įmaninti

manìnti, mãno, mãnė. manyti.
apsimanìnti. apmanyti
6. Ten tereika mergei tik apsimanìnti.
įmanìnti. įmanyti 1: Įmaninčio tą atminamąją ir girdėtąją senąją gadynę aprašyti. Vyresniejai broliai neapkentė bepročio ir kaip įmanìndamys aną stumdė pri visokių darbų.
išmanìnti. išmanyti 1: Reikėjo pažintie ir išmanintie mokslus [jo].
nusimanìnti. numanyti
3. Tėvas susirgo ir, nusimanìndams jau nebužilgo (= netrukus) mirsiąs, suvadino sūnus savo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>manìnti, </b>mãno, mãnė. manyti. <br/><b>apsimanìnti</b>. apmanyti 6. Ten tereika mergei tik apsimanìnti. <br/><b>įmanìnti</b>. įmanyti 1: Įmaninčio tą atminamąją ir girdėtąją senąją gadynę aprašyti. Vyresniejai broliai neapkentė bepročio ir kaip įmanìndamys aną stumdė pri visokių darbų. <br/><b>išmanìnti</b>. išmanyti 1: Reikėjo pažintie ir išmanintie mokslus [jo]. <br/><b>nusimanìnti</b>. numanyti 3. Tėvas susirgo ir, nusimanìndams jau nebužilgo (= netrukus) mirsiąs, suvadino sūnus savo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.