įmokinti

mokìnti, -ina, -ino. mókinti. mokyti:

1. Mokykis pats ir mokìnk kitą. Ar aną mokinsi, ar nemokinsi, nėko iš ano nebūs ir visi tavo darbai pražūs. Kelk, mano motinėlė, mokinki darbelių. Mokin mane vargios dienos ir gailiosios ašarėlės. Ar sakalo balsas, ar smulkių paukštelių, vai ar mano tėtužėlis išminties mokina. Mokinti liep visą svietą. Geri miltai mokin kepėją, geri linai – verpėją. Pirma pats pamėgink, tad kitus mokink. Diena dieną mokina. Žodžiai mokina, pavyzdžiai patraukia. Buvo geros galvos, jis labai greitai ir gerai mokinos. Kūdikis pirmų pirmiausia kalbėt tesimokinas. Mokinaũsi skaityt. Ką aš mokinaũsis, viską atmenu. Gerai mokìnasis. Toliau mokinkimės, kaipo tas naudas. vartoti turim. Tepriduosti mokytojui visų gerų tas, kursai mokinase žodžio. Mokinuos į smuiką. Ką mes iš pasiuntinių. turim mokintiesi? Iš galvos šventus mokìnosi mokslus. Mokintis dabar gerai, visur mokyklų pilna, o seniau teip nebuvo. Kitas visai nenori mokýtis. Mókinasi sa jumi. Jijė mokìnąsis ir dirbanti. Mergaitė mokìnantis an daktaro. Da vaikai mokìnasi. Amžį gyvenk, amžį mokinkis. Žmogus sensta, mokinas ir durnas miršta. Jei jaunas mokìnsiesi, senas maitinsiesi. pratinti dirbti (gyvulį): Devynergis jautis nenori mokinamas.

2. Berneli mano jaunasis, per jaunas tu mane mokinti.
apmokìnti; . apmokyti.
atmokìnti. atmokyti 1: Seniui netinka pačios valiūkavimas, – galvoja, kaip čia savo žmoną nuo to atmokinus.
įmokìnti. įmokyti 1: Siuvėjas buvo visus įmokìnęs, ką turi daryt. Įmokino mane motynėlė: neklausyki jaunų kareivėlių. Mane mama įmokìno, kad neklausyčia vaikinų.
išmokìnti; . išmokyti 1: Kitą išmokinaũ skaityti. Išmokìno visokių kalbų ir visaip rašyt ir skaityt. O tasai ją išmokino plonai verpti, tankiai austi. Senelis išmokino visus daktarus receptus rašyt. Takų tavo išmokink mane. Miške mešką išmokina – žmogaus neišmokins! Boba išmokìna vyrą ir per kačergą šokinėti. Vargas visko išmokina. Didelė [je] valio [je] augintas, proto neišmokintas. Nesunkus daiktas lietuviškai išsimokìnti. Daktaru išsimokìno. Išsimokìno važinėt mašina. Sūnus tai iš tėvo išsimokìno. Tas nepametė savo noro, išsimokino mokslus. Nežinau, an ko išsimokỹs.
numokìnti

1. išmokyti. . Jis nuo mūsų nusimokinęs tokių žodžių.

2. numokyti 2: Jau jis nuo koto nusimokìno.
pamokìnti. pamokyti:

1. Vaikus pamokýt reikia. Prancūziškas manieras mus pamokìno. Nusieičiau į girelę, pasilaužčiau rykštę – pamokinčiau, išmokinčiau mergužę darbelių. Jo sūnai buvo ir pamokinti. Rūsčios dienelės tai pamokino. Mokė́ [jo] su žmonėm pasielgt – b [uv] o pamokýtas. Kelių tavo pamokink mane. Badas ne dėdė – ir kvailą proto pamokina, ir tinginį prie darbo pripratina. Pasimokìno i gavo už mokytoją. Vežimėlis vaikelių, vaikščiot pasimokinančių.

2. Oi tu martele, tu niūronele, kas tau pasakė, kas pamokino? Žmogelis namon parėjęs, padaręs, kaip jį senelis buvo pamokinęs. Iš to pasimokina.
pérmokinti

1. permokyti
1.

2. daug, labai mokyti: Sako vyrai permokinti.
pramokìnti. pramokyti: Tą vaiką pramokino truputį rašto. Padėkavoju, kad mažus mumis užauginai, kad mus darbelių pramokinai. Mūs vaikai to nemokėjo, ale šitas visokių žodžių pramokìno (išmokė) . Vaikas prasimokìno, jau galėtų motinai pagelbėt.
primokìnti

1. primokyti 1: Primokinaũ aš jąją gudrumo. Iš kitur atėję žmonės prisimokìna kuršiškai kalbėti. Namie kaip užkrosny – nieko daugiau nebeprisimokinsi. išdresuoti: Turi ant to. primokintus paprastus šunis, kurie, išradę žvėrį, garsina.

2. įgauti, įgyti besimokant: Mokinosi, mokinosi ir prisimokìno sau nesveikatą.
susimokìnti. susimokyti: Susimokìno bernai mergaitei sarmatą padaryti – išpaišinti. Jiedu susimokìnę – neišgausi teisybę.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>mokìnti, </b>-ina, -ino. mókinti. mokyti: <br/>1. Mokykis pats ir mokìnk kitą. Ar aną mokinsi, ar nemokinsi, nėko iš ano nebūs ir visi tavo darbai pražūs. Kelk, mano motinėlė, mokinki darbelių. Mokin mane vargios dienos ir gailiosios ašarėlės. Ar sakalo balsas, ar smulkių paukštelių, vai ar mano tėtužėlis išminties mokina. Mokinti liep visą svietą. Geri miltai mokin kepėją, geri linai – verpėją. Pirma pats pamėgink, tad kitus mokink. Diena dieną mokina. Žodžiai mokina, pavyzdžiai patraukia. Buvo geros galvos, jis labai greitai ir gerai mokinos. Kūdikis pirmų pirmiausia kalbėt tesimokinas. Mokinaũsi skaityt. Ką aš mokinaũsis, viską atmenu. Gerai mokìnasis. Toliau mokinkimės, kaipo tas naudas. vartoti turim. Tepriduosti mokytojui visų gerų tas, kursai mokinase žodžio. Mokinuos į smuiką. Ką mes iš pasiuntinių. turim mokintiesi? Iš galvos šventus mokìnosi mokslus. Mokintis dabar gerai, visur mokyklų pilna, o seniau teip nebuvo. Kitas visai nenori mokýtis. Mókinasi sa jumi. Jijė mokìnąsis ir dirbanti. Mergaitė mokìnantis an daktaro. Da vaikai mokìnasi. Amžį gyvenk, amžį mokinkis. Žmogus sensta, mokinas ir durnas miršta. Jei jaunas mokìnsiesi, senas maitinsiesi. <span class="explanation">pratinti dirbti (gyvulį): </span> Devynergis jautis nenori mokinamas. <br/>2. Berneli mano jaunasis, per jaunas tu mane mokinti. <br/><b>apmokìnti; </b>. apmokyti. <br/><b>atmokìnti</b>. atmokyti 1: Seniui netinka pačios valiūkavimas, – galvoja, kaip čia savo žmoną nuo to atmokinus. <br/><b>įmokìnti</b>. įmokyti 1: Siuvėjas buvo visus įmokìnęs, ką turi daryt. Įmokino mane motynėlė: neklausyki jaunų kareivėlių. Mane mama įmokìno, kad neklausyčia vaikinų. <br/><b>išmokìnti; </b>. išmokyti 1: Kitą išmokinaũ skaityti. Išmokìno visokių kalbų ir visaip rašyt ir skaityt. O tasai ją išmokino plonai verpti, tankiai austi. Senelis išmokino visus daktarus receptus rašyt. Takų tavo išmokink mane. Miške mešką išmokina – žmogaus neišmokins! Boba išmokìna vyrą ir per kačergą šokinėti. Vargas visko išmokina. Didelė [je] valio [je] augintas, proto neišmokintas. Nesunkus daiktas lietuviškai išsimokìnti. Daktaru išsimokìno. Išsimokìno važinėt mašina. Sūnus tai iš tėvo išsimokìno. Tas nepametė savo noro, išsimokino mokslus. Nežinau, an ko išsimokỹs. <br/><b>numokìnti</b><br/>1. <span class="explanation">išmokyti. </span>. Jis nuo mūsų nusimokinęs tokių žodžių. <br/>2. numokyti 2: Jau jis nuo koto nusimokìno. <br/><b>pamokìnti</b>. pamokyti: <br/>1. Vaikus pamokýt reikia. Prancūziškas manieras mus pamokìno. Nusieičiau į girelę, pasilaužčiau rykštę – pamokinčiau, išmokinčiau mergužę darbelių. Jo sūnai buvo ir pamokinti. Rūsčios dienelės tai pamokino. Mokė́ [jo] su žmonėm pasielgt – b [uv] o pamokýtas. Kelių tavo pamokink mane. Badas ne dėdė – ir kvailą proto pamokina, ir tinginį prie darbo pripratina. Pasimokìno i gavo už mokytoją. Vežimėlis vaikelių, vaikščiot pasimokinančių. <br/>2. Oi tu martele, tu niūronele, kas tau pasakė, kas pamokino? Žmogelis namon parėjęs, padaręs, kaip jį senelis buvo pamokinęs. Iš to pasimokina. <br/><b>pérmokinti</b><br/>1. permokyti 1. <br/>2. <span class="explanation">daug, labai mokyti: </span> Sako vyrai permokinti. <br/><b>pramokìnti</b>. pramokyti: Tą vaiką pramokino truputį rašto. Padėkavoju, kad mažus mumis užauginai, kad mus darbelių pramokinai. Mūs vaikai to nemokėjo, ale šitas visokių žodžių pramokìno <span class="explanation"> (išmokė) </span>. Vaikas prasimokìno, jau galėtų motinai pagelbėt. <br/><b>primokìnti</b><br/>1. primokyti 1: Primokinaũ aš jąją gudrumo. Iš kitur atėję žmonės prisimokìna kuršiškai kalbėti. Namie kaip užkrosny – nieko daugiau nebeprisimokinsi. <span class="explanation">išdresuoti: </span> Turi ant to. primokintus paprastus šunis, kurie, išradę žvėrį, garsina. <br/>2. <span class="explanation">įgauti, įgyti besimokant: </span> Mokinosi, mokinosi ir prisimokìno sau nesveikatą. <br/><b>susimokìnti</b>. susimokyti: Susimokìno bernai mergaitei sarmatą padaryti – išpaišinti. Jiedu susimokìnę – neišgausi teisybę.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.