įmūryti

mū́ryti, -ija, -ijo

1. iš akmenų ar plytų statyti: O kai kertinis akmuo buvo padėtas, sumanusis ūkininkas ėmė mūryti pamatus ir kloti plytas. Naują pečių reikia mū́ryti. Bažnyčias, rūmus, klioštorius turėjo mūryti. Mū́rijau mū́rijau savo aukštą dvarelį. | Kregždės gūžtas mūrija (lipdo) . Ką te anas mū́rija, kad teip ilgai neateina? Kiba jūs velnius mūrijot lig dvyliktai valandai (taip ilgai sėdėjot) .

2. godžiai valgyti, kimšti: Mū́rija mū́rija, kaip metus neėdęs būtų.
antmū́ryti. ant viršaus primūryti.
apmū́ryti. aptverti mūro siena: Dvaro centras buvo apmūrytas aukšta akmenine tvora ir apaugęs šimtametėmis eglėmis. Pūga apmūrys (apvers sniegu) sodybą. apdėti, iškloti plytomis iš lauko pusės (sienas): Namas medinis, tik plytom apmū́rytas. aptraukti ledu: Toks šaltis tuoj apmū́rys langus. Šiandie šaltis apmū́rijo langus.
įmū́ryti.

1. įdėti, įtaisyti į mūro sieną: Laidai buvo įmūryti sienoje.

2. išmūryti 1: Jau tų ir kauleliai supuvo, kur tą pilį įmūrijo.
išmū́ryti.

1. padaryti, pastatyti ką iš plytų ar akmenų: Tik pundamentą išmū́rijo, o statyt nestatė. Tėvas, labai bagotas būdamas, išmū́rijo jiem visas trobas mūro. Negal ugnis sudeginti butą, kad ji iš vienų akmenų arba plytų yra išmūryta.

2. godžiai išvalgyti: Išmū́rijo kiek reik, nebijok.
numū́ryti. išmūryti 1: Pilis. buvo numūryta iš raudonų plytų. Toks aukštas namas vienų akmenų numūrytas. Mūrelį nusimū́rijo.
pamū́ryti.

1. išmūryti 1: Jis gali labai didelius namus pamū́ryti. Lietuviai sumanė ir pečius su kaminu pasimūryti. | Kregždės pasimū́rijo (nusilipdė) sau lizdelį iš dumblynės.

2. mūrijant iškloti, padengti kuo: Reik visas tas vietas su akmenimis ar plytomis pamūryti, kur ugnį sukuri.
pérmūryti. iš naujo perstatyti mūrinį statinį: Prieš permūrijant krosnis, verta pagalvoti, ar ne geriau įrengti centrinį buto šildymą.
primū́ryti.

1. pristatyti mūrinį priestatą: Miestiečiai buvo primūriję savo namus prie gynybinės sienos.

2. prigrūsti, prikrauti, pripildyti: Ataveža vežimą primūrytą. Sandėliai primūryti linų. Kad primū́rijo maišus obuolių.
sumū́ryti. išmūryti 1: Šitą mūrą pats sumū́rijau.
užmū́ryti.

1. užtaisyti, užtverti mūro klodu (angą): Užmū́ryti duris. Šiandien didelė šlapdriba, užmūrija (užlipdo) akis, nė kelio nematyti. aptraukti ledu: Jau iš pat vakaro langus užmū́rijo. Ale langai y [ra] užmū́ryti – ko pečiaus nekurat?

2. uždaryti patalpoje, aklinai užtaisytoje mūro siena: Vienas sūnus labai mylėjo savo senelį tėvą, bet, bijodamas ponų, užmūrijo užpečky. Aš jį užmū́ryčiau aukštame bokšte.

3. uždirbti mūrijant: Vienas užmūrysit, kitas užsiūsit – galėsit poniškai gyventi. Bus tau tę – mūrus užmū́rysi (turtus susikrausi).

4. užkrauti, užkimšti: Šalinės šieno užmū́ryta.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'imuryti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x