įmalti

málti, mãla, mãlė (mãlo, mólė)

1. smulkinti grūdus į miltus: Málti grūdus pusiauskardu. Geros girnos gerai mala. Atėjau kruopų malt. Tu nemólei, tu negrūdai, tavas šaukštas kamenyčioj. Susirinko penkios moters pyragėlių malti. Malù malù viena, pasižiūriu – diena. Mūsų maltų rugių duona. O ką tu ten dirbai, mielas Joneli? – Ir malau, ir grūdau, mielas poneli. Nemaltaĩs grūdais parvažiavo: girnas betaisą malūne. Iš malamos dienos purvini visi pašaliai. Man po krūtine mãla (labai skauda) . Škac mált!
maltinaĩ. maltinõs: Rugius paprašiau maltinai (prastai) sumalti, o kviečius supikliavoti. Maltinõs malta spirgutė neskani, geriau kriuštinė. Malinį namie mãlėsi. Imk šešiolika gorčių [javų],
málkis ir žinokis. Javai mãlasi gerai. Senovė [je] mãlos dėl savęs su tokioms girnelėms. smulkinti, trinti, grūsti ką į miltus, į mažas daleles: Dažus mala pasidėjęs ant malamojo akmens. Senis tabokelį bemaląs, į kišenę bepiląs. Malamoji puodynė dar vadinos tabokmalė. Aguonų malamasis buvo su aštriu dugnu. Dėk stiebus į malamąją ir suk (malk taboką) . | Ką nors málto (pvz, kotletų) tai da valgo. Vėjas malė akmenis ir vertė juos smėliu. Jie stovėjo prie laivo krašto ir malė cigarus savo lūpose.

2. virškinti: Pilvas valgį mãla. Nesinori valgyt, nemala viduriai, apsireiškia paprasta skilvio sloga. Kas tau yr, kad pilvą susiėmęs vaikščioji? – Gumbas suiro, pilvukas nèmala. Jau sykį gūžys nèmala, pilnas yr, vištą reik pjaut, i gana.

3. mindyti, trempti: Nemalk tu tep tų dobilų! Kam čia sėdite ir žolę malate?

4. trinti: Vaikas malė murzinomis kumštimis akis. | Málk (ištrink) vieną lazdelę.

5. nenustygti vietoje, judėti, krutėti, išdykauti: Vaikeli, koks esi neramus: per visą laiką maliesi ir maliesi. Ko maliesi lyg šuva maiše! Ko tu čia apie stalą maliesi, ar nesėdėsi ramiai! Vaikai malasi po lovą. valkiotis, trainiotis: Gana jum máltis kampe, darbo pasieškokit!

6. veržtis, brautis, su vargu grūstis kur: Kur čia malíes par viršų, par gvoltą į kuopą, t. y. lendi! Mãlasi žmonės pro duris kaip gyvoliai pro tarpuvartę. Aštuoni akruotai … per ledines tolyn malusies. Málkis tenai par tokį lytų (važiuok, vark) !

7. tankiai judinti, krutinti: Kuinas neklausė Mendelio, tik žemiau palenkė galvą ir malė kẽliais kaip malęs, nė nemanydamas sustoti. Šuo gerindamasis uodega mãla. Girtas svyrinėja, kojos malasi (painiojasi) .

8. ilgai kartoti, atlikinėti vienodą veiksmą: Kogi te tie arkliai teip mãla (bėgioja ratu) po ganyklą? Ans visą dieną su dviračiu po kiemą mãla i mãla. Jis mãlė mãlė (klaidžiojo) po tą girią, kol ėmė švisti. Jis visur mãla ir mãla (važiuoja) .

9. tankiai, greitai kalbėti, plepėti, taukšti: Jis taip nesvietiškai mãla, kad nė suprasti negalima. Mali mali, bent kiek patylėtum! Mali mali kai tuščios girnos ir nieko neprimali. Ir mala kai maleta. Visą laiką tik piršlys mala. Žmonės stebėjosi, bobos malte malė apie keistą porą. Ką tu čia malì vis tą patį. Niekus malì malì, ir nebėr galo. Kalbus kalba, melą mala. Kur iškentėsi, kai visuose pašaliuose liežuviai pradėjo malti (prasidėjo apkalbos) ! Žinai, ką dabar mala pikti liežuviai?

10. mušti, pliekti: Aš tą šėtoną maliau tai maliau. Žalė pasileidus kitas [karves] ėmė malt (badyti) .

11. ulduoti, burbuliuoti. Kaip tik išgirsi tetirviną malant, tai ir bus pavasaris. Tetervinas ūžia, mala, genys stuobry lizdą kala.

12. sukti, apgaudinėti: Ką tu čia malì!
liežuviù málti; . plepėti.
vė́jus málti meluoti, apgaudinėti: Ilgai tu mums čia vėjus malsi!
apmálti, àpmala, àpmalė

1. didumą sumalti: Palauk, kad tik kiek apmalsiu, tai ir apstabdysiu malūną. Dabar visi apsmãlo i daugiau niekas nemala.

2. iš paviršiaus aptrinti, apgrūsti grūdus: Kanapes grūstuvėje apmalti (apgrūsti).

3. aptarnauti kitus kaip malėjui, visiems sumalti: Aš, būdavo, visus apìmalu.

4. malant apipilti, apkrauti miltais: Mala mala, vis negalia išmalti visų grūdų: vis yra ir yra puspūrė grūdų; jau apmãlo visas girnas su miltais, o grūdų malti vis nepabenga.

5. paviršutiniškai, bet kaip, nedailinant ką padaryti: Ko ten labai knisies – apmálk paviršių, ir bus gerai. Ką čia pridailinsi – apmalaĩ kiek, ir gerai.

6. aptrinti, apdaužyti: Arklys aplaužo, àpmala šakas medelių. Kurgi padarys gerą rogėm kelią, kad niekas nevažinėja dabar ratais, gruzų neapmala. Až ausų apmálti (nusukti ausis) . Tai jau apsimalei nagus?!

7. aplakstyti, apeiti, išvaikščioti: Šįryt jau ji àpmalė pusę miesto i nieko negavo. Kol àpmaliau visą kaimą, baisiai pavargau.

8. apkalbėti: Kiek dvi ausys išgirdo, dvi akys pamatė, liežuvis viens viską apmala.

9. apsiraminti, apsimalšinti: Dabar jaunas, todėl su visais ir pjaunas, o kai ūsai sužels, tai ir apsimals. Apsìmala ne toki dykūnai, apsimal̃s ir jis. | Daug ašarų siratos išlieja, kolei kiek apsìmala (apsipranta) .
atmálti, àtmala, àtmalė;

1. vienam malti už kitus: Tas vienas malūnas turėjo už visus [malūnus] atmalt.

2. malant atgauti išlaidas, už malimą surinkti pinigus: Kiek jam kaštavo [malūno įrengimas],
vienu metu atmal̃s (per vienerius metus už malimą surinks tiek pinigų) .

3. iki valios, daug malti.

4. malant nudilinti: Àtmaliau girnas bemaldamas, t. y. nudildžiau.

5. atkalbėti už kitą: Jis neiškalbingas, jau aš už jį àtmalu.

6. apdaužyti, primušti, atkalti: Nustvėrė mane, atmãlo, atkalo, i vė eik burokų rakt. Reikė atmált snukis, tai būt atstraukęs. Kad atmálsim mes jam šonus, tai daugiau neis čia ir plepalų nenešios. Vat atàmalė šonus vagišiui.

7. atvykti, atsigrūsti: Be reikalo tu čia atsimalei su savo kuinu. Žiūrėk, i atsìmala, galvą iškėlus.
(atkùltas) atmáltas (į ką). atkulti: Alus šviežasis į senąjį atmaltas.
įmálti, į̃mala, į̃malė

1. malant uždirbti: Pas jį jau daug yra įmaltų piningų, bet dar nesiskubina atiduoti.

2. įsitraukti į malimą: Kai įsìmali, tai, regis, nė ne taip ir girnos sunkios.

3. malant įtraukti (į malimo priemonę): Į̃malė jam mašinon ranką.

4. įskųsti, įkišti: Vyru [i] iñmalė, kad mane primušt. Kam tu mane iñmalei nekaltai?

5. įlįsti, įsibrauti, įsigrūsti kur: Kur čia įsìmalei tarp mergų! Insìmalė trobon visi girti. Naktį veršiai mūsų į daržą įsìmalė. Insimalė in raistą ir negali išvažiuoti. Jau įsimaliau (su vargu, sunkiai patekau) į tarnybą.
išmálti, ìšmala, ìšmalė

1. sumalti kokį kiekį: Tuodu vyrai po puspūrį turėdavo išmált. Aguonų liuob išmals pri košei. Aš neturėjau kartelės (leidimo maltis), buvau išmalęs (kiek buvo leista, sumalęs) . Išmalė gerai (dukart permalė) Jasius duoną, tai gardi, minkšta. Mala mala, vis negalia išmalti visų grūdų.

2. kurį laiką praleisti malant: Ìšmalė tris dienas. Kiaurai per naktį išmalėm. Malūnas mažne visus metus ìšmala.

3. malant suvartoti, išeikvoti: Išmals vandenį, ir po visam – vežkis grūdus numie. | Išmaliau (išleidau malimui) pinigus.

4. malant išvalyti (girnas) nuo anksčiau maltų grūdų liekanų: Prieš maldama kviečius, gerai išmalk girnas, kad neliktų vikinių miltų, o tai bus pyragas kartus. Išmalk girnas, reiks malt rugiai duonai.

5. išdaužyti, išmušti: Žmonės akmenimis visus langus išmalė. Kas stiklinės dugną ìšmalė? Tegu tik būt jis prie manęs prikibęs, būčiau aš jam dantis išmalęs. Ìšmalė ìšmalė snukį, ir nuėjo atsbuzojęs.

6. išvolioti, išmindyti: Šuo visus agurkus ìšmalė, pupas išguldė. Visos geriausios avižos išmáltos. Tankai javus išmãlę, išvažinėję. išmušti (duobę) važinėjant: Ratai ìšmalė baisias duobes. Baisius klanus ìšmalė per mėšlavežį mūs kelely. O ką darysime su tais [kelyje] išmaltais dumburiais? padaryti duobėtą: Pavasarį mašinos kelius ìšmala, kad nė su vežimu nepavažiuosi. Kelias jau visai išsimãlęs, vienos duobės. išdrembti: Kairėje kirtimo pusėje tyvuliavo bombų išmaltos pelkės. pratrinti, išzulinti, išdilinti nuolat judant: Na ir išmalei kelnėms visą užpakalį. Sena jo brička, kas iš jos: ratai visai išsimalę (išklibę, išsiplakę) .

7. ištrinti: Vaikai ką parašo pieštuku, tai ima tokia gumele ir vėl išmala. Vaikai mena, katron rankon kreida, ir jei katris nemena, tam rašo ant stalo lazdelę: jei atmena – vieną lazdelę išsìmala.

8. išvaikščioti, apeiti (visur): Jis, visą svietą išmãlęs, čia atgūrino bėdų privelti. Ìšmalė visą Rygą – negavo dažyvių.

9. išsiveržti, išsigrūsti, išlįsti: Kaip čia iš to griovio ir išsimalsim. Galvijai iš vieno krašto miško išsimalė kitan. Avys jau iš ganyklos išsìmalė. O gaidys, išsimalęs ant viršaus, dziub do dziub lapei.

10. iščiulpti, išsiurbti; godžiai išgerti: Mūs telias visą pieną ìšmala (išžinda) . Tegul išmal̃s [teliukas žįsdamas]:
kokias gi jos tešmuoj – kietas, sutinęs. Ar gėrė karvė? – Kaipmat ìšmalė. | Veršiukas teip ìšmalė (išžindo, suliesino) karvę.

11. išėsti, išlesti: Ir jauniklė mėkynas (pelus) ìšmala.

12. išpasakoti, išplepėti: Ką žinojo, tą viską ir ìšmalė.

13. išprašyti, iškaulyti: Išmalaĩ iš uošvio šitą karvę.
numálti, nùmala, nùmalė

1. sumalti 1: Nùmalei kiaulėm, numálk ir duonai. Vos centnerį teprisiprašiau šiandien numálti. Mūso malūnas nemoka grikų numalti.

2. nutrinti iš paviršiaus, apgrūsti: Numalą̃ avižoms sėlenas ir kepą duoną iš avižų.

3. malant suvartoti, nuleisti (vandenį): Upaliai užkilę, kad numáls – ir nuseks. Numáls tus [v] andenius, ir būs po tvano. Numalái prūdą, ir nebėr [v] andens. Numaltas upis, negal [v] andens bepasemti.

4. malant nudildyti: Aš nùmaliau girnas, t. y. nudildžiau. Nusimalo girnos (išklero, išklibo) . Kad ir obelinis buvo tabokmalis, o nusimalo par laiką.

5. nutraukti, nukirsti ar susižeisti (galūnes) (ppr. kokiu įrankiu, mašina): Jaunas vyras Terbakrauskis, abiem rankom mašinoje numaltom …, nebegalėdamas nė kokio darbo dirbti, by kaip maitinosi. Ranką nusimalė mašinoje. Nusìmaliau nagus (pirštus) tiktai su tuo kūjaičiu.

6. apkulti, apdaužyti: Ė, kad senas Kasiulis iš kapo atsikeltų, numaltų gerai jam šonus. Tas vienam velniukuo numãlęs subinę, kitam!

7. nuvargti, nusivaryti: Porą kilometrų paėjęs teip nusmaliau, kad negaliu nė gyvo lašo.

8. nusigrūsti, nuvažiuoti: Ligi Tauragės gali nusimálti.

9. kvailai nukalbėti, nušnekėti: Kad tu, Tekle, ir numali!

10. nuslėpti nuo malėjo kokį kiekį sumaltų grūdų, nesumokėti už jų sumalimą: Du pūru numalaũ (nusukau mokėdamas malėjui) .

11. apgauti, apsukti: Bloga tom bobom – visi jas numala. Ir numalo jį su rąstais kaip šiaučių. Jiej visi nori numált, apsukt.
nukáltas numáltas labai panašus: Į tą nukaltas numaltas.
pamálti, pàmala, pàmalė

1. kurį laiką malti: Biškį pamalk už mane. Jie. buvo žadinami anksti rytmetį, kad porą valandų iki pusryčių pamaltų, paskui eitų prie kitų darbų.

2. galėti, pajėgti malti.

3. truputį susimalti: Neturi tas kuomi duoną pasìmala (neturi girnų duonai susimalti) .

4. sumalti 4: Kad tau perkūnas kaulus pamalt!

5. pasidarbuoti, pajudėti: Kap pasimálsi perdien, nukrisi i miegi.

6. paplepėti: Vienas iš pavydo, kitas dėl kokio piktumo, trečias taip sau pamala, kad liežuvis suktis neatprastų.
parsimálti, parsìmala, parsìmalė parsigriauti: Griebė už plaukų, parsimalė ir baisiai pritrankė, vos gyvybę atprašė.
pérmalti

1. iš naujo, dar kartą sumalti: Į maltą virtą mėsą pridėti svieste pakepintų svogūnų, vėl permalti.

2. susitrinti, nudilti judant: Gali metų metus mušt, kol ungurio skūra. pársimala.
pramálti, pràmala, pràmalė.

1. truputį grūdų sumalti: Miežių pramãlęs iškepk ragaišio. Kad sutiktum man nons kokius du maišelius tam kartui pramalti: duonos nebeturim, pati barasi. Tam kartui galiam ir su girnom prasimált. Girklys giriasi galįs auksą kalti, o nemoka patsai nė prasimalti.

2. malant padaryti tinkamą, patogų. Girnos gatavos, tik da jas reikia pramált. Iš karto kad atrodė sunkios [girnos],
ė prasimãlo, tai kaip pateptos eina.

3. prasigrūsti, pralįsti: Prasimaliau pro minią prie pat rūmų prieangio. Ledlaužiai per aukštuosius ledų kalnus negali prasimalti.
primálti, prìmala, prìmalė

1. sumalti didelį kiekį: Kepsme duoną: Rastenis primãlo.

2. prisirinkti, prisigrūsti: Žmonių prisìmalė pilnas miestas.

3. prisibastyti, prisitrankyti: Jis prìsmalė sviete skersai ir išilgai.

4. prikalbėti, priplepėti: Kad ta bobšė atejusi malė, kad malė, visokių niekų prìmalė. Susiejusios anos visokių niekų primala ant vieno ir kito.
vė́jų primálti pripasakoti niekų: Moteriškė visokių vėjų primalusi.
sumálti, sùmala, sùmalė

1. susmulkinti, sutrinti grūdus į miltus: Avižas sùmala, plauna an rėčio, o paskui verda [kisielių]. Jis pusiauskarda sumala miltus malūne. Ar piklium žirnius sùmalai? Kruopoms sumalta duona bus kruopainė. Tep bjauriai sumaltų̃ rugių da nebuvau matęs. Ir kaip apie kūkalį sako, jog kad su kviečiais sumals ir duoną ižg jų padarys. Drūta boba, nei su girnomis nesumaltum. Tik susimalėm tris pūrelius, ir jau nebėr. Susimalaũ malinį vasarai, nerūpės. Duonos susmalau. Susmalaũ duonai. Važiavom susimãlę iš malūno. Aš, pas tėvą būdamas, visuomet taip maldavau. Kad jums negerai, susimalkit! Nenorėjai susmalt, tai dabar piestoj susgrūsi. Būtų dideliai gerai, kad susimal̃tųs (kad būtų susimalta) . | Pažiūrėk, ar smulkiai susìmalė kviečiai. susmulkinti į mažas daleles: Papirus (pipirus) sumaliau į velnio miltus. Ar neturit kuom, aš biskį tabokos sumalčia. Stiklą maltinai sumálk. | Sùmala [malamąja mašinėle] mėsą ir sukemša in žarnas. Tos buliavos, kur man buvot į terbelę įdėję, visos susìmalė, susitrynė.

2. suvirškinti: Skilvis valgį sučierauja, sùmala.

3. suėsti: Ir arklys moka siečką sumált.

4. sutraiškyti, sutrupinti, sudaužyti: Arkliai į šipulius sumalė vežimą. Kuprys buvo viena ranka: kairioji buvo mašinoje sumalta, kaip tarnavo dvare. Antanui pernai mašinos ratas sùmalė visą koją. Ratai šunį sumalė (sutraiškė) . Mūs tėvuką bulius sùmalė, kažin, ar kas bus (ar išgis) . Vieną sukilimo vadą sumalė rate, dviem nukirto galvas. Aš jam visus kaulus sumalsiu (primušiu jį labai smarkiai) . Kad tau sumaltų velnias kaulelius, oi, kap aš maliau žalius rugelius.

5. sumaigyti, sutrypti: Visi grikiai žąsų sumálti. Kai davė ledai, tai ir sumalė javus. Kviečiai – sumalti, priblokšti, tik kur ne kur kėksojo pasistatęs varpų pluoštelis. | Sùmala (sujaukia, sutrina) lovą, tai paskui kieta gulėt.

6. smarkiai sumušti, sudaužyti: Už tokią šunybę sumálčiau aš tave. Tai reikė tep jam sumált tą vaikezą! Ei, aš tau snukį sumalsiu, tu nejuokauk!. Girtas dviratį aplaužė, snukį susìmalės.

7. įveikti kovoje, nugalėti: Sùmalė vokytį, i vėl atsigavęs kramę kela. | Pažiūrėti nekoks, bet visus taip ir sùmala (įveikia) bematant. Griebė per pusę ir sùmalė vyrą (nugalėjo imtynėse) . susilpninti, sunaikinti: Galvojau, kad nesumálsiu savo sveikatos, ale ir susmaliau.

8. suvaryti, sugrūsti: Sumalė, susukė stotką krūvon – tai jo ganymas.

9. susigrūsti, sulįsti: Gyvuliai susìmalė į daržą. Visos susmalė (užlipo, susirangė) an raguitėlių.

10. sumostaguoti, paplakti: Tasai. sumalė uodega, įrėmė galvą ir nutrepsėjo purvynu.
į dùlkes (į mìltus) sumálti sunaikinti, sutriuškinti: Mums tik pasiekti kareivines, o paskui, brolyčiai, mes čia į miltus visus sumalsime! Ji buvo labai patenkinta, kad jai pavyko sumalti mane į dulkes.
į smùlkius mìltus sumálti labai primušti: Eik še, tuoj į smulkius miltus sumalsiu! Aš ją sumálsiu į smùlkius mìltus.
užmálti, ùžmala, ùžmalė

1. malant uždirbti: Malti malė ir gana gerai užmalė: malinio ir vandens per ištisus metus buvo.

2. įveikti, nugalėti: Mus àžmala (grūsdamiesi parmeta) čystai – negalim paskelt.

3. išžįsti, žindant suliesinti: Dvylika tokių paršų kiaulę visai gali užmált. Šita kiaulė turbūt paršų užmalta, kad tokia liesa.

4. pradėti ulduoti, burbuliuoti. Lankoje tetervinas užmalė.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'imalti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x