įmiklinti

mìklinti, -ina, -ino

1. krutinant, lankstant daryti judrų, mankštinti: Po ligai per riešą arba kad nutirpsta, sustingsta, vaikščiodamas mìklink koją, t. y. krutink. Aš jau tavo vestuvėm kojas mìklinu. Ir sẽniai pradėjo miklint kojas (taisytis šokti) prie tokios gražios muzikos. Taisyk, žirge, miklink kojas, josiu į mergelę. Erelyčiai bežiūrint pašoko iš lizdo ir ėmė miklinti sparnus. lavinti: Matematika – protui miklinti. Pradinis mokslas, kada vaikas pirmąkart ima miklinti savo galvą, yra labai svarbus. Miklina savo iškalbą.

2. raginti, versti ką vikriau, sparčiau daryti: Miklino kaip drūtas kumelaitę, norėjo kuo greičiaus dasiirti į kaimą. skubintis: Juze, nešk šę peilį, mìklinkis! Eik vandens, mìklinkis!

3. mosuoti, mosikuoti: Šuo tik šokinėja, uodegą mìklina (vizgina) . Tik tiek šiandien suarėt, tinginiai prakeikti! – šūkavo, miklindamas rimbą. Iškėlęs bonką mìklina.

4. lankstyti, liauninti: Miklink vyteles prieš pindamas.

5. klibinti, judinti: Juodu miklino sunkų kelmą. Kam mìklini vinį iš sienos? Nemìklink stalo – negaliu rašyt.

6. minkyti: Mìklina molį.

3. bandyti, kiaušinio stiprumą, kalenti: Mìklina kiaušinį [į dantis]. Miklink kiaušinį prieš mušdamas.

8. stiprinti, tvirtinti: Jonas. tikėjimą gerai tikinčiųjų tvirtai miklina ir netikėjimą atskaluonių labai stipriai ardo.

9. eiti tankiai minant: Mìklina mìklina ir vis an daikto. Kur dar tu mìklini? Diedukas vėl miklina toliau.
atmìklinti.

1. mikliai ateiti: Kas čia tokia tep atmìklina?

2. sunkiai ateiti: Dar nū prieš dieną atmìklino Leipalingin.
įmìklinti.

1. padaryti miklų, judrų: Grigorijus staiga apsisuko, varydamas įmiklintą arklį. Iš karto pašlubčiojo, paskui po valiai insmìklino. | Rankos kad įsimìklino (sustiprėjo), bekilojant geležis. įgusti, įprasti ką mikliai daryti: Spaudos draudžiamu laiku buvau gerokai įsimiklinusi raštus slėpti.

2. mikliai pasekti: Kas daugiausia pasakas įmìklina?
išmìklinti.

1. padaryti mikių, judrų, lankstų: Išmìklintos kojos. Išmiklins savo jaunas rankas. Tai tavo kojeles išmiklys didelės kelionėlės. Išmìklins jam kaulus kariuomenėj. Išsimìklysi – būsi sveikesnis. Bobulė pašoko iš patalo, nėra kada pasiraivyti, patampyti senų kaulų – išsitampo, išsimiklina jie perdien pakankamai. išlavinti, išgudinti: Matyt, ant žemės begyvendamas, tu gerai išmiklinai savo liežuvį, ir aš nesugebu tau įrodyti, jog klysti. Aš žmogus tamsus, neapsišvietęs, mano smegenys neišmiklinti. Jis per daug apsileidęs, reikia išmiklinti. Tą darbą dirbti ans išsimìklinęs. Paskum išsimìklinau namus statyt. Duktė greit išsimiklina ir motiną pamokina. Kur tu taip vikriai rašyti išsimiklinai? Mat labai išsimìklinęs vagis (apsukrus) .

2. išminkyti (purvyną), išklampoti: Kiek jau jiej purvyno išmìklino!
numìklinti. nueiti, nuvažiuoti: Reiks da šiandie an Petrą numìklint. Kol numìklinom (nuvažiavome, sunkiai veždami) !
pamìklinti.

1. padaryti lankstesnį, miklesnį: Pasiėmęs kirvį, užudaržėmis, kad kaimynai nematytų, nudūlina miškan rankų pamiklinti (pasikirsti medžių) . A šokt nori, ka kojas mìklini (kilnoji, judini) ?. Miklinte pasimìklinęs duok jamui in kuprą.

2. palankstyti, pajudinti bandant miklumą, liaunumą: Paėmė už vienos kojos, už kitos, pamiklino (pažiūrėjo, ar miklios) . Pamìklink rykštę, pažiūrėk, ar mikli.

3. paraginti sparčiau, mikliau ką daryti: Žilinskas pamiklino savo bėruką ir nudūmė tiesiog į kumetyną raginti moterų. pasiskubinti, greičiau atlikti: Jei nori nueiti į vakarėlį, tai pasimìklink su liuoba.

4. padaryti liauną, patrinti: Pamìklink jaunų ąžuolo lapų ir pridėk.

5. paklibinti: Senis dar vieną kartą viską apžiūrėjo, pamiklino, ar stipriai laikosi lentelės. Užrišau virvės vieną galą už tų lotų, užlipau, pamìklinau, kad nenulūžtų. Inyrė Seiron, pasmiklino (pasisiūbavo) čaikon, išvertė mergas – tos pūkščia kap ūdros.

6. pabandyti kiaušinio stiprumą kalenant į dantis, pamiklenti: Pirma duok pamìklint kiaušinį, o paskui mušim. Pamìklink, dėde, kiaušinį.
parmìklinti

1. sunkiai pareiti: Šitiek kelio – kol parmìklinsiu, ir sutems.

2. sunkiai parvežti: Kiek tai rozų parmìklyta [rąstų] ! Parmìklino vežimą šieno.
pramìklinti. padaryti miklesnį, vikresnį; pramankštinti: Sakau, da i aš pramìklinsiu savo senus kaulus (sušoksiu polkutę) . Eisiu dar biškį kojas pramiklinti (pavaikščioti) ir paskui padirbėti. Reikia prasmìklyt, pavaikščiot. pralavinti: Na, jau matysit, kad tik pakliūtų į mano nagus, kaip aš jį pramiklinsiu!. Vaikinas mokykloje prasimiklino.
primìklinti

1. priminkyti: Šitiek košės primìklinot!

2. priprasti, įgusti: Prisimìklinęs iš pat jaunystės kortuoti.
razsimìklinti. išmokti, įgusti: Kad anas nepažint, razsimìklino kalbėt drūtai.
sumìklinti

1. pamiklinti, pamankštinti, palankstyti: Bijodamas, kad blogo neatsitiktų, patsai senas kojas sumiklinau (atėjau) .

2. imti vikriai ką daryti, paskubėti: Tik susimìklink, ir padarysi.
užmìklinti.

1. užminkyti: Duoną užmìklina.

2. užkietinti: Užkietino, užmiklino kaip diamantus širdis savas.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'imiklinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x