įmurmuliuoti

murmuliúoti, -iúoja, -iãvo. mur̃muliuoti, -iuoja, iavo

1. urzgėti: Tigrai pritūpė ir ėmė lengvai murmuliuoti. burbuliuoti. Dideli kurkinai smagiai murmuliúoja, o kurkiukai nemoka taip. Kalakutas ant stogo murmuliuoja.

2. neaiškiai kalbėti, murmėti po nosim: Murmuliúoja, kas neišsako aiškiai. Pats vienas sau po nosimi murmuliuoja, ir tiek. Tu nemurmuliúok, bet aiškiai kalbėk.

3. su nepasitenkinimu, piktai kalbėti, bambėti: Senis vyvuoklis murmuliúoja. Nemurmuliúok prieš!

4. kunkuliuoti, burbuliuoti, marmėti, gurgėti: Puodai verda, murmuliúoja. Jau bulvės murmuliúoja. Ėmė pilvas murmuliúot. Tebėr pašalas – da žemė murmuliúo [ja]. Senelis klauso – toj baloj teip murmuliuoja. Murmuliuodamas bėga upelio vanduo.

5. smarkiai bėgti, veržtis: Kraujas iš burnos jam murmuliúoja.

6. šlerpti, turkšti, burbuliuoti: Karvė, pamazgas gerdama, snukį inkišus murmuliúoja. Antys snapais po maurus murmuliavo. Šauk namo iš ežero – murmuliúoja, narstos, da prilaks.
apsimurmuliúoti prastai nusidažyti, apsiterlioti: Apsimurmuliúo [ja] siūlai, o nenusidaro tose dažyvėse.
įmurmuliúoti. įklimpti: Antėjo tan liūnan, inmurmuliãvo.
numurmuliúoti. nuskęsti, nugrimzti murmuliuojant: Jie dar jį. su lazda pastūmėjo tolyn nuo eketės, ir jis numurmuliavo. Karvė į dumblynę numurmuliãvo.
pamurmuliúoti.

1. paplepėti: Atvažiuok – pamur̃muliuosma, pašnekėsma.

2. pašlerpti, paburbuliuoti: Kiaulė nosį įkišo [į jovalą],
pamur̃muliavo kiek ir ieško kinio.
primurmuliúoti. prigerti, nuskęsti.
sumurmuliúoti. sumurmėti: Sumurmuliãvo per miegą ir vėl kriokia. Jis kažką sumurmuliavo panosėj.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>murmuliúoti, </b>-iúoja, -iãvo. mur̃muliuoti, -iuoja, iavo<br/>1. <span class="explanation">urzgėti: </span> Tigrai pritūpė ir ėmė lengvai murmuliuoti. <span class="explanation">burbuliuoti</span>. Dideli kurkinai smagiai murmuliúoja, o kurkiukai nemoka taip. Kalakutas ant stogo murmuliuoja. <br/>2. <span class="explanation">neaiškiai kalbėti, murmėti po nosim: </span> Murmuliúoja, kas neišsako aiškiai. Pats vienas sau po nosimi murmuliuoja, ir tiek. Tu nemurmuliúok, bet aiškiai kalbėk. <br/>3. <span class="explanation">su nepasitenkinimu, piktai kalbėti, bambėti: </span> Senis vyvuoklis murmuliúoja. Nemurmuliúok prieš! <br/>4. <span class="explanation">kunkuliuoti, burbuliuoti, marmėti, gurgėti: </span> Puodai verda, murmuliúoja. Jau bulvės murmuliúoja. Ėmė pilvas murmuliúot. Tebėr pašalas – da žemė murmuliúo [ja]. Senelis klauso – toj baloj teip murmuliuoja. Murmuliuodamas bėga upelio vanduo. <br/>5. <span class="explanation">smarkiai bėgti, veržtis: </span> Kraujas iš burnos jam murmuliúoja. <br/>6. <span class="explanation">šlerpti, turkšti, burbuliuoti: </span> Karvė, pamazgas gerdama, snukį inkišus murmuliúoja. Antys snapais po maurus murmuliavo. Šauk namo iš ežero – murmuliúoja, narstos, da prilaks. <br/><b>apsimurmuliúoti</b> <span class="explanation">prastai nusidažyti, apsiterlioti: </span> Apsimurmuliúo [ja] siūlai, o nenusidaro tose dažyvėse. <br/><b>įmurmuliúoti</b>. <span class="explanation">įklimpti: </span> Antėjo tan liūnan, inmurmuliãvo. <br/><b>numurmuliúoti</b>. <span class="explanation">nuskęsti, nugrimzti murmuliuojant: </span> Jie dar jį. su lazda pastūmėjo tolyn nuo eketės, ir jis numurmuliavo. Karvė į dumblynę numurmuliãvo. <br/><b>pamurmuliúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">paplepėti: </span> Atvažiuok – pamur̃muliuosma, pašnekėsma. <br/>2. <span class="explanation">pašlerpti, paburbuliuoti: </span> Kiaulė nosį įkišo [į jovalą], pamur̃muliavo kiek ir ieško kinio. <br/><b>primurmuliúoti</b>. <span class="explanation">prigerti, nuskęsti</span>. <br/><b>sumurmuliúoti</b>. <span class="explanation">sumurmėti: </span> Sumurmuliãvo per miegą ir vėl kriokia. Jis kažką sumurmuliavo panosėj.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.