. kurį bijai ir mýli. Ne penkiems šešiems manę augino, vienam tėvo sūneliui, mýlimujum berneliui. Jei geras esi, mylimas esi. Vyrai, mylėkiat moteris jūsų. Myliegu V. Dievą tavo? Petre, mylygu mane? Kartais ir mylintiemus save bei gana dirbantiemus nesisek jų darbai. | Turiu arklį mylimą. Bitės juk jaučia, kad aš myliu jas. Myly (mylėk) kap dūšią, krėsk kap grūšią. Myli kaip karvelis pačią. Myli kaip katė pelę. Nėkas dar nematė, kad šuo mylėtų katę. Mylėk, kaip akį kaktoj turėk. Kurs myli, tas tyli. Lūpos tyli – širdis mýli. Norėdamas būti mylėtu, pats pirmu mylėk. Gerai mylėti, bet geriau mylimam būti. Ateik belaukiamas, išeik bemylimas. Taip tavi mylėsiu, kad ir, vilkuo nešant, pakylėsu, meškai pešant – patūrėsu. Aš tave mylėsiu: kai neš vilkas par tvorą – pakylėsiu. Darbas durnių myli. mylė́tinai. Ateik pas marčią savo, ją globok mylėtinai. Dabar juodu mylisi ir labai gražiai gyvena. Tėvai juos. mylėjo visus vienodai, ir jie mylėjosi tarpu savęs vienodai. Žinai, mylias, mylias i pasimeta, o visai nemyliančią parsiveda. Kurie iš pirmo didžiai mylėjos. Eikš, mylė́kivos taip, kaipo mylė́davos broliai! Mylisi kaip du karveliai. Mylias kai alyva su ugnia. Besimylėdami nosį nukanda. 2. vertinti, branginti: Žygiais, o ne žodžiais mes tėvynę mylime. Senų miškai mylė́ta, tūlon giesmėn dėta. Myliu laisvę ir darbą pasauly. Tai todėl, dėl to be vainikėlio, kad nemylė́jau žalių rūtelių. Myliu tavo balsą, tavo žingsnius, tavo rankas. Mylėt tiesą – geros širdies ženklas. Didžiaus myli jupą ir čebatus savus, o neg gyvatą savą. gerai užlaikyti, rūpestingai prižiūrėti: Gyvulį reikia mylė́t. 3. vaišinti: Suprašėme visus į vestuves, pradėjome vaišinti, mylėti. Grapas mylė́davo arbata. Labai mylėjo, ir medaus davė. Kad mylėjo, tai mylėjo, ir šustinio davė. Nei arielkos, nei alaus svečiams nenor duoti, o svečiukai nemylėti nenor išvažiuoti. Tai gardu gerti, kad mýli, gražu pareiti, kad lydi. Šuva ir vilkas susisėdo už stalo ir pradėjo mylėtis. Besimylėdami ir visai nusimylėjo. 4. mėgti: Gyvuliai ir mỹli šilimą. Mano sūnus dideliai daines mylė́jo. Taip ana. mylia tą kepurę – apsimovusi ir apsimovusi. Aš jau rūgštaus tai nemýliu nieko. Kokius jūs vaisius mỹlit? Musios mỹli medų. Vienas pieną myli, kitas mėsą. Jis girtų labai nemylia. Boba labai mylėjo valgyt lašinius. Kas, gyvas būdamas, mylėjo lazdą nešiotis, to ir vėlė ją nešiojas. Aš tai myliù sūrį prisūdyt. Sūnus mylė́jo gardžiai suvalgyt. Aš myliu lietuviškai dudent. Oi, aš mylėdavau grybaut. Myliù su žmogum paklegėt. Jis myli pajuokaut, pašnekėt. Žuves visada myli eit prieš vandenį. Aš myliù vaikščiot po laukus. Petras labai išgert mylėjo, pabaliuit. turėti ką tinkama augimo sąlyga. Lepeškos ne kiekvieną mišką myli (ne visur dygsta) . Bulvės myli šviežion žemėn: arba sėklą, sako, keisk, arba žemę. Rugys nemylia balėj augt. 5. saugoti, gelbėti (nuo blogybės, nemalonumo) . Tegul Tamstą Viešpats Dievas nuo viso blogo myli. Rasi, Dievas mylės: rasi, kaip nusuks į šalį tą kryželių. Kad Dievas mylėt mus visus nuog tokio gyvenimo, kaip ana nutekėjus būna. Diẽve (Diẽ, Diẽv) mylė́k (mýlėk, mylỹ) 1. Mylėk Dieve, kaip lyja! Diẽve mylė́k, kiek drapanų prisisiuvo, kada gi jas visas ir sunešios! Čia jai tai mylėk Dieve, rakštis. Myl' Dieve! Diẽve tu mylỹ, koks bjaurus! Mylė́k Diẽve, koks šaltis! Dieve myliąs! 2. Diẽvai mylė́k, nuo šio karto jau daugiau nebarsiu. Diẽv mylỹ, šiandien jau daugiau nebelis. 3. Tik, Diẽve mýlėk, saugok pinigus! Die myly, bus lietaus, tai mūs šienas čystai supus. Dieve mylėk nuo svečio! Da, Diev myly, gali ažsidegt. Kad pasisuktų, Diẽve mýlėk, žandarai, būtų visiems strioko. ne Diẽve mylė́k; ne Diẽ mylỹ neduok Dieve. Ne Diẽve mylė́k, jis tę nueitų, būt po jam! Ne Diẽ mylỹ, paregėtų tave šitai darant tėvulis, tai užmuštų! Põne mylė́k (mýlėk) . Põne mýlėk nuo tokio žmogaus, nuo tokios nelaimės. tegul̃ Diẽvas mýli 1. Kokių aš riebių avinų mačiau šiandien ir kokią daugybę, tai tegul Dievas myli! 2. Kad neema miegas, tegul Dievas myli! apsimylė́ti 1. sumylėti 1: Taip anuodu gyvenančiu i apsimylėjusiu. 2. susižavėti kuo, pamėgti ką: Apsimylėjo Laukžemiu baronas, čia ir pasilaidojo. atmylė́ti. 1. atsilyginti meile už meilę: Ką už jo meilę atmylė́ti. Ir kaipog jo už tatai atpenč notmylėt? Tuo gi jaukinkimės šį poną savą atmylėti. 2. pakankamai mylėti: Baisiausia terp jų meilė – negali atsimýlėt. 3. vaišinimu atsilyginti už vaišinimą: Ji mañ tada teip primylėjo, o aš vis neprisitaisau jos atmylė́t. Dėkui, tamsta mane primylėjai, ale kada gi aš tamstą atmylė́siu. Aš jį atmylė́jau, t. y. atvaišinau. 4. atlyginti už gerą darbą, paslaugą. . Kad gerai gyvensiu, tai atsimylėsiu, kad blogai gyvensiu, rugeliais atpjausiu. 5. atsibosti mylėti, nusibosti: Tu man atsimylė́jai. įmylė́ti 1. pamilti: Įsimylė́jo tokį senį, ir išvažiavo. Be jos negali gyventi – įsimylė́jo iki ausų. Vyriškas į motrišką įsimýlia. Kad teip labai įsimylėjo žmogų biedną. Ir kasg neįmylėtųs Viešpaties! Duoki gi, idant ir aš tavęs visa širdžia įsimylėčia. Teip Dievas įsimylėjo to pasaulio, jog sūnų savą vienatijį davė. patikti: Ponui Dievui įsimylė́jusi duktė, kuri vis meldžias. 2. pamėgti: Kalvis labai įsimylė́jo į buteliuką. Labai įsimylė́jęs į tą gėrimą. Jis baisiai įsimylėjo į knygas. Širdis jūnsų įsimylėtų ing dangiškas gėrybes. Ak, nusidėjimuose įsimylėję žmonės! Christus. teip stipriai grynumo įsimylėjo, jog. neturėjo, kur galvą palenktų. 3. įgirdyti vaišinant: Gerai įmylė́ti svečiai įsimanė dainuoti. išmylė́ti. 1. mylėti kurį laiką: Išmylėjo man bernelis tik vienus metelius. Išsimylė́jova mudu vienus metelius. 2. vaišinant išgirdyti (gėrimus), išvalgydinti (valgius): Visą alų jam išmylė́jo, kad tik imtų dukterį. Išmylė́jom svečiams daug ragaišio. Daug sviesto, sūrių pas mus svečiams išsimylė́jo. 3. svetingai priimti: Pirmasis jų darbas buvo nuvesti svetį į pirtį, išpėrus paskuo gerai jį išvaišinti ir šilto [je] trobo [je] išgulinti ir, teip išmylėjus, dar jį palydėti. numylė́ti. 1. pamilti: Meile amžinąja numylėjau tavę. Nes visad turėjo numylėt vierną, o prieš stovėt neviernam. Atjos bernelis numylė́tas. Sūnup savo numylėtamp. | Nenumylėk nė vieno tokioms nelaimėms! 2. vertinti, branginti: Lydėjo širdis į tolimąsias, į numylėtas tėvelių šalis. Mūsų numylėta Tilžė. Kurie numylėjo aną šlovingą atėjimą jo. 3. pamėgti: Numylė́jęs Adutiškį (niekur kitur nenori gyventi) . 4. iš meilės nueiti blogais keliais: Mūsų mergytės myli, dažnai įsimyli ir nusimyli. 5. vaišinant nugirdyti: Ana tavę numylės, t. y. nučestavos, kad virsi eidamas. Numylė́jo gerai, tai išsipasakojo. Teip numylė́jo, kad repečkoms parejo. Reikėjo jai tą dieną visus numylėti, su visais gerti. Nenoriu aš tokios meilės: pirma numyli, paskui juokiasi. Vienam laike ir mūsų Jonas atjojo visai nusimylė́jęs. Diẽvas numylė́jo. Dievas numylėjo, t. y. davė ligą, akis atėmė. Nelaimes datyrę, sakom: Dievas numylėjo. Juos Diẽvas tai jau tikrai numylė́jo: ligom apleidė, o dabar vėl ugnele pakorojo. Diẽvo numylė́tas silpnas, menkas: Ir čia gi Dievo numylėtas tiltelis – nors nešte arklį pernešk. Tas paršelis Dievo numylėtas – vos pastovia. Eina jau Dievo numylė́tas (girtas girtutėlis) . pamylė́ti. 1. pamilti: Sunku užmiršti, ką pamylė́jau. Jo tėvai nepamylėjo. Ir pamylėjo Jonukas Marutę, ir vienas be kito negalė [jo] gyvent. Tu mus didžiai pamylėjai. Mėnuo viens vaikštinėjo, aušrinę pamylėjo. pasimyluoti, pasiglamonėti: Eikš gi, pasmylėsma. 2. pavaišinti: Obuoliais pamylė́jo. Prisikepiau pyragų – turėsiu kuo svečius pamylė́ti. Ir arklius į tvartą pastatė, ir mus pamylė́ [jo]. Neturiu, vaikeliai, kuo aš jūsų pamylė́t. O kas mane pamylės, kaip ne midutėlis?!. Paveš arklys, tik avižų negailėk ir botagu pamylėk. Kazokai prievaizdą buku kardo šonu gerokai užvakar pamylėję. Nuo savo burnos nenutraukęs, kito nepamylėsi. Savęs neprigavęs, kitą nepamylėsi. Aš tave pamylėsiu, tik savo gerti ir valgyti atsinešk. Susiėję giminės pasìmyli, pasišnekučiuoja. Atėjus šventai dienai, žmonės, suėję su pažįstamais, pasimyli. Gražiai pasišnekėjo, pasimylėjo ir išvažiavo. pérmylėti. per daug mylėti: Nepármylia vaikų par daug. piemylė́ti. suvedžioti: Par daug mylės, kol pymylė́s. primylė́ti. 1. mylėti: Dar užtenkamai vyras muni primýlia. Jisai tave daugiaus primylės, nekaip tavo motina tave primylia. 2. vertinti, branginti: Ir kurs išmintį primyl, tas, rods, klauso. 3. privaišinti: Plaučiūns. visus kaimyniškai primylė́t pažadėjo. Tai jau juos te primylės bobutė, seniai mačius. Primylėjo ir ragaišiu, ir medum. Geri žmonės: primylė́jo mus gražiai, privalgydino. Primylėjo, dar ir kišenes pridėjo. Prisimylėję visi išsiskirstė. Taip labai prisimylėjo, kad ryto metą vos gyvas ir nuo šalčio pastyręs rastas buvo. sumylė́ti 1. pamilti vienam kitą: Anys susimylė́jo labai. Susdabo, susmylėjo ir parvažiavo apsiženiję. Geriau prieš kalnelį vandenėlį neštie, nei susimylėjus viens kitą pamestie. 2. (zmiłować się). pasigailėti: Geri žmonės susmylėjo ir jam davė sočiai pavalgyt. Jau jis ant biedno visada susimyli. Susmylėdamas, duok man arklių! Nugi prisitrauk bliūdą, nevarvink, susimylė́damas! Susimylė́dami, tep nedarykit! 3. pavaišinti: Par laidotuves sumylėjo žmonis: visi gėrė, valgė dvi dieni. 4. suvartoti vaišinant, suvaišinti: Kol mergytę prikalbėjau, daugel slyvų sumylėjau. Dukteryte, kur padėjai [sūrį], gal berniokam sumylėjai? tegù Diẽvas (dievaĩ) susimýli. Tegu Diẽvas susìmyli – tokia nelaimė! Tegu dievaĩ susimýli – lyja ir lyja. užmylė́ti. 1. pamilti: Eidavo čia dažnai pro mumi, kai buvo Zosią ažmylė́jęs. Užmylė́jau panaitėlę septynių metelių. Jo mergelė užmylėta tuo keleliu eina. Užusimylėt. 2. gerai užlaikyti, prižiūrėti, mylėti: Misli [ji], tę ją ùžmyli?! Užmylė́ti reik šunį – turėsi apginklą numūse. 3. vertinti, branginti, pamėgti: Ažusimylėjęs gerų darbų, nepameta jų. Užusimylėjau prisakymų tavo labiaus, negi aukso. 4. užvaišinti: Tas užmylė́jo, tai kad pasigėrė! Užvaišino, užmylė́jo, ir buvo anos viršus. A ne per ilgai tu tę užsibuvai, užsimylė́jai?

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>mylė́ti, </b>mýli (mỹli, mýlia), -ė́jo, <br/>1. <span class="explanation">jausti kam prisirišimą, atsidavimą, palankumą; jausti traukimą, linkimą į priešingos lyties asmenį: </span> Jauni ir gražūs, abu mylėjo vienas antrą ir, susiėmę už rankų, ramiai ir drąsiai ėjo gyvenimo keliu. Kuris myli motiną, tas kurią dieną mylės ir pačią. Jis čia visų mylimiausias žmogus; jis čia ir už tave mylimesnis. Bijomui ir mýlimui turėk arielkos, t. y. kurį bijai ir mýli. Ne penkiems šešiems manę augino, vienam tėvo sūneliui, mýlimujum berneliui. Jei geras esi, mylimas esi. Vyrai, mylėkiat moteris jūsų. Myliegu V. Dievą tavo? Petre, mylygu mane? Kartais ir mylintiemus save bei gana dirbantiemus nesisek jų darbai. \| Turiu arklį mylimą. Bitės juk jaučia, kad aš myliu jas. Myly <span class="explanation"> (mylėk) </span> kap dūšią, krėsk kap grūšią. Myli kaip karvelis pačią. Myli kaip katė pelę. Nėkas dar nematė, kad šuo mylėtų katę. Mylėk, kaip akį kaktoj turėk. Kurs myli, tas tyli. Lūpos tyli – širdis mýli. Norėdamas būti mylėtu, pats pirmu mylėk. Gerai mylėti, bet geriau mylimam būti. Ateik belaukiamas, išeik bemylimas. Taip tavi mylėsiu, kad ir, vilkuo nešant, pakylėsu, meškai pešant – patūrėsu. Aš tave mylėsiu: kai neš vilkas par tvorą – pakylėsiu. Darbas durnių myli. <br/><b>mylė́tinai</b>. Ateik pas marčią savo, ją globok mylėtinai. Dabar juodu mylisi ir labai gražiai gyvena. Tėvai juos. mylėjo visus vienodai, ir jie mylėjosi tarpu savęs vienodai. Žinai, mylias, mylias i pasimeta, o visai nemyliančią parsiveda. Kurie iš pirmo didžiai mylėjos. Eikš, mylė́kivos taip, kaipo mylė́davos broliai! Mylisi kaip du karveliai. Mylias kai alyva su ugnia. Besimylėdami nosį nukanda. <br/>2. <span class="explanation">vertinti, branginti: </span> </span> </span> Žygiais, o ne žodžiais mes tėvynę mylime. Senų miškai mylė́ta, tūlon giesmėn dėta. Myliu laisvę ir darbą pasauly. Tai todėl, dėl to be vainikėlio, kad nemylė́jau žalių rūtelių. Myliu tavo balsą, tavo žingsnius, tavo rankas. Mylėt tiesą – geros širdies ženklas. Didžiaus myli jupą ir čebatus savus, o neg gyvatą savą. <span class="explanation">gerai užlaikyti, rūpestingai prižiūrėti: </span> Gyvulį reikia mylė́t. <br/>3. <span class="explanation">vaišinti: </span> Suprašėme visus į vestuves, pradėjome vaišinti, mylėti. Grapas mylė́davo arbata. Labai mylėjo, ir medaus davė. Kad mylėjo, tai mylėjo, ir šustinio davė. Nei arielkos, nei alaus svečiams nenor duoti, o svečiukai nemylėti nenor išvažiuoti. Tai gardu gerti, kad mýli, gražu pareiti, kad lydi. Šuva ir vilkas susisėdo už stalo ir pradėjo mylėtis. Besimylėdami ir visai nusimylėjo. <br/>4. <span class="explanation">mėgti: </span> Gyvuliai ir mỹli šilimą. Mano sūnus dideliai daines mylė́jo. Taip ana. mylia tą kepurę – apsimovusi ir apsimovusi. Aš jau rūgštaus tai nemýliu nieko. Kokius jūs vaisius mỹlit? Musios mỹli medų. Vienas pieną myli, kitas mėsą. Jis girtų labai nemylia. Boba labai mylėjo valgyt lašinius. Kas, gyvas būdamas, mylėjo lazdą nešiotis, to ir vėlė ją nešiojas. Aš tai myliù sūrį prisūdyt. Sūnus mylė́jo gardžiai suvalgyt. Aš myliu lietuviškai dudent. Oi, aš mylėdavau grybaut. Myliù su žmogum paklegėt. Jis myli pajuokaut, pašnekėt. Žuves visada myli eit prieš vandenį. Aš myliù vaikščiot po laukus. Petras labai išgert mylėjo, pabaliuit. <span class="explanation">turėti ką tinkama augimo sąlyga</span>. Lepeškos ne kiekvieną mišką myli <span class="explanation"> (ne visur dygsta) </span>. Bulvės myli šviežion žemėn: arba sėklą, sako, keisk, arba žemę. Rugys nemylia balėj augt. <br/>5. <span class="explanation">saugoti, gelbėti (nuo blogybės, nemalonumo) </span>. Tegul Tamstą Viešpats Dievas nuo viso blogo myli. Rasi, Dievas mylės: rasi, kaip nusuks į šalį tą kryželių. Kad Dievas mylėt mus visus nuog tokio gyvenimo, kaip ana nutekėjus būna. <br/><b> Diẽve (Diẽ, Diẽv) mylė́k (mýlėk, mylỹ) </b><br/>1. Mylėk Dieve, kaip lyja! Diẽve mylė́k, kiek drapanų prisisiuvo, kada gi jas visas ir sunešios! Čia jai tai mylėk Dieve, rakštis. Myl' Dieve! Diẽve tu mylỹ, koks bjaurus! Mylė́k Diẽve, koks šaltis! Dieve myliąs! <br/>2. Diẽvai mylė́k, nuo šio karto jau daugiau nebarsiu. Diẽv mylỹ, šiandien jau daugiau nebelis. <br/>3. Tik, Diẽve mýlėk, saugok pinigus! Die myly, bus lietaus, tai mūs šienas čystai supus. Dieve mylėk nuo svečio! Da, Diev myly, gali ažsidegt. Kad pasisuktų, Diẽve mýlėk, žandarai, būtų visiems strioko. <br/><b>ne Diẽve mylė́k; </b><br/><b> ne Diẽ mylỹ <span class="explanation">neduok Dieve</span>. Ne Diẽve mylė́k, jis tę nueitų, būt po jam! Ne Diẽ mylỹ, paregėtų tave šitai darant tėvulis, tai užmuštų! <br/><b>Põne mylė́k (mýlėk) </b>. Põne mýlėk nuo tokio žmogaus, nuo tokios nelaimės. <br/><b>tegul̃ Diẽvas mýli</b><br/>1. Kokių aš riebių avinų mačiau šiandien ir kokią daugybę, tai tegul Dievas myli! <br/>2. Kad neema miegas, tegul Dievas myli! <br/><b>apsimylė́ti</b><br/>1. sumylėti 1: Taip anuodu gyvenančiu i apsimylėjusiu. <br/>2. <span class="explanation">susižavėti kuo, pamėgti ką: </span> Apsimylėjo Laukžemiu baronas, čia ir pasilaidojo. <br/><b>atmylė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atsilyginti meile už meilę: </span> Ką už jo meilę atmylė́ti. Ir kaipog jo už tatai atpenč notmylėt? Tuo gi jaukinkimės šį poną savą atmylėti. <br/>2. <span class="explanation">pakankamai mylėti: </span> Baisiausia terp jų meilė – negali atsimýlėt. <br/>3. <span class="explanation">vaišinimu atsilyginti už vaišinimą: </span> Ji mañ tada teip primylėjo, o aš vis neprisitaisau jos atmylė́t. Dėkui, tamsta mane primylėjai, ale kada gi aš tamstą atmylė́siu. Aš jį atmylė́jau, t. y. atvaišinau. <br/>4. <span class="explanation">atlyginti už gerą darbą, paslaugą. </span>. Kad gerai gyvensiu, tai atsimylėsiu, kad blogai gyvensiu, rugeliais atpjausiu. <br/>5. <span class="explanation">atsibosti mylėti, nusibosti: </span> Tu man atsimylė́jai. <br/><b>įmylė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">pamilti: </span> </span> </span> </span> Įsimylė́jo tokį senį, ir išvažiavo. Be jos negali gyventi – įsimylė́jo iki ausų. Vyriškas į motrišką įsimýlia. Kad teip labai įsimylėjo žmogų biedną. Ir kasg neįmylėtųs Viešpaties! Duoki gi, idant ir aš tavęs visa širdžia įsimylėčia. Teip Dievas įsimylėjo to pasaulio, jog sūnų savą vienatijį davė. <span class="explanation">patikti: </span> Ponui Dievui įsimylė́jusi duktė, kuri vis meldžias. <br/>2. <span class="explanation">pamėgti: </span> </span> Kalvis labai įsimylė́jo į buteliuką. Labai įsimylė́jęs į tą gėrimą. Jis baisiai įsimylėjo į knygas. Širdis jūnsų įsimylėtų ing dangiškas gėrybes. Ak, nusidėjimuose įsimylėję žmonės! Christus. teip stipriai grynumo įsimylėjo, jog. neturėjo, kur galvą palenktų. <br/>3. <span class="explanation">įgirdyti vaišinant: </span> Gerai įmylė́ti svečiai įsimanė dainuoti. <br/><b>išmylė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">mylėti kurį laiką: </span> Išmylėjo man bernelis tik vienus metelius. Išsimylė́jova mudu vienus metelius. <br/>2. <span class="explanation">vaišinant išgirdyti (gėrimus), išvalgydinti (valgius): </span> Visą alų jam išmylė́jo, kad tik imtų dukterį. Išmylė́jom svečiams daug ragaišio. Daug sviesto, sūrių pas mus svečiams išsimylė́jo. <br/>3. <span class="explanation">svetingai priimti: </span> Pirmasis jų darbas buvo nuvesti svetį į pirtį, išpėrus paskuo gerai jį išvaišinti ir šilto [je] trobo [je] išgulinti ir, teip išmylėjus, dar jį palydėti. <br/><b>numylė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pamilti: </span> </span> </span> </span> Meile amžinąja numylėjau tavę. Nes visad turėjo numylėt vierną, o prieš stovėt neviernam. Atjos bernelis numylė́tas. Sūnup savo numylėtamp. \| Nenumylėk nė vieno tokioms nelaimėms! <br/>2. <span class="explanation">vertinti, branginti: </span> </span> </span> Lydėjo širdis į tolimąsias, į numylėtas tėvelių šalis. Mūsų numylėta Tilžė. Kurie numylėjo aną šlovingą atėjimą jo. <br/>3. <span class="explanation">pamėgti: </span> </span> Numylė́jęs Adutiškį <span class="explanation"> (niekur kitur nenori gyventi) </span>. <br/>4. <span class="explanation">iš meilės nueiti blogais keliais: </span> Mūsų mergytės myli, dažnai įsimyli ir nusimyli. <br/>5. <span class="explanation">vaišinant nugirdyti: </span> Ana tavę numylės, t. y. nučestavos, kad virsi eidamas. Numylė́jo gerai, tai išsipasakojo. Teip numylė́jo, kad repečkoms parejo. Reikėjo jai tą dieną visus numylėti, su visais gerti. Nenoriu aš tokios meilės: pirma numyli, paskui juokiasi. Vienam laike ir mūsų Jonas atjojo visai nusimylė́jęs. <br/><b> Diẽvas numylė́jo</b>. Dievas numylėjo, t. y. davė ligą, akis atėmė. Nelaimes datyrę, sakom: Dievas numylėjo. Juos Diẽvas tai jau tikrai numylė́jo: ligom apleidė, o dabar vėl ugnele pakorojo. <br/><b>Diẽvo numylė́tas</b> <span class="explanation">silpnas, menkas: </span> Ir čia gi Dievo numylėtas tiltelis – nors nešte arklį pernešk. Tas paršelis Dievo numylėtas – vos pastovia. Eina jau Dievo numylė́tas <span class="explanation"> (girtas girtutėlis) </span>. <br/><b>pamylė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pamilti: </span> </span> </span> </span> Sunku užmiršti, ką pamylė́jau. Jo tėvai nepamylėjo. Ir pamylėjo Jonukas Marutę, ir vienas be kito negalė [jo] gyvent. Tu mus didžiai pamylėjai. Mėnuo viens vaikštinėjo, aušrinę pamylėjo. <span class="explanation">pasimyluoti, pasiglamonėti: </span> Eikš gi, pasmylėsma. <br/>2. <span class="explanation">pavaišinti: </span> </span> Obuoliais pamylė́jo. Prisikepiau pyragų – turėsiu kuo svečius pamylė́ti. Ir arklius į tvartą pastatė, ir mus pamylė́ [jo]. Neturiu, vaikeliai, kuo aš jūsų pamylė́t. O kas mane pamylės, kaip ne midutėlis?!. Paveš arklys, tik avižų negailėk ir botagu pamylėk. Kazokai prievaizdą buku kardo šonu gerokai užvakar pamylėję. Nuo savo burnos nenutraukęs, kito nepamylėsi. Savęs neprigavęs, kitą nepamylėsi. Aš tave pamylėsiu, tik savo gerti ir valgyti atsinešk. Susiėję giminės pasìmyli, pasišnekučiuoja. Atėjus šventai dienai, žmonės, suėję su pažįstamais, pasimyli. Gražiai pasišnekėjo, pasimylėjo ir išvažiavo. <br/><b>pérmylėti</b>. <span class="explanation">per daug mylėti: </span> Nepármylia vaikų par daug. <br/><b>piemylė́ti</b>. <span class="explanation">suvedžioti: </span> Par daug mylės, kol pymylė́s. <br/><b>primylė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">mylėti: </span> Dar užtenkamai vyras muni primýlia. Jisai tave daugiaus primylės, nekaip tavo motina tave primylia. <br/>2. <span class="explanation">vertinti, branginti: </span> </span> </span> Ir kurs išmintį primyl, tas, rods, klauso. <br/>3. <span class="explanation">privaišinti: </span> Plaučiūns. visus kaimyniškai primylė́t pažadėjo. Tai jau juos te primylės bobutė, seniai mačius. Primylėjo ir ragaišiu, ir medum. Geri žmonės: primylė́jo mus gražiai, privalgydino. Primylėjo, dar ir kišenes pridėjo. Prisimylėję visi išsiskirstė. Taip labai prisimylėjo, kad ryto metą vos gyvas ir nuo šalčio pastyręs rastas buvo. <br/><b>sumylė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">pamilti vienam kitą: </span> Anys susimylė́jo labai. Susdabo, susmylėjo ir parvažiavo apsiženiję. Geriau prieš kalnelį vandenėlį neštie, nei susimylėjus viens kitą pamestie. <br/>2. (zmiłować się). <span class="explanation">pasigailėti: </span> Geri žmonės susmylėjo ir jam davė sočiai pavalgyt. Jau jis ant biedno visada susimyli. Susmylėdamas, duok man arklių! Nugi prisitrauk bliūdą, nevarvink, susimylė́damas! Susimylė́dami, tep nedarykit! <br/>3. <span class="explanation">pavaišinti: </span> </span> Par laidotuves sumylėjo žmonis: visi gėrė, valgė dvi dieni. <br/>4. <span class="explanation">suvartoti vaišinant, suvaišinti: </span> Kol mergytę prikalbėjau, daugel slyvų sumylėjau. Dukteryte, kur padėjai [sūrį], gal berniokam sumylėjai? <br/><b> tegù Diẽvas (dievaĩ) susimýli</b>. Tegu Diẽvas susìmyli – tokia nelaimė! Tegu dievaĩ susimýli – lyja ir lyja. <br/><b>užmylė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pamilti: </span> </span> </span> </span> Eidavo čia dažnai pro mumi, kai buvo Zosią ažmylė́jęs. Užmylė́jau panaitėlę septynių metelių. Jo mergelė užmylėta tuo keleliu eina. Užusimylėt. <br/>2. <span class="explanation">gerai užlaikyti, prižiūrėti, mylėti: </span> Misli [ji], tę ją ùžmyli?! Užmylė́ti reik šunį – turėsi apginklą numūse. <br/>3. <span class="explanation">vertinti, branginti, pamėgti: </span> Ažusimylėjęs gerų darbų, nepameta jų. Užusimylėjau prisakymų tavo labiaus, negi aukso. <br/>4. <span class="explanation">užvaišinti: </span> Tas užmylė́jo, tai kad pasigėrė! Užvaišino, užmylė́jo, ir buvo anos viršus. A ne per ilgai tu tę užsibuvai, užsimylė́jai?

įmylėti

#